Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Higiena“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė butų savininkų bendrija „Higiena“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-05-22 CBP-8320) prašė priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir atsakovė) 2 142,16 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11785-1087/2023 priėmė 2023 m. birželio 30 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – LITEKO VEP posistemis, EPP) ir laikomi įteikti CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir ar nebuvo pažeistos atsakovės teisė būti realiai informuotai apie vykstantį teismo procesą ir išklausytai teisme.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė yra LITEKO VEP posistemio (EPP) vartotoja, yra susikūrusi savo paskyrą, procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą) atsakovei išsiuntė per LITEKO VEP posistemį (EPP). Atsakovei teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti 2023 m. gegužės 31 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei nurodžius, kad pageidauja sprendimo už akių priėmimo, Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinį. Sprendimas už akių atsakovei išsiųstas 2023 m. birželio 30 d. per LITEKO VEP posistemį. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (DOK-112894), prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatęs, kad jis pateiktas praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų terminą, atsakovė neprašo atnaujinti praleisto termino, nenurodo termino praleidimo priežasčių. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą (DOK-115964) atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Teismo sprendimą už akių atsakovė gavo 2023 m. rugsėjo 15 d., tą įrodo prisijungimo prie EPP data – 2023 m. rugsėjo 15 d., todėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminas turėtų būti iki 2023 m. spalio 5 d.

Dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentja Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygas ir tvarką. Aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

17. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

18. Kaip nustatyta, atsakovė yra EPP sistemos vartotoja, jos LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Atsakovė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Prisijungusi prie sistemos, atsakovė informuojama ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jai aktualius įvykius sistemoje. Vartotojo valios išraiška yra pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais.

19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP vartotoja. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavusi paskyrą) ir/ar pateikusi prašymą jai procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu, kaip numatyta Taisyklių 35 punkte. Apeliantė neginčija teisės gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą.

20. Vertinant, kad teismo procesiniai dokumentai (sprendimas už akių) atsakovei buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį 2023 m. birželio 30 d., pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį laikytina, kad jie įteikti kitą darbo dieną po išsiuntimo – 2023 m. liepos 3 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatyme įtvirtintas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2023 m. liepos 23 d. Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip minėta, teisme gautas 2023 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, nesant byloje duomenų, kad skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar kad šioje byloje atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai procesinius dokumentus jai siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka – kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad procesinis terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti skaičiuojamas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. (kai ji prisijungė prie EPP). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą už akių, tačiau pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo atsakovė pateikė praleidusi įstatyme numatytą 20 dienų terminą.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nenustatęs svarbių priežasčių, ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžino jį atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimo.

23. Teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

24. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija procesinio dokumento nepateikusiai šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 31 punktą).

25. Sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

26. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

27. Nagrinėjant prašymą dėl termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės, kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Būtų netoleruotina teisinė situacija, kai nesant akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu, dėl proceso koncentracijos būtų paneigtas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549-157/2016, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-407/2018).

28. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

29. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).

30. Tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

31. Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikimas formaliai atitinka CPK 175¹ straipsnio 10 dalies, Aprašo ir Taisyklių reikalavimus. Visgi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO per EPP išsiųstų dokumentų kortelės matyti, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo realiai pristatyti jos nurodomą dieną – 2023 m. rugsėjo 15 d. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė tik 2023 m. rugsėjo 15 d. faktiškai susipažino su visa bylos medžiaga ir su byloje priimtu sprendimu už akių.

32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė yra LITEKO VEP posistemio vartotoja, procesinius dokumentus jai siuntė tik per EPP sistemą. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galima kitais įstatyme numatytais būdais informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti atsižvelgiama į pirmiau šioje nutartyje nurodytą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Nors CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovę apie jai inicijuotą teismo procesą.

34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė terminų atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį, taip pat į sprendimo už akių instituto specifiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė buvo informuojama apie jai inicijuotą civilinę bylą ir priimtą sprendimą už akių, siunčiant procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį, tačiau realiai su teismo procesiniais dokumentais susipažino tik 2023 m. rugsėjo 15 d., kai jau buvo pasibaigęs terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tai iš esmės patvirtina apeliantės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (2023-09-19 DOK-112894) nurodomos aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį apeliantės dukra Eglė Sliesoraitytė į savo elektroninį paštą esliesoraityte@gmail.com gavo VĮ Registrų centro pranešimą apie vykdomą išieškojimą skirtą apeliantei; 2023 m. rugsėjo 15 d., apeliantės dukra Eglė Sliesoraitytė, apeliantę informavo, kad ji turi jungtis prie EPP sistemos ir ieškoti, ar buvo apeliantei iškelta civilinė byla, kurios Nr. e2‑11875‑1087/2023.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikydamas procesinius terminus, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas, neatsižvelgė į proporcingumo ir teisingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - atsakovei atnaujinamas terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 78 straipsnio 1 dalis), pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išsrpęsti iš esmės – atnaujinti atsakovei V. S. praleistą įstatymo numatytą terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Atsakovės V. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.