Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. D. atstovo advokato D. R. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimo K. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 163² straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bauda su 1000 (vieno tūkstančio) pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., kelyje K.-J., S. D. gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartu važiavo A. G. ir V. B., automobilio patikrinimo metu rasta 1000 (vienas tūkstantis) pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tokiais veiksmais K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2. punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde K. D. atstovas advokatas D. R. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, kas lėmė neteisėto nutarimo priėmimą. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl iš esmės prieštaringų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų S. D. ir T. Ž. parodymų. Apklaustas liudytoju S. D. parodė, kad K. D. vairuotas automobilis buvo pastebėtas grįžtantis nuo Kauno apie 18.40 val. ir S. D. gatvėje sustabdytas. Po šios apklausos S. D. pasiliko teismo salėje ir stebėjo, kaip buvo apklausiami kiti proceso dalyviai. Pareigūnas K. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir S. D.. V. B., apklausiamas liudytoju, prisipažino, kad rastos cigaretės priklausė jam, jis nesakė K. D., kad dvejose dėžėse laikė cigaretes, ant dėžių buvo užmetęs striukę. Iš karto neprisipažino, nes išsigando. V. B. nurodytas aplinkybes, kad cigaretės buvo jo, o ne K. D., patvirtino tiek K. D., tiek kartu važiavęs A. G.. Po visų šių apklausų pareigūnas S. D. paprašė teismo būti apklausiamas papildomai. Antrosios apklausos metu S. D. nurodė, kad sustabdyto automobilio stebėjimas vyko nuo Kauno, jis automobilį stebėjo dar prieš Skirsnemunę, matė, kaip į transporto priemonę įsėdo dar vienas žmogus, tačiau į automobilį nieko nebuvo pakrauta. Šiais savo paaiškinimais pareigūnas nurodė skirtingas aplinkybes nei pirminės apklausos metu, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, juo labiau, kad papildomi paaiškinimai S. D. buvo duoti tik išgirdus prieš tai apklaustų liudytojų parodymus, t. y. turėjus galimybę aplinkybes sudėlioti ir paaiškinti sau naudinga linkme. Kitame teismo posėdyje liudytoju apklaustas tyrėjas T. Ž., įvykio vakarą dirbęs kartu su S. D., parodė, kad tikrinant gautą informaciją, buvo nuspręsta surengti pasalą, panaudotas tarnybinis automobilis be skiriamųjų ženklų. Jo užduotis buvo automobilį palydėti, prieš Skirsnemunę pastebėjo nuo Kauno atvažiuojantį automobilį ir lydėjo jį toliau, automobilis užsuko į Skirsnemunę, užsuko į vieną iš sodybų, išlipo vienas asmuo, užsidegė name šviesa, kolega išlipo ir ėjo gatve, o jis su automobiliu užsuko už kito namo, grįžęs į automobilį, kolega jam pasakė, kad iš sodybos išėjo du asmenys ir pradėjo judėti Jurbarko kryptimi, jis „paėmė“ kitą pareigūną ir važiavo iš paskos <...> kai D. automobilis užsuko į Skirsnemunę, matydamas, kad įsuka į sodybą, paleido kolegą ir nuvažiavo į kitą gatvelę, jis pats nematė, kaip į automobilį įsėdo K. D., tai turėjo matyti kitas pareigūnas. Atkreipiamas dėmesys, kad VSAT pareigūnas S. D. iš pradžių tvirtinęs, kad laukė apelianto pasaloje Jurbarko miesto prieigose, vėliau parodymus pakeitė, nurodydamas, kad sekė K. D. nuo Kauno, o kartu buvęs S. D. kolega T. Ž. nurodė, kad pastebėjo apeliantą atvažiuojant prieš Skirsnemunę. Nors apklausti pareigūnai nurodė net tris skirtingas įvykio pradžios versijas, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nesiekė pašalinti iškilusių prieštaravimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad S. D. savo paaiškinimuose nurodė, jog jis ir kolega T. Ž. abu matė, kad K. D., atvykęs į Skirsnemunę pas V. B., į kiemą neįvažiavo, sustojo gatvėje, ir sugrįžę į automobilį jokių daiktų neatsinešė. Tuo tarpu T. Ž. liudytojo apklausos metu nurodė, kad K. D. užsuko į sodybą, todėl S. D. išlipo iš