Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-557/2017

Teisėja N. Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67272-2015-5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 m., pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. ir 8 m., bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017-03-13, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-08 iki 2015-12-09 ir pagal 2016-05-25 Tauragės rajono nuosprendį (pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-29 nuosprendžiu) atliktą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad kartu su A. K. ir V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sužalojo žmogų bei pasipriešino valstybės tarnautojui, būtent: 2015 m. gruodžio 7 d., apie 15 val. 30 min., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, šalia mokyklos bendrabučio, matant kitiems asmenims, A. K., R. S., V. M., veikdami bendrai su A. D. ir pasitelkę N. Ž., gim. 2000-11-08, kuriam iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo suėję šešiolika metų amžiaus ir dėl to jis neatsako už šių nusikaltimų padarymą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – garsiai šūkavo, keikėsi, atvykus policijos pareigūnams: Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei G. J. ir tyrėjui T. A., vykdantiems savo įgaliojimus valstybės tarnautojams, ir pastariesiems nurodžius nurimti ir eiti į tarnybinį automobilį, nevykdė jų nurodymų, išvadino juos įžeidžiančiais žodžiais: „pyderai, mentai, žąsinai, agurkai“. T. A. sulaikius N. Ž., kuris aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas ir sudavė kumščiu T. A. į dešinę ranką ir tuo pat metu G. J. sulaikius A. D., kuris trenkė G. J. per dešinį riešą ir pabėgo, bei po to G. J. bandant uždėti antrankius N. Ž., A. D. sudavė kumščiu G. J. į dešinį petį ir įspyrė G. J. į kairę koją, tuo metu, bendrai veikdami A. K., R. S., V. M. su A. D., norėdami išvaduoti N. Ž., tampė paminėtus policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos, stumdė, A. D. kumščiu trenkė nukentėjusiajai G. J. į kairį petį, taip bendrais veiksmais sukeldami G. J. fizinį skausmą, o T. A. tris kartus kumščiu sudavė į nugarą, taip sukeldami T. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo pat metu atbėgus į pagalbą V. B. ir bandant nustumti nuo policijos pareigūnų A. K., A. D., R. S., V. M., visi grūmėsi, dėl to nukentėjusioji V. B. pargriuvo ant žemės ir susitrenkė kelią, dėl to buvo nustatytas kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio patempimas ir minkštųjų audinių patinimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to A. K., R. S., V. M. su A. D. pabėgo, o po 10–15 minučių, tęsdami savo nusikalstamą veiką, grįžo į įvykio vietą prie bendrabučio, kur veikdami bendrai mėtė akmenis į bendrabučio durų stiklus ir juos išdaužė bei spardydami kojomis sulaužė duris ir tokiais bendrais veiksmais R. S. kartu su A. K., V. M. bei A. D. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir pasipriešino savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei G. J. ir tyrėjui T. A. bei nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją V. B..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. S. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: prisipažinimą ir bendradarbiavimą su teisėsaugos pareigūnais, ir į jo jauną amžių, todėl turėjo jam paskirti švelnesnę bausmę.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį. BK 80 str. numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

BK 284 str. 1 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) numatė, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 286 str. numato, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. BK 138 str. 1 d. numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą R. S. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes – pagal 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 286 str. laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, motyvus, į R. S. asmenybę, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis baudomis, yra charakterizuojamas neigiamai, žalų neatlygino, atlieka bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat atsižvelgė į tai, jog nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas paskyrė R. S. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei šių bausmių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

BK 91 str. 3 numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl šiuo atveju reikia itin detaliai išanalizuoti nuteisto nepilnamečio asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumą, taip pat jo praeityje padarytus teisės pažeidimus, jam taikytas bausmes ir jų veiksmingumą, bei įvertinti, ar įmanoma be laisvės atėmimo bausmės pasiekti BK 41 str. ir BK 80 str. numatytą bausmės paskirtį. Nuteistojo R. S. padarytos veikos yra tyčinės ir smurtinio pobūdžio. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie R. S. nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 32–35) matyti, jog jis yra ne kartą teistas už vagystes, taip pat už sukčiavimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir jos panaudojimą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog dalį šių nusikalstamų veikų jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat veikdamas su kitais asmenimis, tarp jų ir su asmenimis, su kuriais padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, iš išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimą būnant nepilnamečiu, pasirodymus būnant neblaiviam viešoje vietoje, tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą (t. 3, b. l. 24–31). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis R. S. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. BK 91 str. 2 d. 3 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, atsižvelgia į anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nepilnametis R. S. tyčines nusikalstamas veikas daro sistemingai ir nusikalto būdamas teistas.

