Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-48-1053/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-12
Bylos Nr.
AN2-48-1053/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01442-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
V. L. H.
Advokatai
Marius Tamošiūnas, Simona Vilkelytė
Kategorijos
  • 7.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-48-1053/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01442-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. H. atstovės advokatės Simonos Vilkelytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-191-961/2025, kuriuo V. L. H. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 700 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Van L. H., būdamas UAB „O“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovas, bendrovės akcininkui O (toliau ir – Akcininkas, Pareiškėjas), turinčiam 200 000 vardinių paprastųjų bendrovės akcijų, nepateikė Bendrovės Akcininko O 2025 m. rugsėjo 4 d. prašymo 2-13 punktuose nurodytos informacijos apie Bendrovę: aktualaus (ne vėlesnio kaip 2025 m. rugpjūčio 31 d. datai) ir išsamaus viso Bendrovės turimo turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) sąrašo, nurodant tokio turto balansines (likutines) vertes); aktualaus (ne vėlesnio kaip 2025 m. rugpjūčio 31 d. datai) Bendrovės kreditorių sąrašo, išsamiai nurodant, kam, kokias sumas ir kokiu pagrindu Bendrovė yra skolinga; aktualaus (ne vėlesnio kaip 2025 m. rugpjūčio 31 d. datai) Bendrovės debitorių sąrašo, išsamiai nurodant, kas, kokias sumas ir kokiu pagrindu yra skolingas Bendrovei; Bendrovės visų turimų banko (ar kitų mokėjimo įstaigų, kredito unijų) sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo iki atsakymo į šį raštą parengimo dienos; visų bendrovės sudalytų paskolų sutarčių (tiek kaip paskolos gavėjo, tiek kaip paskolos teikėjo) kopijų už nuo Bendrovės įsteigimo iki atsakymo į šį raštą parengimo dienos; išsamios informacijos apie visų Bendrovės atskaitingų asmenų (įskaitant visus Bendrovės darbuotojus ir jos esamą bei buvusius vadovus D. E., V. L. H. ir O. E.) skolas Bendrovei bei šias skolas pagrindžiančių dokumentų (visų atsiskaitymų tarp Bendrovės ir atskaitingų asmenų atsiskaitymo žiniaraščių) už nuo Bendrovės įsteigimo 2022 m. birželio 16 d. iki atsakymo į šį raštą parengimo dienos; visų Bendrovės sudarytų sutarčių su šiomis bendrovėmis: UAB „T“; UAB „O“; UAB „O“; UAB „I“; Estijos bendrove O; Italijos bendrove O; visų Bendrovės turimų dokumentų, susijusių su Bendrovės dukterine įmone Italijoje „O“, įskaitant Bendrovės turimus šios dukterinės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir visus Bendrovės (kaip dukterinės bendrovės akcininkės) priimtus sprendimus dukterinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime; Bendrovės buhalterinės didžiosios knygos operacijų suvestinės, kurioje būtų Bendrovės visų buhalterinių sąskaitų pradinis likutis, apyvarta ir galutinis likutis už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d.; dokumentų, kurie patvirtintų faktinį prekių (paslaugų), išvardintų O išrašytose Bendrovei sąskaitose - faktūrose (duomenys neskelbtini); perdavimą Bendrovei (priėmimo perdavimo aktų, CMR važtaraščių ir/ar kitų analogiškų dokumentų); sutarčių, kurių pagrindu Bendrovė pirko prekes (paslaugas) iš O ir kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros, išvardintos šio prašymo 11 punkte; sutarčių, kurių pagrindu Bendrovė pardavė prekes, įsigytas iš O (o tokių sutarčių nesant, sąskaitas - faktūras, kuriomis buvo įformintas šių prekių perpardavimas Bendrovės pirkėjams. Tuo V. L. H. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir - ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinę akcininko teisę gauti informaciją apie Bendrovę teises, be to ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – iki 2025 m. balandžio 30 d. nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. L. H. atstovė advokatė S. Vilkelytė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. L. H. atžvilgiu nutraukti arba pakeisti nutarimą ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą.

2.1. Skunde teigiama, kad UAB „O“ įsteigta 2022 m. birželio 16 d. Šiuo metu įmonės akcininkai yra „O“, valdanti 48,8 proc. akcijų, UAB „S“, valdanti 45 proc. akcijų ir D. E., valdantis 6,2 proc. akcijų. Įmonės valdybos 2024 m. liepos 10 d. sprendimu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. įmonės vadovu paskirtas V. L. H.. Įmonės valdybą šiuo metu sudaro: V. L. H., O. E. (UAB „S“ vadovė) ir L. W. (vienas iš dviejų „O“ akcininkų). Įmonės pagrindinė veikla yra susijusi su elektros energijos gamyba, įrenginiais ir prekyba. Pradžioje įmonei puikiai sekėsi jos vykdoma veikla, tačiau kilus akcininkų nesutarimams dėl tolimesnių įmonės veiklos perspektyvų, vizijos ir pobūdžio, viena po kitos pradėtos kelti bylos. Visų pirma, Akcininkas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, teigdamas, kad įmonė neatsiskaitė su juo už parduotus saulės modulius. Antra, Akcininkas, tikėdamasis sau didesnės naudos, prisidengdamas Akcininko teise gauti informaciją apie įmonę, siekia perimti įmonės konfidencialią informaciją, deklaruoja įmonės nemokumą ir negyvybingumą, taip iš esmės žlugdydamas tolesnę įmonės veiklą. Esant įmonės valdybos narių nesutarimams, siekiant surinkti objektyvią informaciją apie įmonės veiklą, V. L. H. visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė 2025 m. birželio 28 d. Apie šaukiamą susirinkimą Pareiškėjas buvo informuotas įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti būtini įmonės finansiniai dokumentai ir pateikti Juridinių asmenų registrui.

2.2. Skunde pažymima, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. Akcininkas pateikė įmonei prašymą suteikti informaciją. Įmonė nepažeisdama ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto 7 dienų termino pateikė Akcininkui motyvuotą atsisakymą suteikti prašomą informaciją, išskyrus įmonės valdybos posėdžių protokolus. Įmonė 2025 m. rugsėjo 11 d. atsakyme Akcininkui nurodė, kad jo prašoma informacija, išskyrus įmonės valdybos posėdžių protokolus, yra konfidenciali, be to, jis nenurodė aiškaus tikslo, kuriam ketina naudoti šią informaciją.

2.3. Skunde, cituojant skundžiamo nutarimo motyvus, teigiama, kad teismo išvados yra nepagrįstos, o nutarimas turi būti panaikintas, nes V. L. H. dėl objektyvių priežasčių visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė vėliau nustatyto termino, tačiau tai nepažeidė Akcininko teisės dalyvauti susirinkime, vėliau sušauktame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir paskelbti viešai, taigi nebuvo apribota Akcininko teisė žinoti įmonės finansinius duomenis. V. L. H. pateikė motyvuotą atsisakymą suteikti Akcininkui konfidencialią informaciją apie įmonę, nes Akcininkas nenurodė įstatymuose nustatytų tikslų, kokiems pasiekti jam reikalinga prašoma pateikti konfidenciali informacija.

