- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-177-875/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00003-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- L. Š.
- Advokatai
- Irmantas Motužis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (devynios veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta, 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, Telšių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. sausio 27 d. ir suėmimo laikas nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. balandžio 27 d., bei atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (žinomai netikrų dokumentų įgijimas ir laikymas) L. Š. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. U. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 32 900 Eur (trisdešimt du tūkstančiai devyni šimtai eurų) D. U. naudai turtinei žalai atlyginti.
S. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš L. Š. priteista 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) S. R. naudai turtinei žalai atlyginti.
M. D. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 620 Eur (šeši šimtai dvidešimt eurų) M. D. naudai turtinei žalai atlyginti.
D. V. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) D. V. naudai turtinei žalai atlyginti.
R. L. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 900 Eur (devyni šimtai eurų) R. L. naudai turtinei žalai atlyginti.
P. S. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 8500 Eur (aštuoni tūkstančiai penki šimtai eurų) P. S. naudai turtinei žalai atlyginti.
E. L. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) E. L. naudai turtinei žalai atlyginti.
V. R. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 4700 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai eurų) V. R. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), naudai turtinei žalai atlyginti.
UAB G. L. firma (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 1700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) UAB G. L. firma (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai turtinei žalai atlyginti.
M. I. civilinis ieškinys tenkintas. Iš L. Š. priteista 2200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų) M. I. naudai turtinei žalai atlyginti.
Vertimo paslaugų išlaidos – 1383,96 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti iš L. Š. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 190547027, naudai.
Transporto priemonių transportavimo išlaidos – 381,18 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti iš L. Š. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 190547027, naudai.
Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. Š. nuteistas už tai, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, pasisavino jo žinioje esantį svetimą turtą ir suklastojo dokumentus, o būtent:
1.1. L. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2019 m. rugsėjo 13 d., įgijęs D. U. ir V. U. pasitikėjimą, 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje D. U. ir V. U. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal pasirašytą paskolos raštelį pasiskolino 12000 eurų, tačiau pinigų laiku negrąžino ir pasiūlė už 9000 eurų įsigyti automobilį „VW Caravelle“, už kurio parvežimą V. U. (duomenys neskelbtini), L. Š. perdavė grynais 5500 eurų ir savo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį patikėjo L. Š. parduoti už 4000 eurų, tačiau L. Š. abu automobilius pardavęs nenustatytam asmeniui pinigų U. neatidavė, o toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Telšiuose pasiūlė D. ir V. U. per pusę įsigyti kitą automobilį – „VW Multivan“ už 12000 eurų ir paėmė 6000 eurų, po ko kitą dieną papildomai pasiūlė D. ir V. U. tuo pačiu įsigyti automobilį „Audi Q5“ už 7000 eurų, kad būtų pilnai pakrautas tralas, ko pasekoje V. U., pasitikėdamas L. Š., 2019 m. rugsėjo 13 d. padavė 2000 eurų grynais ir padarė 5000 eurų mokėjimo pavedimą į L. Š. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau L. Š. automobilių nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – D. U. ir V. U. 34500 eurų.
1.2. Be to, jis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs pasitikėjimą pagal ankstesnius sandorius, nukentėjusiajam S. R. pateikė melagingą informaciją, jog yra verslininkas, užsiimantis automobilių vežimu ir, iš anksto turėdamas tikslą įgyti svetimus pinigus, žodžiu sutarė dėl automobilių „Audi A8“ ir „Mini Clubman“ už 15000 eurų pirkimo Prancūzijoje, o kad tralas būtų pilnai pakrautas, reikia 5000 eurų avanso, dėl ko suklaidintas nukentėjusysis S. R. (duomenys neskelbtini) perdavė L. Š. 5000 eurų, tačiau L. Š. automobilių neparvežė ir pinigų – 5000 eurų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – S. R. priklausančius 5000 eurų.