automobilio ir slapta ėjo stebėti vienas, o T. Ž. užsuko už kito namo ir nieko nematė. Be to, S. D., duodamas paaiškinimus, akcentavo, kad K. D. užsukus į Skirsnemunę, jis šį kartu su T. Ž. nepertraukiamai stebėjo iš tarnybinio automobilio, t. y. visiškai priešingai nei savo paaiškinime yra nurodęs kartu buvęs kolega T. Ž.. Sulyginus kartu buvusių pareigūnų paaiškinimus, akivaizdu, kad jų parodymai prieštaringi. Skunde nurodoma, kad traukiamam atsakomybėn asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl vieno ar kito teisės pažeidimo tik tuomet, kai jo kaltę neabejotinai patvirtina teisėtai gauti ir susiję su byla įrodymai. Kai įrodymų tokiam konstatavimui nėra, ar jų nepakanka, visos kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju K. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. B. paaiškinimus laikė nenuosekliais ir nepilnais. Įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs. Jis paaiškino, kodėl iš pat pradžių nesakė tiesos. Vien ta aplinkybė, jog V. B. negalėjo nurodyti asmenų, iš kurių įsigijo cigaretes ir kuriems jas tą vakarą ketino parduoti, nesudaro pagrindo abejoti jo prisipažinimu. Taip pat nepagrįstas teismo išaiškinimas, kad V. B. apkalba pats save, taip siekdamas padėti išvengti atsakomybės K. D.. Šie asmenys vienas kitą pažįsta tik dėl to, kad K. D. prieš kelis metus su V. B. sūnėnu mainė automobilius. Daugiau vienas su kitu jokių reikalų nėra turėję. Atsižvelgiant į tai, nelogiška išvada, kad V. B. siektų sąmoningai prisiimti kaltę už menkai pažįstamą asmenį, kai tuo tarpu atsakomybė už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą yra griežta.Apeliaciniame skunde Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – Institucija) vado įgaliota atstovė - Štabo bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė R. G. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą, skiriant K. D. papildomą nuobaudą – transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Skunde Institucijos atstovė nurodo, kad sutinka su pažeidėjo K. D. padaryto pažeidimo kvalifikavimu (teisiniu įvertinimu), tačiau nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda. Šis pažeidimas nėra atsitiktinis, K. D. yra du kartus baustas administracine tvarka dėl pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimo (ATPK 205 straipsnio 1 dalis). Analizuojamu atveju K. D. gabeno pakankamai didelį kiekį cigarečių – 1000 vnt. pakelių, tokio kiekio cigarečių be transporto priemonės nebūtų įmanoma realiai gabenti. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, turėjo konfiskuoti automobilį, kuriuo buvo gabentos minėtos cigaretės. Skunde pažymima, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra viena pavojingiausių, žalą valstybės ekonomikai ir visuomenės interesams darančių veikų, taip pat ir mokestiniams santykiams, rinkos funkcionalumui, konkurencijai. Aplinkybė, kad K. D. gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė didesnė nei 50 MGL, rodo, kad jo padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.Atsiliepime į K. D. atstovo advokato D. R. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą K. D. atstovas advokatas D. R. prašo šio skundo netenkinti, transporto priemonės nekonfiskuoti, nes automobilis nebuvo perdarytas ar kitaip specialiai pritaikytas cigarečių gabenimui. Be to, cigaretės, sutalpintos į dvi nedideles kartonines dėžes, pagal savo rūšį buvo mažesnės apimties nei įprastos, todėl automobilis jų gabenimui nebuvo būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. D. atstovo advokato D. R. ir Institucijos atstovės R. G. apeliaciniai skundai netenkinami.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju ANK numato griežtesnę atsakomybę (baudą nuo 4000 iki 6000 eurų, o ATPK numato baudą nuo 2896 iki 5792 eurų), todėl pateiktas skundas nagrinėjamas ATPK numatyta tvarka.ATPK 163² straipsnio (2015 m. gegužės 21 d. redakcija Nr. XII-1736) 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL). Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. pareigos, už kurių nesilaikymą šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė, yra nustatytos kituose teisės aktuose.Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. redakcija Nr. XII-1738) numatytas draudimas fiziniams asmenims Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Tuo pačiu pažymėta, kad tabako gaminių laikymo ir gabenimo tvarką, taikomą fiziniams asmenims, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šį įstatymą įgyvendinančių Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.1.2. punkte numatytas leidimas fiziniams asmenims laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą fiziniams asmenims draudžiama įsigyti specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, tačiau leidžiama laikyti ir gabenti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių tuo atveju, kai prekės įvežtos ne iš Europos Sąjungos valstybės narės.Nagrinėjamu atveju buvo gabenta tūkstantis pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Byloje ginčo nei dėl cigarečių kiekio, nei dėl gabenimo fakto nekyla, tačiau apeliaciniame skunde keliamas tinkamo atsakomybės subjekto parinkimo ir jo kaltės nustatymo klausimas. Policijos pareigūnų sustabdytame automobilyje, kuriame patikros metu buvo rastos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir kurį vairavo administracine tvarka pirmosios instancijos teismo nubaustas K. D., važiavo dar du keleiviai – A. G. ir V. B.. Dėl to, kuriam iš šių asmenų priklausė rastos cigaretės, ir kilo ginčas. K. D. aiškino, kad rastos cigaretės priklauso V. B., pastarasis savo kaltę neigė, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad cigaretės priklausė jam. Apylinkės teismas V. B. prisipažinimo nelaikė pakankamu įrodymu jo kaltės nustatymui ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, konstatavo, kad įstatymų imperatyvų nesilaikė K. D.. Aukštesnysis teismas su šia išvada sutinka, nes ji neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Nors pažeidėjo advokatas skunde kritikuoja policijos pareigūnų parodymus, aiškindamas, kad jie prieštaringi bei nepatikimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima nesivadovauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad kelyje K.-J. organizuota pasala, kurios metu buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. D., buvo planinė bei tikslinė. VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Ši žvalgybinė informacija leido pagrįstai manyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. vakare K. D. iš Kauno į Jurbarką atgabens nenustatytą kiekį cigarečių. Taigi, pareigūnai preliminariai disponavo pakankamai konkrečia informacija, t. y. žinojo kokios markės automobiliu, koks asmuo ir kur gabens cigaretes. Nebuvo žinomas tik cigarečių kiekis. Sulaikius pasaloje lauktą automobilį bei jį patikrinus, gauta informacija pasitvirtino. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie tai, jog A. G. ar V. B. užsiima neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis priemonėmis nebuvo gauta. Pagėgių rinktinėje vyresniuoju tyrėju dirbantis S. D. teismui išsamiai papasakojo aplinkybes, kaip buvo sulaikytas automobilis „Audi A6“. Minėtas automobilis buvo pastebėtas grįžtantis nuo Kauno ir sustabdytas S. D. gatvėje. Pareigūnas žinojo, kad cigaretes turi pargabenti K. D.. Tuos pačius duomenis patvirtino Pagėgių rinktinėje dirbantis K. P.. Po šių pareigūnų apklausos parodymus davė liudytojas V. B., kuris pakeitė savo pirminius įvykio dieną duotus paaiškinimus, t. y. kad nežino, kam priklauso automobilyje „Audi A6“ rastos cigaretės (b. l. 13), ir parodė, kad cigaretės, supakuotos į dvi dėžes, priklausė jam. Jis K. D. nesakė, ką su savimi vežasi, ant vienos dėžės buvo užmetęs iš namų pasiimtą striukę. K. D. jį pasiėmė iš namų, žadėjo nuvežti į Jurbarką. Kadangi posėdžių salėje tebebuvo pareigūnas S. D., jo buvo pasiteirauta apie detalesnį stebėto automobilio maršrutą įvykio dieną. S. D. patikslino, kad „Audi A6“ automobilio stebėjimas