Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Z. S. ir J. Ž. dėl savavališkos statybos nugriovimo, tretieji asmenys, nepareikiantys savarankiškų reikalavimų – D. S., Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) ieškinį. Nustatė atsakovėms Z. S. ir J. S.-Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)(toliau – ir ginčo pastatas, statinys). Per nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigojo atsakoves per 3 mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių, leido VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovių patirtas išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

21. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 Z. S. ir J. S.-Ž. nustatytas terminas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, esantį(duomenys neskelbtini), o per nustatytą terminą neįteisinus, nugriauti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Šiuo sprendimu taip pat nustatyta, kad atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija, VTPSĮ) leista nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių Z. S. ir J. S.-Ž. Sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.

22. Pareiškėja J. Ž. nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja argumentuoja, jog 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo priėmimo metu byla dėl sutarties pripažinimo tariamu, todėl niekiniu sandoriu ir restitucijos taikymo dar nebuvo iškelta ir išnagrinėta. Sprendimu išnagrinėtoje byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, todėl tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjos teigimu, sprendimo priėmimo metu dar nebuvo žinoma, kad sutartis yra tariamas, todėl niekinis sandoris ir kad yra taikytina restitucija. Tai tapo žinoma tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarčiai, t. y. jau po sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra nauja ir esminė.

23. Bylos ir Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį atsakovei Z. S., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodytu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 patvirtino ieškovės J. Ž. ir atsakovės Z. S. sudarytą 2021 m. spalio 22 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Šalys taikos sutartimi pripažino, kad 1990 m. vasario 1 d. sutartis Nr. 7-576, kuria Z. S. padovanojo J. Ž. 48/100 dalį gyvenamojo namo ir 48/100 kiemo statinių, adresu(duomenys neskelbtini), yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jos sudarymo momento. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-337-587/2022, išnagrinėjęs VTPSI atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

24. Apeliacinio teismo vertinimu, 1990 m. vasario 1 d dovanojimo sutartis, kuri teismo patvirtinta taikos sutartimi, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo pat sudarymo momento, egzistavo nuo sutarties sudarymo dienos, tai yra 1990 m. vasario 1 d. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Pažymėtina, kad jeigu 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartis nuo pat jos sudarymo buvo tariamu sandoriu, tai pareiškėja neabejotinai tai žinojo (turėjo žinoti) 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo priėmimo metu. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi sprendimo dalies, kuria atsakovėms nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, įvykdymas atidėtas 12 mėnesių, o Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi sprendimo įvykdymas atidėtas dar 18 mėnesių terminui. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d. Bylos duomenimis, pareiškėja, siekdama įteisinti ginčo pastatą atliko eilę veiksmų (1 t. b. l. 84,85,166). Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, taip pat kurios turi esminę reikšmę bylai. Taigi, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą. Konstatuotina, kad apeliantė savo prašyme nenurodė jokių naujų, teismų nevertintų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, o tik pakartotinai išdėstė savo poziciją dėl teismų išnagrinėto ginčo.

25. Apeliantė taip pat prašo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.

26. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad tuo atveju, jei teismas dėl kokių nors priežasčių laikytų, kad byloje teismo buvo nustatytas faktas, jog pareiškėja tariamai buvo namo savavališko rekonstravimo vykdytoja/statytoja, tada tektų pripažinti, jog teismas, byloje nustatydamas tokį faktą, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kuri nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjos teigimu, ji asmeniškai jokiuose procesuose nedalyvavo ir jokių aplinkybių nepripažino, kadangi faktiškai jokių statybos darbų neatlikinėjo, neorganizavo, nefinansavo ir neturėjo su tuo nieko bendro, pareiškėja nebuvo faktine statytoja, į bylą buvo įtraukta tik dėl formalių aplinkybių.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja dėl sandorio nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2017 m., tai yra jau įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, todėl teismas padarė išvadą, jog sprendimo priėmimo metu pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neegzistavo, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 ir joje nurodyta praktika).

29. Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d., t. y. pareiškėja sprendimo neskundė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl jos buvimo/ nebuvimo statytoja, o be to, tai nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje. Iš byloje esančio atsakovių pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad pareiškėja taip pat neginčijo minėtos aplinkybės, save laikė gyvenamojo namo bendrasavininke. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2098-480/2021 konstatavo, „kad taikos sutartimi šalys susitarė atkurti iki ginčijamo sandorio buvusią teisinę padėtį. Tai savaime nekeičia teismo sprendimu, kuriuo nurodyta pašalinti savavalinės statybos padarinius, sukurtų teisinių pasekmių, nepaneigia šio teismo sprendimo privalomumo ir jo teisinės reikšmės. Tačiau, teismui patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, ieškovė įgis teisę apginti savo interesus tuo atveju, jeigu iš jos bus pareikalauta atlyginti savavalinės statybos padarinių šalinimo išlaidas“.

30. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

31. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė teismui 2023 m. vasario 7 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėja pareiškimą pateikė praėjus daugiau nei dešimt metų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šiuo atveju nenagrinėjamas termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo klausimas dėl sprendimo priėmimo metu egzistavusių esminių aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos yra naujai atsiradusios, tai yra 2017 m. liepos 7 d. ieškinys Z. S. dėl tariamo sandorio panaikinimo pateiktas jau po sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – pareiškėjos nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą.

33. Neatmestina, kad jau įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pareiškėja ir Z. S. inicijavo naują civilinę bylą dėl 1990 m. sutarties panaikinimo su tikslu pareiškėjai išvengti savavališkos statybos likvidavimo kaštų. Tokią versiją dar labiau įtikinama paverčia aplinkybė, kad byla buvo užbaigta šalių taikos sutartimi, kitaip tariant, pačios šalys jau po 2012 m. teismo sprendimo įsiteisėjimo sukūrė naują aplinkybę – pastato dalies perleidimo sutarties negaliojimą, ir tuo remdamosi toliau kryptingai siekia, kad būtų peržiūrimas jau priimtas 2012 m. sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Naujai sukurta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismo vertinimu, taikos sutarties 2 punkto sąlyga, nurodanti, kad „kadangi sutartis yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jos sudarymo momento, nuosavybės teisės į namą ir kiemo statinius, visos prievolės, kylančios iš nuosavybės teisių į minėtą turtą, taip pat visos kitos su namu ir kiemo statiniais susijusios teisės ir pareigos visa apimtimi priklauso atsakovei. Ieškovė jokių šiame punkte minėtų teisių ir pareigų neįgijo, pagal jokias tokias teises negalės reikšti jokių reikalavimų ir neatsakys pagal jokias iš šio turto kylančias prievoles“, iš esmės sureguliuoja teisinius santykius tarp pačių taikos sutarties šalių, pareiškėjos J. Ž. ir Z. S., ir neturi įtakos anksčiau priimto ir įsiteisėjusio 2012 m. teismo sprendimo vykdymui.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos Kauno apylinkės teismo nutarties, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.