- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-1015-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02211-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys atsakovui J. B. (toliau – ir atsakovas), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. K., dėl žalos atlyginimo.
2. Atsakovas teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus paskelbtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimas arba EŽTT siūlymu ieškovas ir atsakovas sudarys taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas EŽTT nagrinėjamoje byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 59065/21. Teismo motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 790,13 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2022-04-30 Ž. K. išmokėtą netekto darbingumo pensiją.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad atsakovas prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 bei 10 punktuose nurodytais pagrindais ir CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, nes pateikė EŽTT peticiją, kurioje atsakovas nesutinka su nacionalinių teismų sprendimais, pagal kuriuos jis privalo Fondo valdybai atlyginti jos sumokėtas išmokas dėl atsakovo padaryto nusikaltimo nekentėjusiam asmeniui – trečiajam asmeniui šioje byloje.
3.3. Teismas vadovavosi CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kai bylos nagrinėjimas sustabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas.
3.4. Teismas nurodė, kad pateiktų duomenų visuma, taip pat prie bylos pridėtų bylų Nr. e2-554-889/2018, Nr. e2-408-1030/2020 duomenys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikti duomenys patvirtina, jog dėl atsakovo buvo išnagrinėtos dvi civilinės bylos pagal Fondo valdybos pareikštus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir iš atsakovo regreso tvarka ieškovui buvo priteista 1 798,61 Eur už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-01-31 ir 5 823,93 Eur už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2019-09-30. Atsakovas dėl priimtų nacionalinių teismų sprendimų kreipėsi su peticija į EŽTT teismą, peticija priimta ir EŽTT yra nagrinėjama byla B. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 59065/21), kurioje pareiškėjas J. B., nesutinka su nacionalinių teismų sprendimais, pagal kuriuos jis privalo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlyginti jos sumokėtas išmokas dėl pareiškėjo J. B. padaryto nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui.
3.5. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad nesustabdžius šios bylos nebus galima jos tinkamai, teisingai išnagrinėti. Teismas vertino, kad bylos sustabdymas nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų interesų, nes ieškovas, jau yra išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui – trečiajam asmeniui išmokas ir šiuo metu reikalauja tik jų priteisimo regreso tvarka, be to, įvertintino ir tai, jog ieškovas administruoja pinigines lėšas, kurios yra įtraukiamos į apskaitą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir yra naudojamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, todėl jo interesai taip pat nenukentės, o nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo atsakovo teisės bei interesai galėtų nukentėti, todėl šią civilinę bylą sustabdė, iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės sprendimas EŽTT pagal B. prieš Lietuvą peticiją Nr. 59065/21 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Apeliantas J. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, neturinčiu reikalavimo teisės regreso būdu reikalauti iš apelianto lėšų, kurios jau yra išmokėtos trečiajam asmeniui Ž. K., panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Skundo motyvai:
4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme dėl to, jog jame suformuluotų reikalavimų išsprendimas negali sukelti ieškovui materialiųjų teisinių padarinių.
4.2. Nurodo, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius neturi reikalavimo teisės regreso būdu reikalauti gražinti į apskaitą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įtrauktas išmokėtas pagal paskirtį išmokas iš trečiųjų „kaltų“ asmenų, šiuo konkrečiu atveju iš apelianto.
4.3. Pažymi, jog, tiek kreipdamasis 2021 m. lapkričio 18 d. su peticija į EŽTT, tiek teikdamas šioje byloje 2022 m. gegužės 2 d. atsiliepimus į ieškovo ieškinį, siekė atkreipti dėmesį ir akcentavo vieną iš pagrindų - netinkamą ieškovės reikalavimą siekiant regreso būdu, išieškoti iš atsakovo, ieškovo naudai, išmokėtą trečiajam asmeniui išmoką. Pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pagrindu padarė išvadą, kuria remdamasis sustabdė bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas administruoja pinigines lėšas, kurios yra įtraukiamos į apskaitą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir yra naudojamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, dėl to jo interesai nenukenčia.