2.4. Skunde pateikdama ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir juos aiškinančios teismų praktikos analizę, apeliantė teigia, kad spręsdami dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, teismai turi išanalizuoti asmens (ne)veikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Teismai turėtų išnagrinėti asmens neveikimo priežastis ir pasisakyti dėl jų reikšmės. Teismų praktikoje nurodoma, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. Taigi, tarp bendrovės ir akcininkų kilę ginčai dėl akcininkų teisės gauti informaciją visų pirma turi būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

2.5. Skunde teigiama, kad V. L. H. dėl objektyvių priežasčių visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė vėliau nustatyto termino, tačiau tai nepažeidė Akcininko teisės dalyvauti susirinkime. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas). V. L. H. neginčija, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas laiku, t. y. iki 2025 m. balandžio 30 d., tačiau tam buvo objektyvios priežastys, kurias teismas vertino paviršutiniškai. Teismas nutarime sutiko, kad įmonės akcininkų santykiai yra konfliktiški ir yra akivaizdūs nesutarimai valdyboje, tačiau sprendė, kad V. L. H. turėjo tai numatyti iš anksto ir tinkamai vykdyti ABĮ nustatytą pareigą per 4 mėnesius sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

2.6. Skunde pažymima, kad Akcininkas panašaus pobūdžio bylas inicijuoja jau nuo 2023 m., apeliuodamas į, neva, jo pažeidžiamas teises, tačiau nei karto pats tinkamai nepasinaudojo ABĮ akcininkui suteikiamomis teisėmis. ABĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kada gali būti šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, vienas kurių yra, jei to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai arba bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, kaip suprantama pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Gavus paraišką, vadovui kyla imperatyvi pareiga per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo. Šiuo atveju Akcininkas nė karto nepasinaudojo šia savo teise, kas tik patvirtina V. L. H. argumentus, kad tikrieji Akcininko motyvai yra ne siekis dalyvauti įmonės valdyme, bet daryti spaudimą V. L. H.. Teismas šiuo atveju V. L. H. elgesį vertino itin formaliai, apsiribodamas kalendorinės datos skaičiavimu, ir nepagrįstai sprendė, kad V. L. H. buvo pasyvus. Priešingai, nepaisydamas įmonei kylančių sunkumų (įmonės turtas buvo areštuotas dėl Akcininko iškeltos skolos išieškojimo bylos), išsiskyrusių įmonės valdybos narių pozicijų dėl tolesnės įmonės veiklos, V. L. H. ir toliau stengėsi vykdyti įmonės veiklą, palaikyti kontaktus su prekybiniais partneriais, kad įmonė išlaikytų savo gyvybingumą ir būtų konkurencinga rinkoje. Esant tokiai įtemptai situacijai V. L. H. nespėjo pranešti apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą 2025 m. balandžio pradžioje ir sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo laiku. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad V. L. H. tyčia, siekdamas apriboti ar pažeisti Akcininko teises vengė sušaukti visuotinį akcininkų surinkimą.

2.7. Skunde teigiama, kad visuotinis akcininkų surinkimas buvo sušauktas apie surinkimą tinkamai pranešus viešai duomenų bazėje. Tai pripažino ir teismas, atmesdamas Akcininko argumentus, neva, V. L. H. pažeidė jo informavimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. L. H. neapribojo Akcininko teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, apie vėliau šaukiamą susirinkimą pranešė tinkamai. Tai, kad Akcininkas nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, negali būti laikoma jo teisių pažeidimu. Priešingai, tai laikytina jo pasyviu elgesiu ir vengimu įstatymo nustatytais būdais įgyvendinti savo teises ir dalyvauti įmonės valdyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik dėl objektyvių priežasčių visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukus šiek tiek vėliau, V. L. H. parengė visus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo patvirtinti ir pateikti Juridinių asmenų registrui. Atsižvelgiant tai, net ir sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą truputį vėliau Akcininkui ar įmonei buvo nebuvo padaryta žala. Akcininkas nuolat pabrėžia, kad laiku nesušaukęs visuotinio akcininkų susirinkimo, V. L. H. pažeidė jo teisę dalyvauti įmonės veikloje ir susipažinti su įmonės dokumentais. Tačiau sušauktame visuotiniame akcininkų susirinkime Akcininkas nedalyvavo, nors informuotas apie jį buvo tinkamai, visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti įmonės finansiniai dokumentai buvo paskelbti viešai ir Akcininkas, susipažinęs su jais, ir matydamas, kad galimai kyla grėsmė įmonei tapti nemokia, turėjo teisę pateikti paraišką šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pateikti jame svarstytinus klausimus, taip pat susijusius ir su įmonės turimomis skolomis ar reikalavimo teisėmis. Tačiau Akcininkas šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Priešingai, jis ir vėl teikė pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, tik šį kartą jau kitam įmonės vadovui.

2.8. Skunde teigiama, kad V. L. H. neginčija, kad visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas vėliau nei yra nustatytas įstatymo terminas, tačiau tai jis padarė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl tyčinio neveikimo, kaip kad nutarime konstatavo teismas. Visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas apie jį tinkamai informavus įmonės akcininkus, visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys patvirtino įmonės finansinius dokumentus, kurie buvo paskelbti viešai. Taigi net ir sušaukus visuotinį akcininkų surinkimą truputį vėliau, nei Akcininkui, nei įmonei nebuvo padaryta jokia žala.

2.9. Skunde akcentuojama, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

2.10. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju Akcininkas 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė įmonei prašymą suteikti informaciją. Įmonė, nepažeisdama ABĮ nustatyto 7 dienų termino, pateikė Akcininkui motyvuotą atsisakymą suteikti prašomą informaciją, išskyrus įmonės valdybos posėdžių protokolus. Teismas nutarime nepagrįstai sprendė, kad V. L. H. atsisakymas suteikti informaciją buvo formalus. Įmonė atsisakyme aiškiai nurodė, kad Akcininko prašoma informacija yra konfidenciali ir Akcininkas aiškiai neįvardino, kokiems tikslams pasiekti ši informacija bus naudojama. Teismas nutarime itin formaliai įvertino Akcininko nurodytus tikslus, kuriems jam yra būtina ši informacija apie įmonę, visiškai neįvertindamas realios situacijos, kurioje šiuo metu yra įmonė, Akcininkas ir V. L. H.. Teismas klaidingai sprendė, kad Akcininko prašoma konfidenciali informacija apie įmonę yra būtina situacijos įvertinimui ir galimam Akcininko tolimesnio sprendimo priėmimui įmonės kreditoriaus inicijuoto įmonės restruktūrizacijos proceso kontekste. Pats teismas nurodė, kad pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2025 m. rugpjūčio 18 d. Akcininkas šiame procese aktyviai dalyvauja. 2025 m. spalio 6 d. buvo sušauktas įmonės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas įmonės restruktūrizavimo plano projektas. Akcininkas šiame susirinkime dalyvavo ir balsavo prieš restruktūrizavimo plano projektą. Tai rodo, kad Akcininkas turėjo visas galimybes susipažinti su jam aktualia informacija apie įmonės ūkinę veiklą ir finansinę padėtį.

