Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2016-04-07 · Byla Nr. ATP-180-135/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
ATP-180-135/2016
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00299-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-180-135/2016;
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00299-2015-9;Procesinio sprendimo kategorija: 3.8; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-06-10 nutarimu pagal VMI pareiškimą pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. B. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302480451, vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-28 atlikinėdama atsiskaitymus pirmenybę teikė kitos eilės kreditoriams, taip pažeisdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises. Taip A. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

2016 m. vasario 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. B. kaltu pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d. ir skyrė 1448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikint.

Skunde nurodo, jog jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko įsakymu Nr. A15-01 be jo sutikimo 2015-01-13 buvo atšauktas iš eilinių apmokamų atostogų, grubiai pažeidžiant LR DK 173 str. nuostatas, ir to paties akcininko sprendimu nuo 2015-01-13 buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas be jo sutikimo, pažeidžiant LR DK 119 str. nuostatas. Nurodo, kad dirbti direktoriaus pareigose jis kategoriškai atsisakė, ant akcininko sprendimo nepasirašė, darbo sutartyje liko nepakeistas pareigų pavadinimas bei mėnesinio atlyginimo dydis, su direktoriaus pareigybiniais nuostatais nebuvo supažindintas, nebuvo supažindintas ir su bendrovės įstatais, materialinės vertybės ir bendrovės antspaudas man nebuvo perduoti, parašas nepatvirtintas, elektroninio pašto slaptažodis nepraneštas, bendrovės savininko nepažinojo, o buhalterę pirmą kartą pamatė teisme. Be to, nurodo ir tai, kad vienintelio akcininko sprendimas dėl laikinai einančio bendrovės vadovo pareigas paskyrimo VĮ „Registrų centre“, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, įregistruotas tik 2015-07-08 - kaip tik tą dieną, kai buvo paskirtas pirmas teismo posėdis. Nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, jis nuo 2015-06-05 parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ir akcininko sprendimu buvo atleistas 2015-06-15.

Tvirtina, kad apie atsiskaitymus su kreditoriais jam nieko nebuvo žinoma, kadangi viskas buvo tvarkoma Vilniuje, buhalterė N. D. su juo jokių klausimų nederino ir tai ji patvirtino 2015-08-13 teismo posėdyje, N. D. nurodė, kad tai vykdė akcininko nurodymu. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad jis nėra subjektas, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o vienintelio akcininko N. D. į teismo posėdį iškviesti nepavyko.

Nurodo, kad liudytojas V. D. teismui pateikė melagingus parodymus, jog jis jo akivaizdoje pasirašė ant akcininko sprendimo, kuriuo buvau paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas ant 2-jų egzempliorių, tačiau jis to nedarė. Tvirtina, kad jis visą laiką dirbo ne tik gamybos vadovu, bet ir daugiausiai eiliniu operatoriumi prie granuliatoriaus, išveždavo pripildytus maišus su granulėmis autopakrovėju į sandėlį. Nurodo, kad V. D. iš buhalterės atveždavo įvairius dokumentus, ant kurių liepdavo pasirašyti, o jis buvo priverstas tai padaryti, nes nebuvo susiradęs kito darbo, o ant kai kurių dokumentų nepasirašydavo, dėl ko užsitraukė V. D. nemalonę. Tvirtina, kad teismo posėdžio metu V. D. pateikė akcininko sprendimą apie jo paskyrimą laikinai eiti direktoriaus pareigas, kuriame buvo suklastotas ne tik jo, bet ir, galimai, akcininko parašai. Nurodo, kad jis teismo ne kartą prašė, jog būtų pakviesti liudytojai, kurie kartu su juo dirbo - E. J., J. B., R. K., tačiau jie nebuvo pakviesti, tokiu būdu užkertant kelią į gynybą. Pažymi, kad nebuvo galima užbaigti bylos nagrinėjimo vien dėl to, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytoju vienintelis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas N. D. ir teismas nedėjo pastangų, kad tai būtų padaryta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad administracinė byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta suėjus senaties terminui (ATPK 35 str.). Tvirtina, kad dėl to, jog jis buvo neteisėtai paskirtas bendrovės vadovu, tai teismo pareikšti kaltinimai tiek pagal ABĮ, tiek pagal CK teismo nutarime paminėtus straipsnius netenka juridinės prasmės. Pažymi, kad nutarime nurodyti ABĮ 37 str. 7 d., 11 d., 12 d. bei CK 2.82 str. 3 d. ir 4 d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 3 ir 4 d. ir taip neturi nieko bendro su šia byla, taip pat teismų praktika, kuriose yra nagrinėtos neanalogiškos situacijos. Nurodo, kad nors teismas pažymėjo, jog jis turėjo vadovautis pareiginiais nuostatais, bendrovės įstatais, tačiau, kaip nurodė, jis su jais net nebuvo supažindintas, todėl kyla klausimas, kaip jis jais galėjo vadovautis.