1.3. Be to, jis 2019 m. spalio 11 d., įgijęs nukentėjusiojo M. D. pasitikėjimą ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys susitarimo, telefonu sutarė su M. D. pirkti programerį XHORSE VVDI PROG už 620 eurų ir atsiskaityti bankiniu pavedimu, dėl ko nukentėjusysis M. D. (duomenys neskelbtini) programerį XHORSE VVDI PROG perdavė L. Š. atsiųstam D. A., tačiau L. Š. pavedimo nepadarė ir programerio M. D. negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – M. D. priklausantį programerį XHORSE VVDI 620 eurų vertės.
1.4. Be to, jis 2020 m. gegužės 27 d. internete radęs nukentėjusiojo D. V. skelbimą dėl automobilių nuvežimo ir parvežimo iš Vokietijos, ir iš anksto turėdamas tikslą užvaldyti svetimus pinigus, telefonu nukentėjusiajam D. V. pateikė melagingą informaciją ir sutarė, kad D. V. jam sumokės 2000 eurų ir nuveš greičių dėžę į Vokietiją, kur užsakovas sugrąžins sumokėtus 2000 eurų, kuo patikėjęs nukentėjusysis D. V. tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), stotelėje L. Š. perdavė 2000 eurų ir paėmė nuvežti greičių dėžę, kurios Vokietijoje niekas neužsakė ir nuvežti nereikėjo, o D. V. pareikalavus grąžinti pinigus, L. Š. 2020 m. gegužės 29 d. atsiuntė Deutsche Bank pavedimą patvirtinančią fotonuotrauką 2400 eurų sumai, kad pinigai pervesti į jo žmonos L. V. sąskaitą, tačiau L. Š. pavedimo neatliko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – D. V. 2000 eurų.
1.5. Be to, jis 2020 m. spalio 28 d. į Telšius iš Vokietijos R. L. pagal susitarimą parvežė automobilį BMW 525 – 5500 eurų vertės ir 2020 m., laikotarpiu nuo spalio 28 d. iki lapkričio 3 d. iš jo žinioje buvusio R. L. automobilio BMW 525 išpjovė katalizatorių bei išėmė filtrus, bendros 600 eurų vertės ir taip pasisavino jo žinioje esantį svetimą – R. L. turtą, padarydamas nukentėjusiajam R. L. 600 eurų turtinę žalą.
1.6. Be to, jis 2020 m. spalio 29 d., apie 14.00 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimų, tikslu įgyti svetimus pinigus, su T. Š. pasirašė sutartį ir paėmė 7000 eurų, už kuriuos įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 11 d. Vokietijoje nupirkti ir parvežti į Lietuvą automobilį „Mercedes Benz Gle“, tačiau automobilio neparvežė ir pinigų T. Š. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – T. Š. priklausančius 7000 eurų.
1.7. Be to, jis 2020 m. lapkričio 4 d. internete radęs P. S. skelbimą dėl automobilio iš Vokietijos parvežimo ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimų, tikslu įgyti svetimus pinigus, per Telegram programėlę, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ telefonu paskambino nukentėjusiajam P. S. ir, pateikdamas melagingą informaciją, kad yra verslininkas, turintis savo įmonę, kuri užsiima automobilių pirkimu, sudarė žodinį susitarimą dėl automobilio parvežimo, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), susitikęs su P. S. paėmė 10500 eurų, įsipareigodamas nupirkti Vokietijoje ir iki 2020 m. lapkričio 11 d. parvežti automobilius „Audi A4“ ir „Peugeut Boxer“, o jų neparvežęs iki 2020 m. lapkričio 12 d. grąžinti visus pinigus, tačiau automobilių nenupirko, jų neparvežė ir 10500 eurų P. S. negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – P. S. priklausančius 10500 eurų.
1.8. Be to, jis 2020 m. lapkričio 20 d., apie 12 val. (duomenys neskelbtini), įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą pagal ankstesnius sandorius ir iš anksto žinodamas, kad neįvykdys susitarimo, tikslu įgyti svetimus pinigus sudarė su nukentėjusiuoju E. L. žodinį susitarimą dėl automobilio „Audi A4“ parvežimo iš Vokietijos ir paėmė 5000 eurų, tačiau automobilio nenupirko, neparvežė ir 5000 eurų E. L. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – E. L. priklausančius 5000 eurų.