2.11. Skunde teigiama, kad teismas nutarime visiškai nepagrįstai nurodė, kad V. L. H. akivaizdžiai nedėjo pastangų, kad būtų užtikrinta jo vadovaujamos įmonės ir jos akcininkų interesų pusiausvyra, nes vieno iš pagrindinių Akcininkų interesas žinoti, ar įmonės išlaidos yra pagristos ir atitinka įmonės ir Akcininko interesus, yra teisėtas ir pagristas. Pažymėtina, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo paskelbti viešai, Akcininkas dalyvauja įmonės restruktūrizavimo procese ir gauna visą aktualią su įmone susijusią informaciją. V. L. H. įrodinėjo, kad Akcininkas nesąžiningai siekia gauti duomenis apie įmonės partnerius, kreditorius ir skolininkus, sudaromus sandorius su konkrečiomis bendrovėmis, kurioms vadovauja V. L. H.. Taigi Akcininko nedomina reali įmonės veikla ir finansinė jos padėtis, o tik konkreti, išskirtinai su V. L. H. susijusi informacija. Negana to, Akcininkas savo teisėmis naudojasi tiek, kiek tai jam padeda pasiekti jo tikslus sužlugdyti įmonę, bet ne dalyvauti jos valdyme ar užtikrinti jos veiklos tęstinumą, pavyzdžiui, restruktūrizavimo byloje Akcininkas įrodinėjo, kad įmonė yra nemoki ir negyvybinga. V. L. H., priešingai nei nurodė teismas, deda pastangas, kad užtikrintų tolesnį įmonės veiklos vykdymą ir jos akcininkų interesų pusiausvyrą. Tuo tarpu Akcininkas, reikalaudamas jam pateikti neproporcingą informaciją, veikia prieš įmonę.

2.12. Skunde pažymima, kad Akcininko teisė gauti informaciją apie įmonę nėra absoliuti ir Akcininkas negali ja prisidengdamas siekti gauti konfidencialią informaciją apie įmonę. Šiuo atveju Akcininkas nepagrindė ir teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių jam yra svarbi konkreti su įmonės dukterine įmone ar kitomis Akcininko pasirinktomis įmonėmis susijusi informacija. Kiek ši informacija yra svarbi įmonės finansinei būklei įvertinti ar yra tiek neįprasta, kad keltų Akcininkui pagrįstų abejonių. Akcininko teisė į informaciją neapima jo teisės kontroliuoti įmonės kasdienius procesus, kištis į įmonės operatyvinį valdymą. Akcininkas nėra įmonės valdymo organas, todėl jam neturi būti teikiama įmonės konfidenciali informacija, kurios atskleidimas gali pakenkti įmonei. Akcininkas negali piktnaudžiauti savo teise gauti informaciją ir nuolat nepagrįstai reikalauti pateikti įmonės konfidencialią informaciją, kuri nėra proporcinga jo tariamiems tikslams pasiekti. V. L. H. teigimu, visa Akcininko prašoma informacija jam reikalinga tik asmeniniais ir konkurenciniais tikslais. Akcininkas siekia kuo greičiau atgauti jam priteistą skolą iš įmonės, taip pat galimai siekia pradėti dar kelis teisminius procesus tik tam, kad įmonė, o tiksliau V. L. H., greičiau kapituliuotų ir perduotų Akcininkui visą įmonės veiklos tęstinumui reikalingą informaciją, pavyzdžiui, derybų su partneriais detales, strateginius planus ir pan.

2.13. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog V. L. H. akivaizdžiai pažeidinėjo Akcininko teises ir apsunkino galimybę ginti savo teisėtus interesus. Tuo atveju, jei Akcininkas iš tikrųjų siektų dalyvauti įmonės valdyme ir gauti visą jam, neva, reikalingą konfidencialią įmonės informaciją, įmonės vadovui atsisakant suteikti tokius duomenis, Akcininkas turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka (ABĮ 18 straipsnis). Tačiau Akcininkas tokio pat pobūdžio, kaip ši, bylas keldamas nuo 2023 m. nė karto nepasinaudojo kitomis galimybėmis gauti, jam, neva, taip svarbią informaciją. Taigi nagrinėjamu atveju Akcininkas nepagrįstai reikalauja jam suteikti įmonės konfidencialią informaciją, o teismas, itin formaliai ir paviršutiniškai įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nenustatė, kokiems įstatymų nustatytiems tikslams įgyvendinti Akcininkui reikalinga jo prašoma informacija.

2.14. Skunde teigiama, kad teismas formaliai V. L. H. skyrė ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkiui artimą baudą. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad V. L. H. teismas pagrįstai taikė administracinę atsakomybę už ANK 119 straipsnio 1 dalyje įvardytus administracinius nusižengimus, V. L. H. nuomone, teismas neindividualizavo nuobaudos skyrimo. Teismas netinkamai įvertino nusižengimo pobūdį ir pavojingumą. V. L. H. neveikė tyčia, nesiekė apriboti ir pažeisti Akcininko teisių, tik, gindamas jo vadovaujamos įmonės interesus ir konfidencialią informaciją, atsisakė suteikti Akcininkui jo neproporcingai prašomą informaciją apie įmonę. V. L. H. veika nesukėlė jokios žalos įmonei ir Akcininkui, taigi ji nėra pavojinga. Teismas visiškai neatsižvelgė į V. L. H. asmenybę, į tai, kad nepaisant to, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, stengiasi laiku ir tinkamai vykdyti visas įmonės vadovui priskirtas pareigas. V. L. H. nėra baustas anksčiau ir neginčija aplinkybių, kad visuotinis akcininkų susirinkimas dėl objektyvių priežasčių, nesant V. L. H. kaltės, buvo sušauktas vėliau ir Akcininkui buvo atsisakyta suteikti konfidencialią įmonės informaciją, šiam nepagrindus tokios informacijos naudojimo tikslų.

2.15. Apeliantės teigimų, sankcijos vidurkiui artima 1 700 Eur bauda yra neproporcingai didelė, nes, net jei ir būtų pripažinta, kad V. L. H. padarė administracinį nusižengimą, jis yra formalus, nesukėlęs neigiamų padarinių. Akcininkas dalyvauja įmonės reorganizavimo procese, gauna jam aktualią su įmonės ūkine veikla ir finansais susijusią informaciją, o jo prašomi pateikti papildomi duomenys yra daugiau noras perimti įmonės valdymą, bet ne įgyvendinti akcininko teises. V. L. H. teikia alternatyvų prašymą tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad jam pagrįstai buvo taikyta administracinė atsakomybė už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – skirti jam proporcingą sankcijos minimui artimą baudą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą O atstovas advokatas Marius Tamošiūnas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti Pareiškėjui iš V. L. H. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur.