Be to, nurodo, kad apie tai, jog 2016-01-19 neįvyks teismo posėdis, jam niekas nepranešė, teismo nutarimas turėjo būtin paskelbtas 2016-02-19, o buvo paskelbtas tik 2016-02-23, nutarimas surašytas su klaidomis, maišant apelianto pavardę, nurodo, kad nutarime minimas 2015 m. birželio mėnesio Šiaulių AVMI Pakruojo skyriaus patikrinimas, tačiau, pasak apelianto, tokio patikrinimo net nebuvo.

Dėl baudos dydžio apeliantas nurodo, kad ji yra neadekvati, kadangi ji yra didesnė, nei buvo nustatyta nepriemoka. Be to, nurodo, kad jo šeimos padėtis yra sunki, serga žmona, prieš jį yra nusistatę visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jie sąmoningai pateikia melagingus parodymus, klastoja dokumentus, o Šiaulių apskrities VMI Pakruojo rajono poskyrio vedėja E. P. žino, jog jis neteisėtai buvo paskirtas direktoriumi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VMI įgaliotas atstovas prašo skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nurodo, kad iš dalies sutinka su apelianto skundo argumentais, abejoja, ar administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas tinkamas subjektas, kadangi kilo prieštaravimų dėl A. B. užimamo statuso bendrovėje laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-28, kai buvo pažeista CK 6.930¹ str. nustatyta kreditorinių reikalavimų eiliškumo atsiskaitymo tvarka. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, nepakankamai surinko duomenų, leidžiančių spręsti, ar A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip tikras ir kompetentingas vadovas, suprantantis savo įgaliojimus bei atsakomybę dėl priimamų sprendimų, ar paskirtas į pareigas įstatymų nustatyta tvarka, ar jo paskyrimas laikinu vadovu buvo formalus, siekiant vykdyti teisės aktų reikalavimus, tačiau nesuteikiant jam jokių teisių, kaip vadovui pagal kompetencija priimant sprendimus bendrovės vykdomoje veikloje, o taip pat susijusioje su pinigų judėjimu. Teigia, kad teismas neišnaudojo visų galimybių šiems prieštaravimams pašalinti. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, kad A. B. inkriminuotas ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šiuo atveju ne tik nepakanka įrodymų, kad pažeidimą padarė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet ir tai, kad pats pažeidimas buvo padarytas tyčia.

Nurodo, kad A. B. statusą bendrovėje teismas nustatė vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, kur užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2015-01-13 iki 2015-06-16 jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis faktas įregistruotas tik 2015-07-08 (duomenys apie bendrovės vadovo išrinkimą Juridinių asmenų registrui pateikti praleidus nustatytą terminą) kelia pagristų abejonių, ar vienintelio akcininko N. D. 2015-01-13 sprendimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti A. B. bendrovės vadovu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, ignoruojant kitus įstatymų reikalavimus (nebuvo sudaryta (papildyta) darbo sutartis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

LR ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).

Pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal teismų praktiką LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012).

Vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).

LR ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino, nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

A. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuris yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsėsi tam tikrą laikotarpį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities VMI pareigūnai operatyvaus patikrinimo pažymą Nr.FR 1042-4409 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surašė 2015-04-29, o 2015-05-19, vadovaudamiesi ATPK 262 str., kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo. Nusišalinus Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjams, byla buvo perduota nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui ir šio teismo teisėjo 2015-06-10 nutarimu priimtas sprendimas bylą A. B. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. iškelti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tvirtinti, jog bylos iškėlimo metu ir pažeidimo paaiškėjimo metu A. B. inkriminuojamas pažeidimas jau buvo pasibaigęs, t.y. surašant Šiaulių apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo 2015-04-29 pažymą Nr. FR1042-4409 konstatuota jau padarytos veikos pasekmė – atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimas. Todėl šešių mėnesių termino eiga pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį turėjo būti skaičiuojama nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (pažeidimo padarymo pabaigos momento, t. y. 2015-04-28). Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. administracinė nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai iki 2015-10-28. Ir nors byloje yra nutarimas, kuriuo, vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, nutarta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti, tačiau jis priimtas tik 2015-12-09 (2 t., 20 b. l.), t.y. pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytam nuobaudos skyrimo terminui.

ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą. Taigi Akmenės rajono apylinkės teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normą – ATPK 35 straipsnio 1 dalį, dėl to apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

Esant tokioms aplinkybėms, A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Toks apeliacinės instancijos sprendimas atitinka teisminę praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, nutaręs administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukti minėtu pagrindu, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Zalaga