1.9. Be to, jis 2020 m. gruodžio 12 d. tarpininkaujant Vokietijoje gyvenančiam pažįstamam J. B., telefonu susitarė su Vokietijos bendrovės „D. A.“ direktoriumi H. D. nupirkti „D. A.“ automobilius „BMW 325 kombi“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz B200 CDI“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Jeep Grand Cherokee 3.0 D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš anksto žinodamas, kad pinigų už transporto priemones nesumokės, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis suklastojo 2020 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. „Swedbank“ AB mokėjimo pavedimus, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš banko „Swedbank“ L. Š. sąskaitos (duomenys neskelbtini) padarė 25700 eurų pavedimus už automobilius: 2020 m. gruodžio 12 d. M. S. FUR MB B CLASS“ – 2800 Eur, 2020 m. gruodžio 12 d. M. S. FUR SKODA OCTAVIA – 5800 Eur, 2020 m. gruodžio 14 d. F. B. FUR BMW 325 – 2100 Eur ir 2020 m. gruodžio 14 d. M. S. FUR JEEP GC – 15000 Eur, bei suklastotų dokumentų ir AB „Swedbank“ banko pavedimo kopijas elektroniniu paštu nusiuntė H. D., taip įtikindamas Vokietijos bendrovės „D. A.“ vadovą H. D., kad pinigai pervesti, dėl ko suklaidinti nukentėjusieji H. D. ir M. S. 2020 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini), į UAB G. L. firmai (duomenys neskelbtini) priklausantį autovežį pakrovė „D. A.“ transporto priemones: „BMW 325 kombi“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 eurų vertės, Mercedes Benz B200 CDI VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2800 eurų vertės, „Škoda Octavia“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 5800 eurų vertės, „Jeep Grand Cherokee 3.0 D“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 15000 eurų vertės, kurias 2020 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) paėmė L. Š., tačiau už jam perduotas transporto priemones pavedimų neatliko, pinigų nesumokėjo ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – „D. A.“ priklausantį 25700 eurų turtą.
1.10. Be to, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu lauku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 12 d., apie 9.00 val., tarpininkaujant Vokietijoje gyvenančiam pažįstamam J. B. telefonu sudarė transporto priemonės žodinį susitarimą su Vokietijos piliečiu F. L. dėl automobilio „VW Touareg“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir, iš anksto žinodamas, kad pinigų už transporto priemonę nesumokės, tikslu įgyti svetimą automobilį, 2020 m. gruodžio 12 d. iš banko „Swedbank“ L. Š. sąskaitos (duomenys neskelbtini) „WhatsApp“ programėle per tarpininką J. B. nusiuntė F. L. patvirtinimui netikrą pavedimo kopiją, jog padarė 3000 eurų pavedimą, dėl ko suklaidintas nukentėjusysis F. L., 2020 m. gruodžio 12 d., adresu (duomenys neskelbtini) perdavė savo automobilį „VW Touareg“ – 3000 eurų vertės UAB G. L. firmai (duomenys neskelbtini), kuri L. Š. užsakymu 2020 m. gruodžio 16 d. automobilį „VW Touareg“ parvežė į Telšius, tačiau L. Š. pinigų automobilio pardavėjui Vokietijoje F. L. nesumokėjo, o automobilį pardavė V. R., taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam F. L. priklausantį automobilį 3000 eurų vertės.