3.1 Atsiliepime teigiama, kad 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-739-1181/2023 teismas jau yra paskyręs ankstesnei Bendrovės vadovei O. E. (ji yra dabartinio Bendrovės vadovo sutuoktinė) 1 200 Eur nuobaudą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už Pareiškėjo kaip Akcininko teisių pažeidimą – visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą ir informacijos nepateikimą Pareiškėjui. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi byloje Nr. AN2-26-932/2024 jo teisėtumas patvirtintas apeliacine tvarka. Teismui priėmus minėtą nutarimą ir konstatavus Pareiškėjo teisių į informaciją pažeidimą, Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad tolesni jo kaip akcininko teisių pažeidimai nebus vykdomi. Todėl Pareiškėjo atstovas pakartotinai kreipėsi į Bendrovės tuometinę vadovę dėl informacijos pateikimo, tačiau net ir turint aiškius teismų išaiškinimus, jog informaciją privalu teikti, Bendrovės vadovė ir toliau neteikė informacijos (taip pat ėmėsi apgaulės, siųsdama paštu visiškai kitą informaciją, nei buvo prašoma pareiškėjo), todėl 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A6-118-1100/2024 buvo antrąkart nubausta administracine nuobauda. 2024 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. AN2-180-898/2024 buvo patvirtintas nutarimo teisėtumas ir jis yra įsiteisėjęs. Iš to seka, kad teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau dukart yra pripažinę pareiškėjo teisę gauti informaciją iš Bendrovės apie jos veiklą, finansinę padėtį ir kt., tačiau, nepaisant to, Bendrovė, nors ir atstovaujama profesionalių teisininkų, sąmoningai ir tikslingai atsisako teikti bet kokią informaciją Bendrovės didžiausiam akcininkui.

3.2 Atsiliepime pažymima, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas pateikė Bendrovei prašymą dėl informacijos pateikimo pagal ABĮ 18 straipsnį, kuriuo prašė pateikti Pareiškėjui prašyme aiškiai ir konkrečiai apibūdintą informaciją apie Bendrovę (viso 12 punktų). Dėl šio el. laiško gavimo ginčo nėra, ką patvirtina vėlesnis atsakymo pateikimo faktas. 2025 m. rugsėjo 11 d. atsakymu Bendrovė atsisakė teikti bet kokią informaciją pareiškėjui kaip Bendrovės akcininkui.

3.3 Atsiliepime teigiama, kad siekiant bet kokia kaina nesąžiningai ir neteisėtai slėpti informaciją apie Bendrovę ir jos finansinę padėtį nuo pareiškėjo, V. L. H., kuris kartu yra ir valdybos pirmininkas (kartu su savo sutuoktine O. E. turintis 2/3 balsų Bendrovės valdyboje), sąmoningai ir tikslingai ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nesušaukė Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Tik atsitiktinai, patikrinus viešai prieinamą informaciją Registrų centro viešame leidinyje, buvo paskelbtas viešas pranešimas apie 2025 m. birželio 28 d. šaukiamą Bendrovės eilinį akcininkų susirinkimą. Pabrėžtina, kad V. L. H. puikiai žinomas pareiškėjo el. pašto adresas ir iki tol įprastinė bendravimo tarp V. L. H. ir pareiškėjo vadovo bendravimo forma buvo būtent el. laiškai, tačiau, sąmoningai siekiant, kad pareiškėjas nesužinotų apie šaukiamą Bendrovės akcininkų susirinkimą, negautų jokios su juo susijusio medžiagos ir negalėtų jame dalyvauti, šiuo atveju jokie pranešimai apie susirinkimo sušaukimą pareiškėjui nebuvo siunčiami ir sąmoningai apsiribota tik pranešimo apie šaukiamą susirinkimą viešu paskelbimu.

3.4 Atsiliepime teigiama, kad skunde nurodoma, kad „V. L. H. neginčija, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas laiku, t. y. iki 2025 m. balandžio 30 d., tačiau tam buvo objektyvios priežastys, kurias teismas vertino paviršutiniškai“. Ši aplinkybė dėl pavėluoto Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo yra visiškai pakankama V. L. H. administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kadangi šioje normoje nurodytas pažeidimas yra formalus ir nėra reikalaujama nustatyti jokių materialiųjų šio pažeidimo padarinių. Skunde dėstomi argumentai dėl tariamų „objektyvių priežasčių“ bei teiginiai, susiję su tuo, kad Pareiškėjas tariamai buvo „pasyvus“ ir niekas pareiškėjui netrukdė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime neturi absoliučiai jokios reikšmės V. L. H. veiksmų teisiniam kvalifikavimui.

3.5 Atsiliepime teigiama, kad skunde įvairiais aspektais dėstomi argumentai dėl tariamo Pareiškėjo „pasyvumo“ ir nesinaudojimo teise pačiam šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neteisėta veika (akcininkų susirinkimo nesušaukimas laiku) yra formali ir jos vertinimas nepriklauso nuo to, ar Bendrovės akcininkai yra aktyvūs ar pasyvūs, pabrėžtina, kad visi teiginiai apie tariamą Pareiškėjo pasyvumą paprasčiausiai neatitinka tikrovės. Joks teisės aktas nenustato pareigos Pareiškėjui šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokią pareigą numato tik Bendrovės vadovui, todėl visi teiginiai susiję su tuo, kad Pareiškėjas nesinaudojo teise šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjas objektyviai negali organizuoti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kadangi tokio susirinkimo viena pagrindinių pareigų yra patvirtinti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, už kurio sudarymą yra atsakingas būtent Bendrovės vadovas. Pareiškėjas net ir normaliu atveju (Bendrovės vadovui laikantis įstatymų) neturėtų objektyvios galimybės parengti Bendrovės finansinę atskaitomybė, o šiuo atveju V. L. H. valia Pareiškėjas jau kelis metus yra visiškai atribotas nuo bet kokios informacijos apie Bendrovę ir prieigos prie Bendrovės buhalterinių duomenų ir dokumentų.

3.6 Atsiliepime pažymima, kad skunde dėstomi argumentai, kuriais įrodinėjama, kad V. L. H. susirinkimą sušaukė vėliau nei reikalaujam imperatyvios įstatymo normos dėl „objektyvių priežasčių“: konfliktiškų akcininkų santykių, įmonės turto arešto dėl Pareiškėjo iškeltos skolos bylos, „įtemptos situacijos“ 2025 m. balandžio pradžioje (skunde niekaip nenurodyta, kas konkrečiai nulėmė situacijos įtemptumą būtent 2025 m. balandžio mėn.). Apeliantės nurodomos aplinkybės nepateisina imperatyvios įstatyminės pareigos nevykdymo. Tai, kas vadinama konfliktiškais santykiais iš tiesų yra tyčinis, kryptingas ir sąmoningas Bendrovę užvaldžiusių asmenų (V. L. H. ir jo sutuoktinės) veikimas, už kurį atsakingi išimtinai tik šie asmenys, o ne Pareiškėjas, kuris sąžiningai siekia ginti savo teises bei atgauti į bendrą verslą investuotas lėšas. Bendrovei sąmoningai nemokant skolos, Pareiškėjui teko kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir dvejus metus bylinėtis siekiant prisiteisti akivaizdžią, tačiau Bendrovės vis tiek sąmoningai ginčytą skolą už Pareiškėjo parduotas prekes. Ši skola seniai priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau Bendrovės sąmoningai nemokama. Dėl šių priežasčių V. L. H. kiti neteisėti, nesąžiningi ir tyčia atliekami veiksmai jokiu būdu negali pateisinti šioje byloje vertintų V. L. H. veiksmų neteisėtumo. Lieka neaišku, kokiu būdu turto areštas trukdo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio sušaukimui pakanka išsiųsti vieną el. laišką. Apeliantės argumentai šiuo atveju yra apsimestiniai įvertinus tą faktą, kiek laiko ir pastangų V. L. H. įdėjo tam, kad Pareiškėjo galimybės dalyvauti pavėluotai sušauktame susirinkime būtų apsunkintos.