vyko nuo Kauno, buvo užsukta į Skirsnemunę, tačiau šioje vietoje jokios dėžės į transporto priemonę nebuvo pakrautos. Skirsnemunėje į automobilį įsėdo dar vienas žmogus, tačiau su savimi nieko neatsinešė. Sustabdymo metu V. B. pareigūnui aiškino, kad įsėdo tamsoje, nedegė galinis apšvietimas, todėl jis nieko nematė. Cigaretes pamatė tik tuomet, kai jie (pareigūnai) apšvietė dėžes ir jas atplėšė. Jokių minčių, kad V. B. gali būti šio pažeidimo vykdytojas pareigūnui nekilo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šie liudytojo S. D. parodymai nėra prieštaringi, jis nuo pat pradžių teigė, jog automobilio stebėjimas vyko nuo Kauno, kadangi nebuvo žinomas V. B. parodymų turinys, todėl pareigūnas nedetalizavo, kurioje vietoje pastarasis buvo paimtas K. D.. Posėdžio metu iškilus būtinybei patikslinti „Audi A6“ persekiojimo aplinkybes, papildomi klausimai buvo užduoti pareigūnui S. D., siekiant patvirtinti ar paneigti V. B. išsakytus teiginius. Papildomų klausimų uždavimas to paties posėdžio metu nelaikytinas nauja liudytojo apklausa, teismas gali įvairiai tikslinti įrodinėtino įvykio aplinkybes - suvesti kelis liudytojus į akistatą, atlikti parodymą atpažinti teismo salėje ir kt. Tai nelaikytina proceso pažeidimu, todėl nėra pagrindo teigti, jog S. D. turėjo galimybę aiškinamas aplinkybes sudėlioti jam naudinga linkme. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, galinčių sudaryti prielaidas svarstyti pareigūno šališkumo klausimą. S. D. ir K. D. nesieja jokie ryšiai (draugystės, giminystės, darbiniai ir pan.), pareigūnas neturi išankstinio nusistatymo apelianto atžvilgiu, todėl kritiškai vertinti jo parodymus nėra pagrindo. Tai, jog automobilis buvo stebimas nuo Kauno, t. y. prieš Skirsnemunę, patvirtino ir šiai užduočiai vadovavęs T. Ž.. Šis pareigūnas paliudijo, kad automobilis „Audi A6“ buvo užsukęs į Skirsnemunės miestelyje esančią sodybą, tačiau, kas šioje vietoje įlipo į automobilį ir ar ką nors su savimi turėjo, negalėjo įvardyti, nes tuo metu „Audi A6“ stebėjo jo kolega S. D.. Vis dėlto, T. Ž. prisiminė, kad V. B. sulaikymo metu teigė, kad cigaretės ne jo, jis tik važiavo pasivažinėti, o K. D. buvo pasimetęs, sakė, kad cigaretės jo, vėliau, kad ne jo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad S. D., T. Ž. bei K. P. parodymai juos vertinant visumoje, nėra prieštaringi, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio iki apklausos jau buvo praėję keli mėnesiai, todėl pareigūnai prisiminė tik esmines įvykio aplinkybes, kurios neprieštarauja surinktai bylos medžiagai. Tai, ar automobilis „Audi A6“ įvažiavo į Skirsnemunėje esančios sodybos kiemą, ar buvo paliktas gatvėje, ATPK 162³ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo įrodytumui reikšmės neturi, todėl šie netikslumai plačiau neanalizuojami.Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, V. B. nesugebėjo išsamiai paaiškinti, nei kaip įsigijo sustabdytame automobilyje rastas cigaretes, nei kur planavo jas realizuoti, nei kiek iš šio sandorio planavo užsidirbti. Tai netiesiogiai patvirtina, kad sulaikytų cigarečių savininkas yra ne jis. Atkreiptinas dėmesys, jog K. D. palankius parodymus teisme davė ir A. G., kuris taip pat iš dalies pakeitė savo pirminius paaiškinimus. Įvykio dieną A. G. teigė, kad K. D. ir V. B. Skirsnemunės miestelyje kažką atsinešė į mašiną, tačiau kuris ir ką nešė nekreipė dėmesio (b. l. 14), tuo tarpu teisme A. G. aiškiai prisiminė, kad kažką atsinešė būtent V. B.. Šį liudijimą aukštesnysis teismas vertina kaip siekį K. D. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Tiek V. B., tiek A. G. netikslių parodymų davimo teisme priežastys nedetalizuojamos, aukštesnysis teismas remiasi jų pirminiais parodymais, duotais įvykio dieną, esant netikėtumo faktoriui, t. y. dar nespėjus suderinti parodymų tarpusavyje, nežinant, kokia turima išankstine informacija disponuoja pareigūnai ir pan. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, K. D. kaltę patvirtina VSAT pareigūnų parodymai, tarnybinis pranešimas dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, administracinio sulaikymo protokolas, foto lentelėse užfiksuota medžiaga, kita rašytinė bylos medžiaga, kurios vieninga visuma skundžiamo nutarimo naikinimui ar keitimui neduoda objektyvaus pagrindo. Todėl advokato D. R. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo K. D. nubaustas pagal ATPK 162³ straipsnio 4 dalį, paliekamas galioti.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