1.11. Be to, jis 2020 m. gruodžio 12 d. „Telegram“ programėle per įmonę „Mini paslauga“ užsakė UAB G. L. firmos (duomenys neskelbtini) transportavimo paslaugą – iš Vokietijos į Telšius pargabenti automobilius „VW Touareg“, „BMW 325 kombi“, „Mercedes Benz B200 CDI“, „Mercedes Benz C“, „Škoda Oktavia“, „Jeep Grand Cherokee 3.0 D“, „VW Touareg“ ir „Mercedes Benz E190“, ir iš anksto žinodamas, kad už suteiktas paslaugas neatsiskaitys, tikslu savo naudai išvengti turtinės prievolės, 2020 m. gruodžio 16 d. Telšiuose, UAB G. L. firmai (duomenys neskelbtini) už automobilių parvežimą sumokėjo grynais 700 eurų, o likusius 1700 eurų pažadėjo pervesti pavedimu ir patvirtinimui atsiuntė „Luminor“ banko pavedimo patvirtinančią fotonuotrauką 1700 eurų sumai, taip įtikindamas UAB G. L. firmą (duomenys neskelbtini), kad pinigai pervesti į įmonės sąskaitą ir už paslaugas atsiskaityta, dėl ko suklaidinta UAB G. L. firma (duomenys neskelbtini) perdavė L. Š. automobilius, tačiau L. Š. mokėjimo pavedimo neatliko ir susitarimo neįvykdė, tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė 1700 Eur turtinės prievolės UAB G. L. firmai (duomenys neskelbtini).
1.12. Be to, L. Š. 2021 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, internete susipažinęs su nukentėjusiojo M. I. įdėtu skelbimu dėl automobilio „BMW 330“ parvežimo iš Vokietijos į Lietuvą, ir iš anksto turėdamas tikslą savo naudai įgyti pinigus, 2021 m. sausio 14 d. telefonu paskambino nukentėjusiajam M. I. ir, melagingai prisistatęs automobilių vežimo įmonės vadybininku, sudarė žodinį susitarimą, kad jo įmonės „traliukas“ automobilį „BMW 330“ parveš už 450 eurų ir sumokės pinigus automobilio pardavėjui Vokietijoje, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, susitikimo metu (duomenys neskelbtini), prisistatydamas kitu asmeniu, iš M. I. paėmė 2200 eurų, tačiau už automobilį „BMW 330“ Vokietijoje sumokėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su kuria L. Š. už suteiktas transporto priemonės parvežimo paslaugas neatsiskaitė, dėl ko M. I. dar kartą sumokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2200 eurų už automobilį „BMW 330“ ir 250 eurų parvežimo išlaidas, o L. Š. 2200 eurų M. I. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – M. I. priklausančius 2200 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Š. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti jam švelnesnes bausmes, nustatant trumpesnį laisvės atėmimo terminą, bei taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui artima bausmė yra neteisinga. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017 dėl bausmės už analogiškas nusikalstamas veikas, mano, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių: nusikalstamas veikas jis padarė jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, nusikaltimais padarytos žalos, jo įsitikinimu, nėra labai didelės, todėl nusikalstamos veikos nėra didelio pavojingumo, visi 25 700 eurų vertės jo užvaldyti automobiliai bendrovei „D. A.“ yra grąžinti, savo kaltę jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), dalį žalos – 1600 eurų dėl 34 500 eurų vertės D. ir V. U. turto užvaldymo apgaule jis yra atlyginęs, todėl už šiuos nusikaltimus jam paskirtos bausmės yra per griežtos.
2.2. Be to, apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė šio instituto, o dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies iš viso nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo, t. y.: padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir intensyvumas – per neilgą laikotarpį padaryta daug nusikalstamų veikų, iš kurių du yra sunkūs; kitų teismų buvo teisiamas už analogiškas veikas, padarytas tuo pačiu laikotarpiu; nusikaltimais padarytos žalos nėra atlygintos ir nėra objektyvių duomenų, kad gali būti atlygintos, anot nuteistojo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti bent jau iš dalies atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus, bei baudžiamojo poveikio priemones, padėsiančias įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti ne tik teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir nukentėjusiųjų interesus.
