Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3.

2016 m. kovo 25 d.

išnagrinėjusi T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 bendrovės pajamos sudarė 139 170,34 Eur, per minėtą laikotarpį patirta 129 607,82 Eur išlaidų, t. y. atsiskaityta su tiekėjais – 73 016,02 Eur (56 proc. nuo visos išlaidų sumos), grąžinta paskola akcininkui O. T. 22 268,05 Eur (17% visų išlaidų sumos), nurašyta VMI prie FM – 12 363,32 Eur (10% visų išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 11 296 Eur (9 % visos išlaidų sumos), nurašyta VSDFV – 7 124,55 Eur (6% nuo visos išlaidų sumos), taip buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės.

T. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir teisme jis paaiškino, kad galbūt nesilaikė eiliškumo, bet negalėjo sumokėti vienu metu visiems, nes įmonė būtų ant bankroto slenksčio. Turėjo projektą, reikėjo pirkti prekes, pirkėjas jiems sumokėjo avansą. Pagamino, pardavė, dalinai atsiskaitė su VMI, tiekėjais. Jei būtų sumokėję tik VMI, būtų apgauti kiti. Dalinai pažeidė įstatymą, nes buvo atsiskaitoma dalimis. 90 proc. pajamų buvo mokama VMI, kadangi pinigai sąskaitoje buvo areštuoti VMI naudai. Jam CK nuostatos žinomos. Turėjo atsiskaityti pirma su darbuotojais, po to su VMI, Sodra. Pirma atsiskaitė su darbuotojais, tuomet mokėjo VMI ir Sodrai, tiekėjams tuo pačiu metu pagal turimas lėšas. Nebuvo lėšų, kad atsiskaityti su visais. Pirmenybė buvo VMI, nes buvo areštuotos sąskaitos. Areštas uždėtas nuo 2015 m. sausio ar vasario mėn. Per minimą laikotarpį dalinai atsiskaitė su tiekėjais, pinigus skolino akcininkas, nes banko pavedimu negalėjo atsiskaityti. Eiliškumą dalinai pažeidė, kitu atveju būtų nukentėję darbuotojai, tiekėjai. Taip elgėsi nepiktybiškai. 2015-09-30 dienai skolos dydžio biudžetui nepamena, balandžio mėn. buvo mokėta apie 8000 Eur, po to vėl buvo pardavimas, skola padidėjo. Buvo 31000 Eur, sumažino iki 20000 Eur, po to pardavė ir skola paaugo, gavo lėšas, vėl sumokėjo VMI. Kokia skola biudžetui šiai dienai, nežino, nėra vadovas. Metų pradžioje buvo apie 30000 Eur. Tuo metu buvo įmonės direktorius. Tinkamai buvo susipažinęs su teisės aktais. Mokėjo VMI gera valia, nes įplaukos ėjo į banko sąskaitą, nusirašydavo VMI, Sodra. Prašė pinigų akcininko, kad dengti skolas. Pagal galimybes buvo mokama pastoviai. Bauda yra per didelė, neatitinka jo pajamų, neturės galimybės jos sumokėti. Nepadarė tokio didelio pažeidimo. Taip buvo daroma, kad nestabdyti veiklos. Su VMI bandė tartis dėl atidėjimų, bet pirkėjas pavedė dėl apmokėjimo, tai pavėluotai sumokėjo ir VMI. Prašo skirti mažą baudą arba visai neskirti. Kito atsiskaitymo būdo būti negalėjo.

Be T. B. paaiškinimų, T. B. kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1-4 b. l.), Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2015-10-26 pradėtas ir 2015-11-30 baigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 (5-8 b. l.), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, iš kurio matyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (9-16 b. l.), Lietuvos kredito unijos sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad įmonės sąskaitoje laikotarpiu 2015-01-01 iki 2015-09-30 vyko pinigų judėjimas, įmonė gavo pajamų ir patyrė išlaidų (17-28 b. l.), informacinės sistemos duomenų bazės išrašu (29 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansais, iš kurių matyti, kad 2015-07-31 mokestinės prievolės sudarė 30482,88 eurus, 2015-08-01 mokestinės prievolės sudarė 29 830,50 eurus, 2015-08-31 mokestinės prievolės sudarė 29 812,93 eurus, 2016-03-02 mokestinės prievolės sudarė 37 318,80 eurus (30-39 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita apie įplaukas (40-45 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. Lietuvos kredito unijos atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 pajamos sudarė 139170,34 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 129 607,82 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai su tiekėjais, įmonės darbuotojais, buvo mokami mokesčiai, grąžinta paskola įmonės akcininkui. T. B. teismui pripažino, kad įmonė susidūrė su sunkumais, todėl įmonė neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais tinkamai ir laiku, kiek galėjo, tiek mokėjo, mokėjo tiekėjams, nes stengėsi išlaikyti verslą. Remiantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Nes laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 12 363,32 Eur, be to, visi šie pinigai sumokėti ne savanoriškai, o nurašyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktus sprendimus, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 10 procentų nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos. Kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams sumokėjo 73 016,02 Eur, kas sudaro 56 procentus nuo visos išlaidų sumos.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad T. B. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį.

T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad asmuo stengėsi išlaikyti verslą ir jo nesužlugdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad T. B. pažeidimo padarymo laikotarpiu įmonės pareigas ėjo tik laikinai, šiuo metu gauna nedideles pajamas, atsiskaitymai su valstybine mokesčių inspekcija vyko nuolat. Analizuojant T. B. baustumų pažymą, taip pat matyti, kad jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 301 str.). Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 1448 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 450 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, T. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.