3.7 Atsiliepime teigiama, kad apeliantė nepagrįstai ginčija nutarimo argumentą dėl Pareiškėjo prašytos informacijos būtinumo siekiant tinkamai priimti sprendimą dėl (ne)pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Apeliantės teigimu, Pareiškėjas šiame procese (teisminėje byloje dėl restruktūrizavimo) aktyviai dalyvauja, taip pat dalyvavo akcininkų susirinkime dėl restruktūrizavimo plano svarstymo ir pritarimo jam bei balsavo prieš plano projekto patvirtinimą. Šie apeliantės nurodomi faktai (nors savaime teisingi) niekaip nepateisina atsisakymo teikti Pareiškėjo prašytos informacijos. Apeliantė šiuo atveju nutyli, kad Pareiškėjas balsavo prieš restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimą būtent dėl tos priežasties (tas aiškiai nurodyta raštu pateiktuose balsavimo motyvuose), kad be paties restruktūrizavimo plano negavo jokios informacijos apie realią Bendrovės finansinę padėtį, Bendrovės milijoninių skolų kitoms V. L. H. įmonėms susidarymo priežastis ir mechanizmą, taip pat realų Bendrovės gyvybingumą. Kaip vėliau pripažino ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjęs teismas, restruktūrizavimo plano projektas buvo netinkamas, abstraktus, jame numatytos tariamo restruktūrizavimo priemonės – apsimestinės. Taigi, visuotiniame akcininkų susirinkime Pareiškėjo buvo prašoma balsuoti už restruktūrizavimo plano projektą iš esmės „aklai“ – neturint jokios objektyvios ir pagrįstos informacijos, kurios Pareiškėjas motyvuotai prašė siekdamas būtent įvertinti plano projekto duomenis bei priimti informuotą sprendimą dėl balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime.

3.8 Atsiliepime teigiama, kad apeliantė be jokio pagrindimo teigia, kad Pareiškėjas neva piktnaudžiauja teise, prašoma informacija jam reikalinga tik asmeniniais ir konkurenciniais tikslais. Pareiškėjas nevykdo jokios konkuruojančios su Bendrove veiklos, tuo tarpu pats V. L. H. turi įsteigęs net keletą tiesiogiai konkuruojančių įmonių, į kurias, Pareiškėjo įsitikinimu, yra seniai perkėlęs visą Bendrovės anksčiau vykdytą verslą (būtent tas ir lemia dabartinį Bendrovės nemokumą). Kaip matyti iš labai ribotos informacijos, pateiktos restruktūrizavimo plano projekte, Bendrovė neaiškiais ir labai įtartinais pagrindais tapo skolinga kitoms V. L. H. įmonėms (tame tarpe tiesiogiai konkuruojančioms) milijonines sumas, kas sukelia pagrįstų įtarimų dėl tokių skolų pagrįstumo, susidarymo mechanizmo bei Bendrovės valdymo organų veikimo tinkamumo (pavyzdžiui, kam pirkti prekes iš konkurento, įsteigto V. L. H., jeigu būtų galima jas tiesiogiai nusipirkti iš gamintojo rinkoje be antkainio, tenkančio tokiam konkurentui?). Visi šie klausimai pagrįstai kilo Pareiškėjui ir būtent šiuo tikslu Pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises, prašė ginčo informacijos iš Bendrovės. Bendrovė, greičiausiai siekdama nuslėpti neteisėtus V. L. H. veiksmus, šią informaciją teikti sąmoningai ir tikslingai atsisakė. Dėl šios priežasties visi teiginiai apie tariamą Pareiškėjo piktnaudžiavimą teise yra absoliučiai nepagrįsti ir tėra pretekstas, kuriuo bandoma pateisinti sąmoningą ir kryptingą Pareiškėjo nušalinimo nuo dalyvavimo Bendrovės valdyme strategiją.

3.9 Atsiliepime pažymima, kad apeliantė nutarimą ginčija remdamasi argumentu, kad Pareiškėjas nėra kreipęsis civilinio proceso tvarka dėl informacijos išsireikalavimo. Pažymėtina, kad jeigu V. L. H. rizikuoja asmenine atsakomybe ir sąmoningai daro administracinės teisės pažeidimą, nėra pagrindo tikėtis, kad jam (Bendrovei) gavus civilinį ieškinį V. L. H. pozicija pasikeis ir jis pradės teikti informaciją Pareiškėjui. V. L. H. sutuoktinė (anksčiau vadovavusi Bendrovei) jau dukart yra bausta administracine nuobaudą už tą patį pažeidimą ir teismai net dukart įsiteisėjusiais bei apeliacine tvarka patikrintais sprendimais yra išaiškinę, kad Pareiškėjas turi teisę gauti analogišką informaciją iš Bendrovės ir jos neteikimas yra neteisėtas (užtraukia administracinę atsakomybę). Nepriklausomai nuo Pareiškėjo pasirinkto teisių gynybos būdo, V. L. H. privalo vykdyti jam puikiai žinomas ir suprantamas ABĮ 18 straipsnio nuostatas dėl pareigos teikti informaciją akcininkui. Dėl šios priežasties apeliantės dėstomi argumentai neturi jokios reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumo vertinimui.

3.10 Atsiliepime teigiama, kad skundo dalyje apeliantė dėsto argumentus dėl tariamai per didelės paskirtos ir netinkamai individualizuotos nuobaudos. Ši skundo dalis apima tuos pačius teiginius ir argumentus, dėl kurių nepagrįstumo jau pasisakyta. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas pagrįstai skyrė nuobaudą, kurios dydis artimas ANK nustatytam vidurkiui ir ši nuobauda esamoje situacijoje jokiu būdu negali būti mažinama, kadangi tai prieštarauti ANK nuobaudų paskirčiai. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant V. L. H. atsakomybę svarbu tai, kad jis padarė du atskirus ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Nors atsakomybės klausimas už abu šiuos pažeidimus, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo sumetimais, keliamas viename Pareiškėjo skunde, skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į šį teisės pažeidimų pakartotinumo ir sistemingumo elementą. Pažeidimai nebuvo savitiksliai ir formalūs – jais akivaizdžiai siekiama pridengti ir nuslėpti nuo Pareiškėjo informaciją apie sunkius padarinius. Visi pažeidimai tyčiniai, kryptingi, padaryti nepaisant to, kad Bendrovė yra atstovaujama profesionalių atstovų, advokatų, kuriems puikiai žinoma teismų praktika dėl akcininko teisės į informaciją ar visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo tvarkos. Bendrovės ankstesnė vadovė (kuri yra dabartinio vadovo V. L. H. sutuoktinė) jau dukart yra bausta už informacijos neteikimą pareiškėjui, tačiau, nepaisant to informacija ir toliau yra neteikiama, puikiai suvokiant, jog tai pažeidžia įstatymą. Atsižvelgiant į pažeidimų epizodų skaičių, jų sistemingumą, šiuo atveju bausmės paskirtį gali tinkamai atitikti tik pakankamai didelė bauda, kuri užkardytų panašaus pobūdžio pažeidimus ateityje. Todėl Pareiškėjas prašė skirti V. L. H. 2 000 Eur baudą, o nutarimu teismas pritaikė netgi mažesnę – 1 700 Eur nuobaudą, kurios mažinti nėra jokio pagrindo.

