- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2YT-8005-889/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05637-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, R. D.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, R. D., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po tėvo M. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą palikimą - ½ dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo A. V. tėvas M. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-17 oficialiuoju testamentu, testamento notarinio registro numeris - 917, paliko pareiškėjui - savo vieninteliam sūnui dalį turto, kurį pareiškėjas po tėvo mirties priėmė, pateikdamas Klaipėdos miesto 9-ajam notarų biurui 2015-05-13 pareiškimą apie palikimo priėmimą. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė išdavė pareiškėjui 2013-09-30 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, patvirtinančius, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto (su rūsiu) Nr. 52, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r. sav., Žiaukų k., (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios sąskaitose AB SEB banke ir AB „Swedbank“. Dėl kitos palikimo dalies - 1/2 dalies minėto buto - paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po pareiškėjo tėvo mirties butu kaip savu nuolat naudojasi pareiškėjas, prižiūri šį butą, tvarko, remontuoja, moka visus mokesčius už vandenį, elektrą, dujas bei kitus priklausančius mokesčius, savo lėšomis prisidėjo prie namo laiptinės remonto. Pareiškėjas taip pat naudojasi bute likusiais palikėjo daiktais - namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais, baldais ir kitais daiktais. A. V. po tėvo M. V. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais - pradėdamas nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, - faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla Nr. e2YT-8005-889/2017 nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Informuoja, kad VMI prie FM iki 2017-05-08 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei.
VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo M. V. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas konkrečiu atveju turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad M. V. mirė (duomenys neskelbtini). 1993-10-26 M. V. išsituokė su L. V.. 2008-07-17 oficialiuoju testamentu, testamento notarinio registro numeris - 917, M. V. paliko pareiškėjui, kuris yra jo sūnus, dalį turto, kurį pareiškėjas po tėvo mirties priėmė, pateikdamas Klaipėdos miesto 9-ajam notarų biurui 2015-05-13 pareiškimą apie palikimo priėmimą. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė išdavė pareiškėjui 2013-09-30 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, patvirtinančius, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto (su rūsiu) Nr. 52, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r. sav., Žiaukų k., (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios sąskaitose AB SEB banke ir AB „Swedbank“. Likusi ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota kaip M. V. nuosavybė. Šią turto dalį M. V. testamentu paliko R. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjo A. V. į notarą dėl palikimo priėmimo daugiau niekas nesikreipė. Po pareiškėjo tėvo mirties butu kaip savu nuolat naudojasi pareiškėjas, prižiūri šį butą, tvarko, remontuoja, moka visus mokesčius už vandenį, elektrą, dujas bei kitus priklausančius mokesčius, savo lėšomis prisidėjo prie namo laiptinės remonto.
Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 str. įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas nurodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties butu kaip savu nuolat naudojasi pareiškėjas, prižiūri šį butą, tvarko, remontuoja, moka visus mokesčius už vandenį, elektrą, dujas bei kitus priklausančius mokesčius, savo lėšomis prisidėjo prie namo laiptinės remonto. Pareiškėjas taip pat naudojasi bute likusiais palikėjo daiktais - namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais, baldais ir kitais daiktais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad po M. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą – ½ dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad po M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė A. V., tenkintinas (CK 5.51. str., (duomenys neskelbtini) str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo R. D. mirė (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie jo teisių perėmėjus, todėl ji šalintina iš byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 37 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo A. V. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai valdydamas priėmė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pašalinti R. D. iš byloje dalyvaujančių asmenų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.