2.3. Cituodamas BK 97 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatas apeliantas nurodo, jog teistumo faktas nepagrįstai buvo susietas su sprendimu netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo, nes šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas. Dėl nustatytos aplinkybės, jog per neilgą laikotarpį padaryta daug nusikalstamų veikų, iš kurių du – sunkūs nusikaltimai, paaiškino nei iki tol, nei po paskutinės veikos daugiau nebenusikaltęs, todėl nelaikytinas visuomenei pavojingu. Nors ir teisingai pažymėta, kad nusikaltimais padarytos žalos nėra atlygintos, tačiau akcentavo, kad yra atlyginęs dalį žalos D. ir V. U., o taip pat 5400 Eur žalos nukentėjusiesiems kitoje byloje (M. B., K. G.), bei stengiasi iki šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlyginti dalį žalos labiausiai šioje byloje nukentėjusiems asmenims. Papildomai nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas laisvės apribojimo bausme pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiųjų naudai iš jo priteista iš viso 34550 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Taip pat yra likusi neatlyginta 14 400 Eur žala nukentėjusiesiems byloje, kurioje Telšių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė jam pakeista į 90 parų areštą.
2.4. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nusikalto jis būdamas jaunas – vos daugiau nei 20 metų amžiaus, siekia įgyti išsilavinimą ir gauti gerai apmokamą darbą – nuo 2021 m. liepos mėn. pradėjo vykdyti ir iki šiol vykdo individualią veiklą, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal automobilių mechaniko profesinio mokymo programą, o taip pat prisideda prie mažamečio savo sūnaus auklėjimo. Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2.5. L. Š. įsitikinimu, teismo sprendimas iš dalies atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam – 3 metų laikotarpiui, įpareigojus per šį laikotarpį kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlyginti tam tikrą padarytos turtinės žalos dydį (pvz. 40 procentų), šioje byloje labiausiai atitiktų nukentėjusių asmenų lūkesčius ir bausmės paskirtį, kadangi nuo 2021 m. sausio 28 d. jam 3 mėnesius buvo taikytas suėmimas, o po to paskirta intensyvi priežiūra iki 2022 m. spalio 28 d., dėl ko jis jau patyrė nepatogumus.
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti nuteistajam švelnesnes bausmes, nustatant trumpesnį laisvės atėmimo terminą, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundo prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo patikslino, prašydamas ginamajam paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti visiškai, jei teismas nuspręs atsižvelgti į baudžiamąją atsakomybę švelninančias baudžiamojo kodekso pataisas, įsigaliosiančias nuo 2023 m. birželio 1 d. ir L. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuos. Akcentavo, jog L. Š. dvejus metus nedaro jokių nusikalstamų veikų, tęsia mokslus, ugdymo įstaigos vadovybės charakterizuojamas teigiamai, supranta ir įsipareigoja atlyginti žalą pagal priteistus civilinius ieškinius, dalį žalos jau atlygino, o dalį (40 procentų priteistos sumos) įsipareigoja atlyginti per trejus metus, atsižvelgiant į šiuo metu gaunamas pajamas.
Šalies argumentai
5. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad teismas savo sprendimą neatidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo motyvavo tinkamai, o nuteistojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas ir jo gynėjas skundu neginčija nuteistojo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo iš esmės, tačiau skundu nesutinka su nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti iš dalies. Teismo posėdžio metu patikslinęs skundo prašymą, nuteistojo advokatas teismo prašo pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, švelninančius L. Š. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą jam atidėti.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo L. Š. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bei paskirdamas nuteistajam šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės apribojimo (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį), arešto (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), terminuoto laisvės atėmimo (pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį) bausmes, bei galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį vertindamas pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikaltimų padarymo ir procesinio sprendimo priėmimo metu. Tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija, turinti esminę reikšmę šiai byla teisingai išnagrinėti.
8. BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 190 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), be kita ko, buvo numatyta, kad turtas yra didelės vertės kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) sumą.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 190 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), nurodyta, kad turtas yra didelės vertės kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Er) dydžio sumos.
10. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
11. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas numato tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas užtikrinti proceso greitumą bei jo racionalumą, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus sprendimus.
12. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, L. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (šio nuosprendžio 1.1. ir 1.9. punktai) aptartas BK pakeitimas nekeičia (apgaule įgyto turto vertė kiekvienu nustatytu atveju viršija 400 MGL – 20 000 Eur), tačiau naujoji BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistojo padėtį – sankcijoje sušvelninta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba, numatytos ir alternatyvios, švelnesnės bausmės rūšys, todėl asmens veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją. Taigi, byloje yra pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnį ir nuteistojo dvi veikas perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalį, ir pagal juos paskirti bausmes.
13. Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas ir BK 183 straipsnis, kurio 1 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Nors straipsnio dispozicija nesikeitė, tačiau jo sankcijoje nuo 202 m. birželio 1 d. numatytos švelnesnės alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas bei areštas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį L. Š. nuteistas už jo žinioje buvusio 600 Eur vertės turto pasisavinimą, ir šis pakeitimas nuteistojo veikos kvalifikavimo nekeičia (pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 2 dalį, nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala), tačiau įvertinus tai, kad aptartu pakeitimu numatyta ir švelnesnė atsakomybė – alternatyvios bausmės, ši nuteistojo veika perkvalifikuojama pagal naujojo BK 183 straipsnio 1 dalį (BPK 326¹ straipsnis). Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už šį nusikaltimą (R. L. turto pasisavinimą) paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nuosprendyje išdėstytais motyvais, kolegijos vertinimu, yra ne per griežta, teisingumo principo nepažeidžia, todėl paliekama nepakeista.
14. Naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija kitų skundžiamu nuosprendžiu nustatytų L. Š. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (šio nuosprendžio 1.2.-1.4., 1.6.-1.8., 1.10.-1.12. punktai) aspektu bausmės nešvelnina, nuteistojo teisinės padėties niekaip nelengvina, todėl šių veikų kvalifikavimas paliekamas nepakeistas. Nors naujoje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje „nedidelės vertės“ turto suma pakito nuo 3 MGL iki 10 MGL, tačiau L. Š. apgaulės būtu įgyto turto vertė kiekvienu nustatytu atveju viršija 10 MGL dydžio sumą, todėl jo veikų kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nekeistinas. Įvertinus tai, kad skundu nuteistasis prašo sušvelninti būtent pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, bei nesant pagrindo nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pagal kitus BK straipsnius skirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nei savo rūšimi, nei dydžiu, toliau pasisakytina aktualiu skundo klausimu.
15. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
16. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo L. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. Š. iš viso padarė trylika nusikalstamų veikų, iš kurių devynios priskiriamos nesunkių ir dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė neteistas, tačiau šiuo metu yra teistas septynis kartus (vienas nuosprendis neįsiteisėjęs), absoliučia dauguma atveju – už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Nors šiuo metu L. Š. mokosi, su gyvenimo drauge augina mažametį sūnų, vykdo individualią veiklą, atlygino dalį skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos nukentėjusiesiems (7620 Eur iš 63 520 Eur), tačiau apelianto įvykdytų nusikaltimų skaičius, intensyvumas ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas net kelerių metų laikotarpiu buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl bausmių, paskirtų už padarytus nesunkius nusikaltimus, nurodytus šio nuosprendžio 1.2.–1.8. punktuose, 1.9. punkto dalyje dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, bei 1.10-1.12. punktuose, ir įvertinusi apeliantą charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas L. Š. šioje dalyje paskyrė motyvuotas bausmes, kurios yra proporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad dalis L. Š. padarytų nusikalstamų veikų yra perkvalifikuojamos iš sunkių nusikaltimų į apysunkius, teisėjų kolegija skiria nuteistajam naujas bausmes už šio nuosprendžio 1.1. punkte ir 1.9. punkte (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) nurodytus nusikaltimus.
19. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes (17 p.), darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti L. Š. paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus tai, kad naujoji įstatymo redakcija už šį nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę iki šešių metų, nuteistajam paskiriamo laisvės atėmimo terminas nustatomas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui ir skirtina: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo U. atžvilgiu) – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo Vokietijos bendrovės D. A. atžvilgiu) – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
20. Paskirtos bausmės L. Š. subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b papunkčiais. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo Vokietijos bendrovės „D. A.“ atžvilgiu), subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – apėmimo būdu, nes sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Visos kitos nuteistajam L. Š. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, ir L. Š. skirtina subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, tačiau nagrinėjamu atveju pridedami mažesni negu minimalūs bausmių dydžiai, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti apelianto padėties pagal jo apeliacinį skundą bei skirti griežtesnę subendrintą bausmę nei paskyrė pirmos instancijos teismas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistasis pripažino savo kaltę, L. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažintina vienu trečdaliu ir nuteistajam skirtina sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
22. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu L. Š. paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, Telšių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šiuo bendrintinu nuosprendžiu L. Š. galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Susipažinus ir su minėtame nuosprendyje nurodyta Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi atliktu bausmių bendrinimu pagal kitus nuosprendžius, nustatyta, kad L. Š. minėtais ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Įvertinus tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 182 straipsnio 1 dalis nepasikeitė ir nelengvina nuteistojo teisinės padėties, todėl šiuo nuosprendžiu L. Š. skirtina bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, taip užtikrinant apelianto procesines teises.
23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a punktu, šiuo nuosprendžiu L. Š. paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prilygintina 3 mėnesių laisvės atėmimui, ir L. Š. skirtina galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
24. Skundu apeliantas, be kita ko, prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Be to, kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netaikyti L. Š. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo motyvavo jo padarytų nusikalstamų veikų kiekiu ir intensyvumu – per neilgą laikotarpį padarė daug nusikalstamų veikų, iš kurių du – sunkūs nusikaltimas, buvo teisiamas ir kituose teismuose už analogiškas veikas, padarytas tuo pačiu laikotarpiu, nusikaltimais padarytos žalos neatlyginęs ir nėra objektyvių duomenų, jog gali būti atlygintos, todėl sprendė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės – L. Š. nusikalto būdamas neteistas, nors šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėję šeši nuosprendžiai (septintas – Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nuosprendis neįsiteisėjęs pateikus apeliacinį skundą), absoliučia dauguma atvejų – už analogiškas nusikalstamas veikas šioje byloje nustatytoms, tačiau visos jos padarytos 2020-2021 metais, per pastaruosius kelerius metus asmuo nenusikalto, duomenų apie jo atžvilgiu šiuo metu teismuose nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas nėra, griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, apeliantas turi tvirtus socialinius ryšius – dirba (užsiima individualia veikla), mokosi (duomenys neskelbtini), ugdymo įstaigos vadovybės charakterizuojamas teigiamai (20 t., b. l. 133), su drauge R. Š. augina ketverių sūnų G. Š., šeima rūpinasi, išlaiko finansiškai (20 t., b. l. 134), nors skundžiamu nuosprendžiu nustatytais nusikaltimais nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala ženkli, tačiau stengiasi ją atlyginti – pagal priteistus civilinius ieškinius šešiems nukentėjusiesiems iš viso atlygino 7620 Eur sumą, ką patvirtina į bylą pateikti bankinių operacijų duomenys (20 t., b. l. 135–140), šie duomenys teisinę atsakomybę švelninančio baudžiamojo įstatymo (kurio pagrindu du sunkūs nusikaltimai perkvalifikuoti ir priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai) kontekste, rodo, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant maksimaliam įstatymo nustatytam terminui ir paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.
28. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo nuosprendis, nors yra teisėtas ir pagrįstas pagal ankstesnę baudžiamojo įstatymo redakciją, tačiau atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., iš esmės švelninančius nuteistojo L. Š. teisinę padėtį, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo L. Š. skundą tenkinti.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.
L. Š. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti ir paskirti jam bausmes:
1) nusikalstamą veiką (dėl sukčiavimo U. atžvilgiu) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-11925 redakcija) ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) nusikalstamą veiką (dėl sukčiavimo Vokietijos bendrovės D. A. atžvilgiu) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-11925 redakcija) ir skirti jam 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. Š. nusikalstamą veiką (dėl R. L. turto pasisavinimo) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-11925 redakcija), nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b papunkčiais, nuteistajam L. Š. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir L. Š. skirti subendrintą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Š. skirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 4 (keturiem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu L. Š. paskirtą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, prilygintiną 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimui, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, L. Š. paskirtos 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų terminui, per visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojus: tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.