3.11 Atsiliepime teigiama, kad Pareiškėjas viso už atsiliepimo į apeliacinio skundo rengimą sumokėjo 1 000 Eur. Pridedama tai patvirtinanti advokato Mariaus Tamošiūno išrašyta sąskaita 1 000 Eur sumai ir advokato M. Tamošiūno banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina šios sąskaitos apmokėjimą. Pareiškėjas paaiškina, kad, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, į advokato M. Tamošiūno sąskaitą įskaityta 990 Eur suma, nes bankas nuskaito 10 Eur pavedimo kaštų nuo pervedamos sumos (tiek nuo mokėtojo, tiek nuo gavėjo – tas matyti ir advokato M. Tamošiūno banko sąskaitos išraše, tos pačios dienos operacija nuskaityta 10 Eur tarptautinio pavedimo įskaitymo mokesčių). Taip pat Pareiškėjas paaiškina, kad mokėjimo pavedimą atliko ne pats pareiškėjas, o pareiškėjo grupės įmonė (pats pareiškėjas objektyviai negali apmokėti teisinių paslaugų sąskaitų, nes iki šiol iš Bendrovės neatgauna įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos šimtatūkstantinės skolos už prekes). Banko sąskaitos išraše dėl Pareiškėjo naudojamos mokėjimų (elektroninių pinigų) įstaigos specifikos nurodomas ne pats mokėtojas, o kaip mokėtojas nurodoma elektroninių pinigų įstaiga O (duomenys neskelbtini). Advokatas M. Tamošiūnas patvirtina, kad šis mokėjimas yra gautas būtent pagal su šiuo atsiliepimu pateikiamą sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pagrįstai V. L. H. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, o jam paskirta nuobauda yra adekvati, proporcinga, nustatyta tinkamai įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiamu teismo nutarimu V. L. H. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nustačius jo veikoje du alternatyvius šioje teisės normoje numatytus administracinių nusižengimų požymius – dėl to, kad jis 1) pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinę akcininko teisę gauti informaciją apie Bendrovę teises; 2) ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – iki 2025 m. balandžio 30 d. nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Apeliaciniu skundu yra ginčijami abu šie administracinio nusižengimo epizodai.

Dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo

6. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog bendrovės vadovo pareigos ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nevykdymas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylai aktualiu laikotarpiu įmonės vadovu buvo V. L. H., o iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi V. L. H. turėjo pareigą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti iki 2025 m. balandžio pabaigos. Apeliaciniu skundu taip pat nėra ginčijama, kad V. L. H. šios pareigos laiku neįvykdė, tačiau teigiama, kad V. L. H. dėl objektyvių priežasčių neturėjo realios galimybės sušaukti akcininkų susirinkimą numatytu laiku, todėl administracinė atsakomybė jam negali kilti. Skunde iš esmės teigiama, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas vėliau numatyto termino, todėl tai nepažeidė Akcininko teisės dalyvauti susirinkime.

7. Skunde taip pat teigiama, kad Akcininkas panašaus pobūdžio bylas inicijuoja nuo 2023 m., tačiau nei karto pats nepasinaudojo ABĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatyta teise reikalauti sušaukti neeilinį visuotinis akcininkų susirinkimą, tai patvirtina, jog tikrieji Akcininko motyvai yra ne siekis dalyvauti įmonės valdyme, bet daryti spaudimą V. L. H.. Nepaisydamas įmonei kylančių sunkumų (įmonės turtas buvo areštuotas dėl Akcininko iškeltos skolos išieškojimo bylos), išsiskyrusių įmonės valdybos narių pozicijų dėl tolesnės įmonės veiklos, V. L. H. ir toliau stengėsi vykdyti įmonės veiklą, palaikyti kontaktus su prekybiniais partneriais, kad įmonė išlaikytų savo gyvybingumą ir būtų konkurencinga rinkoje. Esant tokiai įtemptai situacijai V. L. H. nespėjo pranešti apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą 2025 m. balandžio pradžioje ir sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo laiku. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad V. L. H. tyčia, siekdamas apriboti ar pažeisti Akcininko teises vengė sušaukti visuotinį akcininkų surinkimą. V. L. H. neapribojo Akcininko teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, apie vėliau šaukiamą susirinkimą pranešė tinkamai. Akcininkas nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl tai negali būti laikoma jo teisių pažeidimu. Dėl objektyvių priežasčių visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukus šiek tiek vėliau, V. L. H. parengė visus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo patvirtinti ir pateikti Juridinių asmenų registrui. Todėl Akcininkui ar įmonei buvo nebuvo padaryta žala.

8. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, taigi, įstatymas nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas paprastai yra padaromas tiesiogine tyčia, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta ir tai, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-222/06, N62-2139/2011).

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių V. L. H. laiku neįvykdė jam tenkančios pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, negali būti laikomos kaip realiai apribojančios jo galimybes minėtą pareigą įvykdyti laiku. Nors sutiktina, kad tarp bendrovės akcininkų kyla nesutarimų, tačiau ši aplinkybė savaime niekaip negalėjo sutrukdyti V. L. H. sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Bendrovės turtui taikomas areštas taip pat negali sutrukdyti vadovui sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kadangi toks veiksmas iš esmės nereikalauja papildomų išlaidų bendrovei. Nors skunde nurodoma, kad V. L. H. stengėsi vykdyti įmonės veiklą, palaikyti kontaktus su prekybiniais partneriais, kad įmonė išlaikytų savo gyvybingumą ir būtų konkurencinga rinkoje, tačiau visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas negali būti laikomas kaip didelių laiko sąnaudų reikalaujantis veiksmas. Šioje dalyje visiškai sutiktina su atsiliepimo teiginiais, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti iš esmės užtenka akcininkams, kurių šiuo atveju yra trys, išsiųsti el. laišką jame nurodant susirinkimo vietą ir laiką. Aplinkybė, jog tarp bendrovės akcininkų kyla nesutarimų, V. L. H. neabejotinai buvo žinoma dar iki 2025 m. balandžio pabaigos, be to, apie Akcininko iniciatyvą inicijuoti teisinius procesus V. L. H. taip pat turėjo būti žinoma, kadangi tokie procesai, kaip nurodoma skunde, inicijuojami jau nuo 2023 metų, ankstesnei bendrovės vadovei O. E., kuri yra V. L. H. sutuoktinė. Žinodamas šias aplinkybes, V. L. H. turėjo būti itin suinteresuotas visus įstatymo reikalavimus įvykdyti tinkamai ir laiku. Pažymėtina ir tai, kad visos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios tariamai sutrukdė V. L. H. sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, egzistavo ir vėliau, tačiau vėliau jos jau nesutrukdė V. L. H. sušaukti šio susirinkimo.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojami Akcininko veiksmai (nesinaudojimas teise inicijuoti neeilinį akcininkų susirinkimą, nedalyvavimas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime) negali būti vertinami kaip realiai apribojantys V. L. H. galimybes laiku sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Akcininkui nedalyvavus vėliau sušauktame susirinkime jokia žala jam nebuvo padaryta, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra aprašytas formalia sudėtimi, todėl šiuo atveju nereikalaujama nustatyti dėl vadovo veiksmų (neveikimo) kilusią žalą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apie vėliau šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Akcininkas buvo informuotas tinkamai, o atsiliepime nurodoma, kad būtent tuo atveju susirinkimas buvo sušauktas pakeitus bendrovėje nusistovėjusią tokių susirinkimų sušaukimo praktiką. Teismo posėdžio metu Akcininko atstovas nurodė, kad apie vėliau šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą Akcininkas nežinojo, todėl jame ir nedalyvavo. Nors sutiktina, kad Akcininkas apie vėliau šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą buvo informuotas bendrovės įstatuose numatyta tvarka (b. l. 38-39), tačiau neabejotina, kad ne įstatymuose numatytu laiku šaukiamas susirinkimas Akcininkui galėjo būti netikėtas, o tokia teisinė situacija iš esmės įpareigoja Akcininką VĮ „Registrų centras“ elektroninį leidinį tikrinti kasdien. Todėl negalima daryti ir abejonių nekeliančios išvados, jog Akcininko nedalyvavimas vėliau sušauktame visuotiniame akcininkų susirinkime nepažeidė jo teisių.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad V. L. H. skundžiamu teismo nutarimu šioje dalyje pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl šioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą nėra pagrindo.