Nuteistojo R. S. nusikalstamas elgesys rodo jo jauname amžiuje besiformuojantį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, ir nebenusikalsti. Bylos duomenys atskleidžia tai, kad R. S., būdamas nepilnametis yra linkęs vartoti alkoholiniu gėrimus, tai lemia ir jo teisei priešingų veikų darymą, be to, nusikalstamas veikas jis daro kartu su savo draugais, o tai atskleidžia neigiamus šio jauno asmens socialinius įpročius ir žalingą jį supančios aplinkos poveikį nuteistajam. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti Šilutės žemės ūkio mokyklos 2015-12-14 R. S. charakteristika (t. 3, b. l. 20), kurioje nurodyta, kad R. S. buvo pašalintas iš mokinių bendrabučio dėl girtavimo, prastai lankė pamokas, lengvai pasiduoda geru elgesiu nepasižyminčių draugų įtakai. Anksčiau nuteistajam R. S. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad šio nepilnamečio antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl savo padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi ir tai turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkį mažesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą. Apeliantas nurodo ir tai, jog šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje staliaus specialybės, pagal ją norėtų dirbti būdamas laisvėje, tačiau, kaip matyti iš Šilutės žemės ūkio mokyklos 2015-12-14 R. S. charakteristikos, nuteistasis nerodo didelio susidomėjimo praktiniais užsiėmimais, praktines užduotis atlieka atmestinai. Kartu pastebėtina, jog iš minėtos charakteristikos, taip pat ir iš Šilutės žemės ūkio mokyklos 2015-12-11 pažymos dėl R. S. išbraukimo iš mokinių sąrašų (t. 3, b. l. 21) matyti, kad R. S. buvo pašalintas iš mokyklos už itin įžūlų ir chuliganišką elgesį bei smurtą prieš mokyklos darbuotojus, mokinius bei policijos pareigūnus, dėl to buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo, o tai atskleidžia, jog po nusikalstamos veikos padarymo nepilnametis toliau elgėsi netinkamai ir išvadų dėl savo elgesio nedarė (BK 91 str. 2 d. 4 p.), taip pat ir tai, jog būdamas laisvėje R. S. nedemonstravo jokio noro mokytis, įgyti specialybę ir profesinių įgūdžių, kuriuos galėtų pritaikyti dirbdamas. Taigi nuteistojo deklaruojamas siekis mokytis laisvės atėmimo vietoje pats savaime dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad grįžęs į buvusias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jis toliau mokysis ir stengsis dirbti, ir nebedarys teisei priešingų veikų (BK 91 str. 2 d. 1 p.).

Išvardytos aplinkybės atskleidžia, jog būdamas laisvėje R. S. nevertino galimybės mokytis amato, ne tik nedėjo pastangų pamokų metu, tačiau ir elgėsi netinkamai, smurtavo, todėl akivaizdu, apeliaciniame skunde nurodomas siekis dirbti staliumi esant laisvėje yra tik deklaratyvus, paties nuteistojo elgesio neatitinkantis teiginys. Skunde R. S. nurodo, kad jis turi rūpintis senyvo amžiaus močiute, kuria niekas nesirūpina, tačiau nenurodo, kodėl ja negali pasirūpinti kiti suaugę šeimos nariai. Kita vertus, R. S. ir prieš nusikalstamų veikų padarymą turėjo senyvo amžiaus ligotą močiutę, galėjo būti namuose ir ja rūpintis, tačiau taip nesielgė, kartu su draugais vartodavo alkoholinius gėrimus ir atlikdavo teisei priešingas veikas, už kurias, kaip jau minėta, buvo ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia, jog būnant laisvėje R. S. nerūpėjo nei mokslai, nei šeimos narių poreikiai, o skunde nurodomos aplinkybės atspindi ne tikruosius jo ketinimus ir galimą bausmės tikslų pasiekimą skyrus švelnesnes bausmes, tačiau R. S. siekį išvengti griežtesnės bausmės. Pagrindo kitokiai išvadai neduoda ir kitos skunde vardijamos aplinkybės, kad ilgas bausmės laikas turės neigiamų pasekmių nuteistajam ar kad jo asmenybės kokybinį pokytį rodo dalyvavimas elgesio keitimo programose bei drausminių nuobaudų neturėjimas. Akivaizdu, jog šios aplinkybės (mokymasis, drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas elgesį keičiančiose programose) galės būti svarbios vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu ir sprendžiant dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų (BPK 360 str., BVK 157 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog nuteistajam R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. ir 8 m. Dėl to akivaizdu, jog galutinės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nepilnamečiui R. S. dydį didele dalimi nulėmė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis, prie kurios buvo pridėta tik dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (kita vertus, ir šiuo atveju bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankesniu ne visiško, o tik dalinio bausmių sudėjimo būdu).

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. S. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., BK 286 str., BK 138 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteisto nepilnamečio asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, teismas taip pat tinkamai vadovavosi BK 90 ir 91 str. nuostatomis dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų bei BK 41 str. 2 d. ir BK 80 str. nuostatomis dėl bausmės paskirties. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.