4.4. Jeigu ieškovo interesai niekaip nenukenčia po to, kai ieškovas jau išmokėjo trečiajam asmeniu išmoką, tai kyla klausimas, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimo teisę į išmokėtas išmokas. Pirma, ieškovas nėra minėtų lėšų savininkas, jam tik suteikti įgaliojimai minėtas lėšas, kurios jau yra įtrauktos į apskaitą, valdyti ir tvarkyti. Antra, išmoka yra finansavimo paskirties, t. y. valstybės pagalba, todėl tinkamai pagal paskirtį išmokėta (finansuota, kompensuota, suteikta pagalba), negali būti tuo pačiu metu ir prievartos formos dalis. Ieškovas lėšas reikalauja gražinti, neturėdamas tam teisinio pagrindo, o svarbiausia, lieka neaišku, kaip minėti pinigai yra (bus) paskirstomi, po to kai „šios situacijos kaltininkas“ juos perveda. Ieškovas minėtas lėšas, netekto darbingumo pensiją, gauna iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, jos jau yra įtrauktos į apskaitą, t. y. žinoma jų paskirtis. Iš to išeina, kad ieškovas į apskaitą įtrauktas lėšas panaudoja pagal paskirtį ir išmoka nustatytiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju trečiajam asmeniui Ž. K., tačiau, išreikalavus regreso būdu ir susigražinus iš tariamo „šioje situacijoje kaltininko“ sumokėtas išmokas, minėtos gaunamos lėšos nėra įtraukiamos į apskaitą. Apeliantas mano, kad iki šio proceso ir šio inicijuoto proceso metu atlikti veiksmai gali būti laikomi tiesioginiu neteisėtu pasisavinimu.
Atsiliepimas
5. Ieškovas Fondo valdyba Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo netenkinti apelianto J. B. atskirojo skundo ir nutraukti apeliacinį procesą dėl apelianto prašymo nutraukti bylą, nes šis klausimas byloje nebuvo keliamas ir pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtas. Atsiliepimo motyvai:
5.1. Fondo valdyba Klaipėdos skyrius nesutinka su apelianto atskirojo skundo reikalavimais. Teigia, kad neteikė atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, nes mano, jog tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, ar tarp bylų yra tarpusavio ryšys.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dėl bylos sustabdymo ir bylą nutraukti, tačiau skunde nėra pateikta jokių motyvų, kodėl jis prieštarauja bylos sustabdymui, nors atskirajame skunde privalo būti nurodyti nesutikimo motyvai (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teigia, kad apeliantas atskiruoju skundu teikia teismui naują prašymą - nutraukti bylos nagrinėjimą, o toks prašymas negali būti apeliacijos objektas, nes jis nėra išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo.
5.3. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog byla turi būti nutraukta, nes ieškovas neturi reikalavimo teisės teikti ieškinį. Bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti CPK 293 straipsnyje, tačiau tarp jų nėra tokio nutraukimo pagrindo, kurį nurodo apeliantas. Nuspręsti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į ieškinį, gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą, todėl tokio pobūdžio klausimai negali būti keliami bylos sustabdymo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-4394-1025/2022 nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantas atskiruoju skundu prašo pripažinti Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, neturinčiu reikalavimo teisės regreso būdu reikalauti iš apelianto lėšų, kurios jau yra išmokėtos trečiajam asmeniui Ž. K., ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nustatyta, jog skunde pateiktas faktinių aplinkybių aprašymas, skundo reikalavimai nesukonkretinti ir neapibrėžti, skundas neaiškus, tekstas prieštaringas.
10. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bet kuris teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus. Procesiniame dokumente, taip pat ir atskirajame skunde turi būti aiškiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinių / atskirųjų skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.
11. Apeliaciniame / atskirajame skunde taip pat turi būti nurodyta konkreti skundžiama sprendimo / nutarties dalis, aiškiai išreikštas apelianto prašymas (skundo dalykas) bei aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo / nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (skundo pagrindas). Reikalavimai apeliacinės instancijos teismui turi būti susiję su skundžiama nutartimi, t. y. asmuo, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pagal CPK 337 straipsnį, turi teisę prašyti: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą (CPK 306 straipsnio 1dalies 5 punktas).
12. Civilinės bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teismas sustabdė tenkinęs būtent atsakovo prašymą, atsižvelgęs į jo nurodytą aplinkybę, t. y. iki bus priimtas galutinis sprendimas EŽTT nagrinėjamoje byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 59065/21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateikto atskirojo skundo turinį, konstatuoja, kad apeliantas nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų, nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Turint omenyje anksčiau aptartas aplinkybes ir argumentus darytina išvada, kad apelianto skundas neaiškus, nekonkretus, o skunde nurodytos aplinkybės nesusijusios su skundžiama nutartimi. Iš atskirojo skundo turinio negalima suprasti, kodėl apeliantas nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi dėl bylos sustabdymo.
13. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas ir kurios pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami šioje byloje, apeliantas nenurodo jokių argumentų ir motyvų, kodėl ši nutartis turėtų būtų pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su skundžiama nutartimi, skundas neaiškus, prieštaringas, iš skundo teksto neįmanoma nustatyti pareiškėjo reikalavimų, skundo dalyko ir pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliantui išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą ir taip apginti savo pažeistas teises teisme, nes asmens teisė kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis) nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
16. Apeliantui paaiškintina, kad jis gali pasirūpinti tinkamu atstovavimu kreipdamasis į advokatus (advokatų padėjėjus) ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl profesionalios teisinės pagalbos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.