Dėl informacijos nepateikimo Akcininkui

12. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose (ABĮ, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse). ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

13. Skundžiamu teismo nutarimu V. L. H. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nubaustas ir dėl to, kad nepateikė Akcininkui jo 2025 m. rugsėjo 4 d. prašymo 2-13 punktuose nurodytos informacijos apie Bendrovę (detaliai nurodoma šios nutarties 1 punkte). Skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad V. L. H., veikdamas per bendrovės atstovą, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu, t. y. 2025 m. rugsėjo 11 d., išsiuntė raštišką atsakymą Akcininkui, kuriame buvo nurodoma, kad vienintelė Akcininkui teiktina informacija, kuri nesudaro Bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties ir nėra konfidenciali, yra Bendrovės valdybos posėdžių protokolai, tačiau Akcininko pranešime nurodytu laikotarpiu Bendrovėje nebuvo sudaryta jokių valdybos posėdžių protokolų, sprendimų ar kitų dokumentų, įforminančių Bendrovės valdybos susirinkimų/posėdžių rezultatus. Visa kita prašymo 2-13 punktuose nurodyta informacija Akcininkui negali būti pateikta, nes ji sudaro Bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį, yra konfidenciali, o Akcininkas, priešingai, nei reikalaujama ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nenurodė, kokiems kituose teisės aktuose numatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti ši informacija yra reikalinga. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčas byloje nekilo. Proceso dalyviai taip pat neginčija aplinkybės, jog Akcininko prašoma informacija, nurodyta prašymo 2-13 punktuose, yra konfidenciali bendrovės informacija.

14. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir proceso dalyvių argumentus, teismas padarė išvadą, kad Bendrovės įgaliotojo atstovo advokato V. G. atsisakymas pateikti prašomą informaciją yra formalus, todėl nėra tinkamas Bendrovės vadovo pareigos aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti informaciją realizavimas. Teismas pažymėjo, kad Akcininko prašymu buvo siekiama gauti informaciją apie Bendrovę, kuri yra būtina situacijos įvertinimui ir galimam Akcininko tolimesnių sprendimų priėmimui Bendrovės kreditoriaus inicijuoto Bendrovės restruktūrizacijos proceso kontekste. Nurodoma, kad Pareiškėjui atsitiktinai sužinojus apie inicijuotą restruktūrizavimo procesą kilo akivaizdus ir neginčytinas poreikis gauti informaciją apie Bendrovės esamą finansinę padėtį, jos veiklos perspektyvas bei Bendrovės vadovų sudarytus galimus neteisėtus ir nemokumą sukėlusius sandorius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismui pareiškimas dėl Bendrovės restruktūrizavimo proceso buvo pateiktas 2025 m. rugpjūčio 18 d. (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. eB2-2795-855/2025). Akcininkas kreipėsi į Bendrovę 2025 m. rugsėjo 4 d., akivaizdžiai sužinojęs apie šį naują teisminį procesą. Kaip minėta, Įstatymas suteikia akcininkui teisę į bet kokią informaciją ir dokumentus (net ir laikomus bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija), būtinus vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat įvertino tai, kad Akcininko prašyme taip pat nurodoma, kad Akcininkui ilgą laiką negaunant jokios informacijos apie Bendrovę, jis yra nušalinamas nuo galimybės dalyvauti Bendrovės valdyme. Akcininkas turi pagrindą įtarti (nemokama įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteista iš Bendrovės skola Akcininkui), kad Bendrovė netinkamai naudoja ar slepia nuo kreditorių pinigines lėšas ar turi mokėjimo problemų dėl netinkamo valdymo, būtinybė susipažinti su finansine Bendrovės situacija siejama ir su būtinybe Akcininkui susidaryti nuomonę ir priimti sprendimus dėl įmonei inicijuojamo restruktūrizavimo proceso pagrįstumo. Iš pareiškimo matyti, kad Akcininkas įtaria, jog Bendrovės vadovai piktnaudžiauja vadovo teisėmis bei pareigomis, per kontroliuojamas įmones galimai švaisto ar savinasi Bendrovės turtą, galimai veikia priešingai Bendrovės ir akcininkų interesams.

15. Teismas padarė išvadą, kad tokiu prašymu buvo siekiama gauti informaciją apie Bendrovę, kuri yra būtina situacijos įvertinimui ir galimam tolimesnių sprendimų priėmimui, teisinių veiksmų inicijavimui (pavyzdžiui, kreipimuisi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir kt.). Pažeidus šią teisę, akcininkas neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumą, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai ir interesai, ir kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti su bendrovės veikla susijusius kolektyvinius sprendimus, grindžiamus išsamia ir objektyvia informacija apie bendrovės veiklą. Teismas sutinka, kad prašomi pateikti dokumentai ir informacija yra tiesiogiai susiję su akcininko galimybe įvertinti įmonės padėtį, vadovavimo jai tinkamumą ir esant poreikiui įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus: teisę šaukti susirinkimus ir suformuoti klausimus bei sprendimų projektus, teisę siūlyti atšaukti Bendrovės direktorių arba skirti drausminę nuobaudą, reikalauti žalos atlyginimo, inicijuoti Bendrovės veiklos tyrimą, ginčyti Bendrovės sudarytus sandorius, esant nusikalstamos veikos požymiams ar administracinio nusižengimo požymiams, kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pan.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nutarime nepagrįstai sprendė, kad V. L. H. atsisakymas suteikti informaciją buvo formalus. Įmonė atsisakyme aiškiai nurodė, kad Akcininko prašoma informacija yra konfidenciali ir Akcininkas aiškiai neįvardino, kokiems tikslams pasiekti ši informacija bus naudojama. Teismas neįvertino realios situacijos, jog Akcininkas restruktūrizavimo procese aktyviai dalyvauja. Akcininkas dalyvavo neeiliniame akcininkų susirinkime ir balsavo prieš restruktūrizavimo plano projektą, jis turėjo visas galimybes susipažinti su jam aktualia informacija apie įmonės ūkinę veiklą ir finansinę padėtį. Akcininko nedomina reali įmonės veikla ir finansinė jos padėtis, o tik konkreti, išskirtinai su V. L. H. susijusi informacija. Akcininkas savo teisėmis naudojasi tiek, kiek tai jam padeda pasiekti jo tikslus sužlugdyti įmonę, bet ne dalyvauti jos valdyme ar užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Restruktūrizavimo byloje Akcininkas įrodinėjo, kad įmonė yra nemoki ir negyvybinga, o V. L. H. deda pastangas užtikrintų tolesnį įmonės veiklos vykdymą ir jos akcininkų interesų pusiausvyrą. Tuo tarpu Akcininkas, reikalaudamas jam pateikti neproporcingą informaciją, veikia prieš įmonę.