ATPK 163² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, gabenęs akcizais apmokestinamas prekes pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabentų prekių vertė viršija 50 MGL, baudžiamas bauda nuo 2896 iki 5792 eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Taigi, transporto priemonės, kuria pažeidžiant nustatytą tvarką gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimas pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį nėra privalomas, tačiau pagal nuoseklią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti arba jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas arba būtų itin apsunkintas (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-78-174/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-318/2014; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-827-319/2014 ir kt.). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Transporto priemonės konfiskavimas teismų praktikoje pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau suinteresuotas asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. D. asmeninės nuosavybės teise nepriklausančio automobilio konfiskavimui nėra teisinio pagrindo, kadangi transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta akcizais apmokestinamų prekių gabenimui, jokios slėptuvės automobilyje nebuvo įrengtos. Dvi kartoninės dėžės su 1000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ buvo padėtos automobilio salone už priekinės keleivio sėdynės – viena ant galinės sėdynės dešinėje automobilio pusėje, kita toje pačioje pusėje ant grindų. Nors dėžės buvo pridengtos striuke, tačiau tai nelaikytina efektyviu slėpimo veiksmu, kadangi abi dėžės akivaizdžiai matėsi vos pravėrus automobilio dureles. Be to, Pagėgių rinktinės vyresnysis tyrėjas S. D. pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad dėžių svoris nebuvo didelis, abi dėžes buvo galima nešti ir vienam asmeniui. Vadinasi, sulaikytų cigarečių kiekis nėra toks didelis, kurį be automobilio gabenti būtų neįmanoma. Minėtą kiekį cigarečių buvo galima gabenti tiek dėžėse, tiek kelioniniame krepšyje ar kitoje talpoje, todėl automobilio panaudojimas šiuo atveju itin nepalengvino pažeidimo padarymo fakto, vadinasi, transporto priemonės konfiskavimas nėra būtinas.Nors K. D. yra ne kartą baustas už įvairių administracinių teisės pažeidimų padarymą (b. l. 26-42), tačiau nei dėl akcizais apmokestinamų prekių neteisėto įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką, nei dėl minėtų prekių kontrabandos anksčiau jis nėra baustas. 2014 m. ir 2016 m. K. D. buvo baustas už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį, ir tik 2014 m. veika buvo susijusi su akcizais apmokestinamų prekių – 13 pakelių cigarečių išmetimu. Todėl teigti, jog minėto pažeidimo padarymas buvo sistemingų jo neteisėtų veiksmų rezultatas, nėra pagrindo. K. D. yra paskirta pakankamai didelė bauda – 4000 eurų, kurios šiuo atveju pakanka ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimui – nubausto asmens auklėjimui, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei nedarytų naujų teisės pažeidimų.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju būtų perteklinė nuobauda, neproporcinga bei neadekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas šiuo aspektu nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. D. atstovo advokato D. R. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado įgaliotos atstovės - Štabo bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.