Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus H. E. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo T. B. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais (tiekėjais), be kita ko ir atlikdamas avansinį mokėjimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. O būtent: antstolio A. L. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/15/01167 dėl 4433,13 Eur išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 eilės išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3279-841/2015. Antstolis A. L. kreditoriui buvo pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) kasos duomenis, iš kurių matosi, kad skolininkas nuo 2015 m. birželio 9 d. kasoje disponavo 20150,75 Eur ir didesnėmis sumomis, tačiau 2015 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymo nevykdė ir pagal jį jokių mokėjimų išieškotojui UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nurodomu laikotarpiu buvo T. B..

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimu, T. B. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta, motyvuojant tuo, kad T. B. dėl šio administracinio teisės pažeidimo jau yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1111-951/2016.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad T. B. baustinas už tą patį laikotarpį, neatitinka tikrovės, nes UAB (duomenys neskelbtini) prašė T. B. bausti už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., o kaip nurodė pirmosios instancijos teismas T. B. buvo baustas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. T. B. nebuvo baustas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. Nurodoma, kad dėl šių aplinkybių T. B. baustinas už atliktą veiką nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, be kitų svarbių aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas) ir ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad T. B. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. bendrovės pajamos sudarė 139 170,34 Eur, per minėtą laikotarpį patirta 129 607,82 Eur išlaidų, t. y. atsiskaityta su tiekėjais – 73 016,02 Eur (56 proc. nuo visos išlaidų sumos), grąžinta paskola akcininkui O. T. 22 268,05 Eur (17% visų išlaidų sumos), nurašyta VMI prie FM – 12 363,32 Eur (10% visų išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 11 296 Eur (9 % visos išlaidų sumos), nurašyta VSDFV – 7 124,55 Eur (6% nuo visos išlaidų sumos).

Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo prašiusi T. B. bausti už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. Šis prašymas grindžiamas byloje esančia UAB (duomenys neskelbtini) kasos knyga (54 b. l.), kurioje yra duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdytus mokėjimus, disponavimą lėšomis iki 2015 m. gruodžio 28 d. Tai patvirtina apelianto teiginį, kad apylinkės teismas turėjo spręsti administracinės atsakomybės, pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį klausimą, dėl T. B. veiksmų už minimą laikotarpį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad T. B. veiksmai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. jau buvo teisiškai įvertinti.

Apygardos teismas pažymi, kad nors T. B. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau nagrinėjamu atveju liko teisiškai neįvertinti T. B. veiksmai už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 28 d., kurių teisinis įvertinimas nepažeidžia non bis in idem principo reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, non bis in idem principo pažeidimas būtų pripažįstamas tik tuo atveju, jei naujo teismo proceso metu T. B. būtų persekiojamas, traukiamas atsakomybėn dėl tų pačių įvykių už laikotarpį iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus - nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju, negali būti pripažįstama, kad procesiniame dokumente, kuriame suformuluotas kaltinimas yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš dokumento, kuriame surašytas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tokios išvados iš šioje byloje esančių dokumentų padaryti negalima.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas yra trunkamasis (kasacinė nutartis Nr. e2AT-30-696/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-180-135/2016). Taigi, ir procesiniame dokumente, kuriame yra formuluojamas kaltinimas, dėl pažeidimo numatyto ATPK 50⁶ straipsnyje, turi būti aiškiai nurodytas laikotarpis, dėl kurio asmuo yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš T. B. iškeltos administracinio teisės pažeidimo teisenos ir suformuluoto kaltinimo yra matyti, kad kaltinime yra nurodytas tik laikas, kada buvo išduotas vykdomasis dokumentas bei nurodyta data, nuo kada yra manoma, kad skolininkas kasoje disponavo 20150,75 Eur ir didesnėmis sumomis. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, nenurodytas konkretus laikotarpis, dėl kurio yra pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena T. B. atžvilgiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi non bis in idem principu ir ATPK 250 straipsnio 8 punkto nuostatomis, neteisingai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai, neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą T. B. atžvilgiu, taip pat nepagrįstai nesiaiškino, ar administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas (skundžiamame nutarime teismas tik išdėstė motyvus dėl non bis in idem principo pažeidimo), todėl skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas turi nustatyti, ar yra T. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Norėdamas atsakyti į šį klausimą teismas turi atlikti surinktųjų įrodymų vertinimą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tačiau tai įmanoma padaryti tik tada, kai yra tinkamai suformuluotas kaltinimas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinti ir T. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.