16. Aukštesnysis teismas pritardamas skundžiamo teismo nutarimo motyvams, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš dalies nelogiški. Visų pirma, skunde teigiant, kad Akcininkas siekia sužlugdyti įmonę, kurios dalininkas jis pats yra, iš esmės nepateikiama jokio logiško paaiškinimo, kodėl Akcininkas galėtų turėti interesą iš esmės sužlugdyti iš dalies jam priklausančią bendrovę ir taip prarasti savo investiciją. Sutiktina ir su atsiliepimo teiginiais, jog vien ta aplinkybė, jog Akcininkas nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, savaime negali būti vertinama kaip Akcininko siekis sužlugdyti bendrovę. Atsiliepime teigiama, kad Akcininkas balsavo prieš restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimą dėl to, kad be paties restruktūrizavimo plano negavo jokios informacijos apie realią bendrovės finansinę padėtį, skolų kitoms V. L. H. įmonėms susidarymo priežastis ir mechanizmą, taip pat realų bendrovės gyvybingumą.

17. Aplinkybė, jog Akcininkas galėjo susipažinti su visa jį dominančia informacija restruktūrizavimo procese (šią aplinkybę Akcininkas neigia), ne paneigia, o kaip tik patvirtina teismo išvadą, kad atsisakymas pateikti aptariamą informaciją Akcininkui buvo formalus. Akcininkas į bendrovę su prašymu kreipėsi jau po to, kai buvo inicijuotas restruktūrizavimo procesas. Bendrovės atsakyme taip pat nurodoma, kad visa reikalinga informacija Akcininkui bus teikta restruktūrizavimo procese. Ši aplinkybė (nepriklausomai nuo jos įvykdymo) iš esmės reiškia, kad atsisakymas Akcininkui pateikti informaciją buvo pateiktas jau žinant, kad su šia informacija Akcininkas galės susipažinti ateityje. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime daroma išvada, kad atsisakymas suteikti prašomą informaciją Akcininkui buvo formalus.

18. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Akcininkui sužinojus apie inicijuojamą bendrovės restruktūrizavimo procesą, jam kilo poreikis gauti informaciją apie bendrovės esamą finansinę padėtį, jos veiklos perspektyvas, jos vadovų veiksmus ir sprendimus. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog Akcininkas siekia veikti prieš V. L. H., Akcininkui pagrįstai įtariant, jog bendrovės vadovas galėjo netinkamai valdyti bendrovę, ne paneigia, o tik patvirtina Akcininko realų poreikį gauti jį dominančią informaciją, juolab, kad Akcininkas turi teisę inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad Akcininkui įtariant bendrovės vadovo netinkamą bendrovės valdymą, Akcininko poreikis gauti informaciją apie bendrovės vadovą, kaip nurodoma skunde, iš esmės patvirtina Akcininko siekį bendrovę išsaugoti, o ne ją sužlugdyti.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukštesnysis teismas daro išvadą, kad V. L. H. skundžiamu teismo nutarimu ir šioje dalyje pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl šioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą nėra pagrindo.

Dėl nuobaudos

15. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas akcininkų teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 iki 3 000 Eur. Skundžiamu nutarimu V. L. H. už minėto administracinio nusižengimo padarymą paskirta neženkliai už mažesnė, nei sankcijos vidurkis, bauda – 1700 Eur. Skundžiamame nutarime teismas įvertino tai, kad V. L. H. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Nusižengimas padarytas tyčiniu neveikimu. Byloje nėra duomenų, kad V. L. H. anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje, tokių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO (duomenys tikrinti nuo 2021 m.). Byloje nenustatyta V. L. H. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino nusižengimo pobūdį ir pavojingumą. V. L. H. neveikė tyčia, nesiekė apriboti ir pažeisti Akcininko teisių, tik, gindamas jo vadovaujamos įmonės interesus ir konfidencialią informaciją, atsisakė suteikti Akcininkui jo neproporcingai prašomą informaciją apie įmonę. V. L. H. veika nesukėlė jokios žalos įmonei ir Akcininkui, taigi ji nėra pavojinga. Teismas visiškai neatsižvelgė į V. L. H. asmenybę, į tai, kad nepaisant to, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, stengiasi laiku ir tinkamai vykdyti visas įmonės vadovui priskirtas pareigas. V. L. H. nėra baustas anksčiau ir neginčija aplinkybių, kad visuotinis akcininkų susirinkimas dėl objektyvių priežasčių, nesant V. L. H. kaltės, buvo sušauktas vėliau ir Akcininkui buvo atsisakyta suteikti konfidencialią įmonės informaciją, šiam nepagrindus tokios informacijos naudojimo tikslų. Aukštesnysis teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka.

18. Pažymėtina, kad šie apeliacinio skundo teiginiai yra grindžiami argumentais, kurie šioje nutartyje jau buvo pripažinti nepagrįstais, todėl teismo motyvai dėl jų dar kartą nekartojami. Aplinkybę, jog V. L. H. anksčiau nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, pirmosios instancijos teismas įvertino. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad V. L. H. veika pasireiškė dviem ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo epizodais, todėl tokia veika negali būti pripažinta kaip nepavojinga ar mažiau pavojinga. Kaip minėta, V. L. H. buvo paskirta kiek mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog V. L. H. paskirta 1 700 Eur dydžio bauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei. Todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

19. Pareiškėjo atstovas advokatas Marius Tamošiūnas atsiliepime pateikė ir prašymą priteisti 1 000 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo surašymą. Kartu pateiktas ir banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą ir advokato PVM sąskaita – faktūra.

20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad pareiškėjo atstovas advokatas Marius Tamošiūnas parengė pareiškimą dėl bendrovės vadovo patraukimo atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl visa bylos medžiaga jam buvo žinoma. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo dalis argumentų yra tapatūs argumentams, kurie buvo išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes aukštesniojo teismo vertinimu, atsiliepimui parengti atstovui neprireikė daug laiko. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė, todėl prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 500 Eur advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-191-961/2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. H. atstovės advokatės Simonos Vilkelytės apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti O, įm. k. (duomenys neskelbtini), iš V. L. H. 500 Eur (penki šimtai eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė