Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-408/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
1-131-408/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36045-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-131-408/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36045-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.6.2; 1.2.25.4.1; 1.1.7.2.2; 2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.2; 1.1.9.2; 2.1.14; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam A. A.,nukentėjusiai D. M.,jos atstovui advokatui G. U.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuva, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, teistas:

1) 2014-03-26 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2) 2014-12-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

3) 2015-07-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3) 2017-07-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 12 (duomenys neskelbtini)92 eurų dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2021-10-16, apie 15.30 val., Kauno rajone, krašto kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno, 12-me kilometre nuo Kauno, pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus tuo, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į kairę ne sankryžoje, t. y., išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. M., su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Volvo S60“ keleivei D. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. A. kaltas prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs. 2021-10-16 jis iš matymo pažįstamo žmogaus už 300 eurų nusipirko automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, bet važiuojantis. Techninės apžiūros ir draudimo nebuvo. Pagalvojo, kad sutvarkęs automobilį, jį parduos ir užsidirbs pinigų. Sėdo už minėto automobilio vairo ir galvojo surizikuoti parvažiuoti juo į Ukmergę. Automobilyje važiavo vienas. Artėjo prie keliuko, kur jam reikėjo pasukti į kairę. Judėjo gal 60 km/h greičiu. Likus iki pasukimo 300-400 metrų, jis įjungė kairį posūkio signalą. Maždaug ties ta vieta, kur buvo kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“, jis mažino greitį. Pažiūrėjęs per kairės pusės veidrodį matė paskui atvažiuojantį automobilį. Jis buvo toli. Priešinga kryptimi tuo metu niekas nevažiavo. Privažiuodamas kairėje pusėje esantį keliuką, dėmesį buvo sutelkęs į jį. Prieš tai dar kartą pažiūrėjo į veidrodį. Kitą automobilį, kuris važiavo už jo, jis stebėjo ir jo posūkio signalo nematė. Paskui važiavęs automobilis jau buvo labiau priartėjęs, bet lenkimo nepradėjęs. Privažiavęs keliuką, pradėjo sukti. Nusprendė pažiūrėti, kur tas kitas automobilis. Pasukęs galvą pamatė, kad jis jau už kelių metrų nuo jo, priešingoje juostoje. Tą pačią akimirką įvyko susidūrimas. Susidūrė kelio viduryje. Gavo smūgį į automobilio priekinį kairį sparną. Kitas automobilis, kaip vėliau paaiškėjo „Volvo“, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Pats sužeistas nebuvo. Išlipęs iš savo automobilio, ėjo pažiūrėti prie kito automobilio, kaip ten žmonės. Priėjęs pamatė, kad suveikusios oro pagalvės. Važiavo vyras ir moteris. Ji dejavo. Už vairo sėdėjo pagyvenęs vyras. Pamatęs, kad gyvi, grįžo prie savo automobilio. Netrukus įvykio vietoje sustojo daugiau automobilių, užsikišo eismas. Kiti žmonės iškvietė tarnybas. Niekur nebėgo, laukė atvykstant policininkų. Buvo tik nuėjęs į mišką nusišlapinti. Greitoji medicinos pagalba į ligoninę išvežė moterį. Policininkai užregistravo įvykį. Nors nematė jokių posūkio signalų, kad paskui važiuojantis automobilis ketina lenkti, tačiau savo kaltę pripažįsta, nes vairavo automobilį neturėdamas teisių. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi, kad taip atsitiko.

Kaltinamajam A. A. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021-10-16, apie 15.30 val., važiavo automobilyje „Volvo S60“, kurį vairavo jos vyras E. M.. Sėdėjo šalia vairuotojo, saugos diržus buvo užsisegę. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno. Važiuodama stebėjo kelią. Matė, kaip prieš juos iš dešinės pusės į kelią išvažiavo automobilis „Audi“. Jis net kažkiek sutrukdė, vyras turėjo pristabdyti. Kurį laiką pavažiavus paskui, minėtas automobilis vėl pradėjo stabdyti, jokių posūkio signalų nerodė. Tuomet vyras iš anksto išvažiavo į kairę kelio pusę ir pradėjo lenkti „Audi“ automobilį. Važiavo leistinu greičiu. Automobiliams beveik susilyginus, staiga pamatė, kaip „Audi“ vairuotojas įjungė kairį posūkio signalą. Tuo pačiu momentu vairuotojas staiga pasuko į kairę ir mašinos susidūrė. Jų automobilis nuvažiavo nuo kelio, suveikė oro pagalvės. Sąmonės praradusi nebuvo. Iš automobilio išlipo pati. Nuo diržo nukentėjo krūtinė, vėliau pajuto, kad negali judinti ir kairės rankos. Stojo kiti pravažiuojantys automobiliai. Žmonės padėjo atidaryti vairuotojo pusės duris. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Kauno klinikas. Nustačius kairės rankos lūžį išleido gydytis į namus (1 t., b. l. 107-108).

Iš liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021-10-16, apie 15.30 val., Kauno r., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo nuosavą automobilį „Volvo S60“. Su žmona D. važiavo iš sodo į Kauną. Žmona sėdėjo šalia jo. Kelias jam gerai žinomas, juo važinėja daug metų. Važiuojant iš dešinės pusės prieš jį išvažiavo automobilis „Audi A6“. Kažkiek sudarė kliūtį, turėjo pristabdyti. Minėto automobilio vairuotojas ėmė greitai didinti greitį, mašina apsipylė dūmais ir jis nuo jo nutolo. Pavažiavus gal kilometrą, „Audi A6“ vėl ėmė mažinti greitį. Artėjo prie jo. Buvo panašu, kad ketina sustoti. Jo automobilio greitis buvo apie 90 km/h. Priešpriešais arti atvažiuojančio transporto nebuvo, lenkimas tame ruože nedraudžiamas ir jis išvažiavo į kairę kelio pusę, pradėjo lenkti „Audi A6“. Priešpriešinio eismo juosta nuvažiavus gal 50 metrų ir priartėjus per kelis metrus iki „Audi A6“, jo vairuotojas staiga įjungė kairį posūkio signalą ir beveik tą pačią akimirką pasuko į kairę. Kairėje pusėje buvo keliukas, vedantis link karjerų. Viskas vyko labai staigiai, net nesuspėjo pradėti stabdyti. Savo automobilio priekiniu dešiniu kampu atsitrenkė į „Audi A6“ priekinį kairį ratą, kuris, jam sukant, atsidūrė jo eismo juostoje. Po smūgio jo automobilis nulėkė į priekį, nuvažiavo kairėn nuo kelio ir priekine dalimi atsitrenkė į medį. Suveikė oro pagalvės. Žmona iš automobilio išlipo pati, o jo duris atplėšė žmonės. Tik tuomet galėjo išlipti. Įvykio metu patyrė kūno sumušimų, bet į medikus nesikreipė. Žmona buvo išvežta į ligoninę. Mano, kad dėl susidūrimo kaltas kito automobilio vairuotojas. Sukdamas jis turėjo duoti jam kelią (1 t., b. l. 130-131).

Iš liudytojo M. D. parodymų matyti, kad 2021 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, patruliuojant nustatytoje teritorijoje kartu su Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule I. B., iš operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Kauno rajone, netoli (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo du automobilius, vienas iš jų buvo visiškai nuvažiavęs į griovį. To automobilio vairuotojas buvo vyresnio amžiaus vyras, jis važiavo su moterimi. Atvykę medikai moterį išsivežė į gydymo įstaigą. Kitoje kelio pusėje buvo kitas automobilis, kuris buvo pusiau ant kelio, pusiau šalikelėje. Įvykio vietoje buvo jaunesnis vaikinas, kuris prisistatė, kad yra to automobilio vairuotojas. Jis pasakojo, kad tik dabar nusipirko tą automobilį. Ką jis dar sakė, nelabai pamena. Pamena, kad į įvykio vietą buvo atvažiavę daugiau žmonių, kaip suprato, jie buvo į eismo įvykį patekusių žmonių giminaičiai. Kadangi jie atvažiavo po įvykio, su jais jis pats nebendravo. Abiem vyriškiams buvo patikrintas blaivumas, jie buvo blaivūs. Vėliau įvykį tirti perėmė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai (1 t., b. l. 113-116).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m., spalio mėnesį, neatsimena tiksliai kurią dieną, kelintą valandą, vairavo priklausantį automobilį „Toyota Avensis“. Važiavo kryptimi nuo Kauno miesto, senu keliu, link Jonavos. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), jam dešinėje pusėje griovyje pamatė „Volvo“ automobilį, tamsios spalvos, atsitrenkusį į medį, kiek pamena, tuo metu iš automobilio išlipo vairuotojas ir keleivė. Nedelsiant sustojo, išlipo iš automobilio. Prie „Volvo“ automobilio stovėjo trys vyriškiai, jų automobilis stovėjo už „Volvo“ automobilio, šalikelėje, priekiu į Jonavos miesto pusę, jų automobilis buvo raudonos spalvos, neatsimena koks tiksliai. Kitoje gatvės pusėje šalikelėje, labiau ant važiuojamosios kelio dalies, stovėjo automobilis „Audi“, sidabrinės spalvos, prie jo detales rinkosi kažkoks jaunas vyras, apsirengęs tamsios spalvos laisvalaikio rūbais. Priėjus prie „Volvo“ automobilio, paklausė ar yra sužeistų žmonių, automobilio „Volvo“ keleivė pasakė, kad jai skauda krūtinę ir ranką. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Girdėjo, kaip minėti trys vyriškiai kalbėjo su „Volvo“ automobilio vairuotoju. Jie sakė, kad važiavo kryptimi nuo Kauno link Jonavos ir matė visą eismo įvykį, iškart po eismo įvykio „Audi“ automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, nubėgo į mišką ir nebegrįžo, taip pat girdėjo, kad pasakojo „Volvo“ vairuotojui, kad dėl įvykio kaltas „Audi“ automobilis, kad tikrai jis nerodė posūkio, tas kuris liko įvykio vietoje ir vaikšto aplink automobilį, nėra vairuotojas, jis buvo keleivis. „Volvo“ vairuotojas sakė, kad važiavo paskui „Audi“ automobilį, kuris pradėjo stabdyti nerodydamas posūkio, todėl „Volvo“ vairuotojas pradėjo jį lenkti, o „Audi“ staigiai suko į kairę pusę. Jis pats sulaukė kol atvyks pagalba ir išvyko savo reikalais (1 t., b. l. 119-122).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo įsigijęs automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė parduoti už 300 eurų. 2021-10-16 automobilio atvyko apžiūrėti pirkėjas, kurio nepažįsta. Pirkėjo asmens duomenų ir kontaktų nežino, bet pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė vardu V. P.. Už automobilį „Audi A6“ sumokėjo grynais pinigais 300 eurų. Po sandorio pirkėjas išvažiavo. Kas sėdo vairuoti automobilį „Audi A6“ neatsimena. Įvykis buvo seniai, jis nebuvo jam niekuo įsimintinas, todėl nepamena kai kurių detalių. Po automobilio pardavimo daugiau neskambino. Prieš parduodant automobilį, jo nenaudodavo, jis stovėjo pas jį kieme, kiek pamena, žibintai ir posūkių signalai veikė. Nuo jo namų galima išvažiuoti pro (duomenys neskelbtini) į seną kelią link Jonavos. Daugiau apie šį įvykį nieko neprisimena. Pateiks pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (1 t., b. l. 125-128).

2021-10-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. V. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021-10-16, apie 15.38 val., krašto kelyje 232, (duomenys neskelbtini), skaičiuojant nuo Kauno ties 12,68 km, pirminiais duomenimis, lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. A., gim. (duomenys neskelbtini). važiuodamas nuo Šėtos kryptimi link Kauno suko į kairę, tuo metu iš paskos važiavęs lengvasis automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. M., gim. (duomenys neskelbtini) pradėjo lenkimo manevrą, dėl to minėti automobiliai susidūrė. Šio įvykio metu nukentėjo „Volvo S60“ automobilio keleivė D. M., gim. (duomenys neskelbtini) jai nustatytas kairio riešo alkūnkaulio, apatinės dalies lūžimas (1 t., b. l. 1-4).

2021-10-16 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad spalio 16 d. patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu M. D., apie 15 val. 41 min., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., susidūrė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai nori šalintis, eina link miško, vaikšto atokiai. Sužaloti: vyriškis apie 70 m. praskelta galva, kraujuoja, moteris 58 m. skausmai krūtinėje, sprande. Pranešėjas pravažiuojantis, laukia vietoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo dvi transporto priemones. Viena buvo visiškai nuvažiavusi į griovį, tai „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su juo tai pat automobilyje buvo ir jo žmona D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po eismo įvykio pasijuto blogai ir atvykusi GMP 1607 brigada apžiūrėjo moterį ir išvežė į KMUK. Taip pat pastebėjo ir pusiau į griovį nuvažiavusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes, kaip paaiškino A. A., jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno ir parodęs posūkio signalą pradėjo atlikti manevrą į kairę. Vaikinas tvirtino, kad pasižiūrėjo ar jo niekas nelenkia, tačiau viskas taip greit įvyko, kad net nepastebėjo iš kur atsirado automobilis „Volvo“. Paklausus E. M., kas nutiko, šis teigė, kad važiuodamas iš paskos automobiliui „Audi“, šį pradėjo lenkti ir „Audi“ vairuotojas parodė posūkį tik kai jau buvo pradėjęs išvažiuoti iš eismo juostos. Dėl to susidūrė minėtos transporto priemonės. Taip pat tikrinant asmenis per CDB, POLIS II naršyklė parodė, kad A. A. neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi niekada nebuvo jo įgijęs, o automobilis „Audi“ nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei jam nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra. Abiem vairuotojams patikrintas blaivumas alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0348, patikros Nr. 1486749, prietaisas parodė 0,00 promilių (1 t., b. l. 68-69).

2021-10-16 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kauno r., (duomenys neskelbtini) krašto kelias Nr. 232, X:6094644, Y:503930. Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas sukant į kairę (apsisukant). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, eismo įvykio schema, fotografuota, sudarytos foto lentelės. Apžiūrėtos eismo įvykio vietoje dalyvavusios transporto priemonės (1 t., b. l. 32-47).

2021-10-16 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė. Automobilis draudimo bendrovėje nedraustas, CDB duomenų apie galiojančią techninę apžiūrą nėra (1 t., b. l. 48-56).

2021-10-16 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis draustas draudimo bendrovėje UAB DK (duomenys neskelbtini), poliso Nr. AYB 3836530, fiksuoti automobilio sugadinimai, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 57-66).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. B. (1 t., b. l. 77).

2021-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2165/2021 (02) nurodyta, kad kairio alkūnkaulio distalinio galo intrasąnarinis lūžimas D. M. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi ir galėjo gautis užduotyje nurodyto autoįvykio metu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104-105).

2022-06-09 Valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ rašte dėl informacijos pateikimo apie kelio ruožą nurodyta, kad kelio Nr. 232 (duomenys neskelbtini) statinio kadastrinėje duomenų byloje (kadastro duomenų nustatymo data 2015-06-02) pagal rašte nurodytas koordinates yra įrašyta ir registruota nuovaža (Nuovaža 166) (1 t., b. l. 93).

2022-06-27 Valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ rašte dėl informacijos nurodyta, kad VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ išnagrinėjo Jūsų prašymą pateikti informaciją apie kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ir horizontaliojo ženklinimo taikymą kelyje Nr. 232 (duomenys neskelbtini) ties 12,37 km. Informuojame, kad minėtas kelio ženklas ir horizontalus dangos ženklinimas taikomas sankryžai su šalutiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve) (1 t., b. l. 98, 2 t., b. l. 70-75).

2022-07-21 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašte nurodyta, kad informuojame, kad KET 140 punkte ir 140.1 papunktyje nustatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Taigi, KET 140.1 papunktyje nustatytas draudimas taikomas sankryžoje, kaip ji apibrėžta įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje (kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai; sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų). Rašte nurodyta, kad „tyrimo metu nustatytas, kad eismo įvykio vieta yra ne sankryža, bet nuovaža (166), o minėtas kelio ženklas Nr. 110 ir horizontalus dangos ženklinimas yra taikomas sankryžai su šalutiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve), kuri yra už 200 m, nuo minimo kelio ženklo (Nr. 110)“. Jei nagrinėjama vieta nėra sankryža, tokiu atveju, KET 40.1 papunktyje nustatytas draudimas lenkti rašte nurodytoje vietoje netaikomas (1 t., b. l. 102).

2022-09-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1694(22) nurodyta, kad jeigu automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojas A. A. kairio posūkio signalą parodė tuo metu, kai automobilis „Volvo S60“ jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, tai tokie jo veiksmai – sukdamas į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkiančiam automobilio „Volvo S60“ kliūtį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Vairuotojo E. M. veiksmai šioje situacijoje neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

Jeigu priekyje važiuojančio automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojas pradėjo rodyti kairio posūkio signalą ir persirikiavo posūkiui į kairę, tačiau iš paskos važiavęs automobilio „Volvo S60“ vairuotojas vis tiek pradėjo lenkimo manevrą, tai vairuotojo E. M. veiksmai – vykdė lenkimo manevrą kuomet priekyje važiuojantis vairuotojas rodė posūkio signalą ir atsitrenkė į kairę sukantį automobilį „Audi A6 Avant“ – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 116-119).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir, kad būtent dėl šio pažeidimo, kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo A. A. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. M. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus tuo, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į kairę ne sankryžoje, t. y. išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. M., su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Volvo S60“ keleivei D. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta A. A. kaltė padarius KET 103 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusios D. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp A. A. KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių.

A. A. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. A. padarė neatsargų nusikaltimą, ankščiau jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltas teisme prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, skirtinam už neatsargaus nusikaltimo padarymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinos baudos sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, t. y. naudodamasis specialia teise. Nustatyta, kad kaltinamasis neturėjo teisės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė skaudžias pasekmes – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios D. M. sveikata, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, eismo įvykio metu jis buvo blaivus, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis darytų itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ankstesni teistumai yra išnykę, administracine tvarka baustas ir turi vieną galiojančią nuobaudą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad jam skirtinas minimalus uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, kuris šiuo atveju būtų adekvati ir proporcinga priemonė.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje pareikštas patikslintas nukentėjusios D. M. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 3074,12 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 88-91). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Kaltinamasis A. A. su ieškiniu sutinka iš dalies.

BPK 110 straipsnio 1 dalies ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo (kasacinė nutartis Nr. 2K-656/2007).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-02-06 nutartimi, įvertinus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu įtrauktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau –Biuras).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamentas nurodė, kad iš dalies sutinka atlyginti civilinei ieškovei turtinę ir neturtinę žalą (3 t., b. l. 67-71).

Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.. Tai reiškia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 kt.).

Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas šioje baudžiamojoje byloje.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiai D. M. konstatuotas kairio alkūnkaulio distalinio galo intrasąnarinis lūžimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 104-105). Teismas neabejoja tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiai teko iškęsti didelį fizinį skausmą, taip pat neigiamus dvasinius išgyvenimus. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiai buvo teikiamos paslaugos medicinos įstaigoje nuo 2021-10-16 iki 2012-10-18. Įvertinus nukentėjusiai konstatuotų sužalojimų pobūdį ir posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su taikytu gydymu, akivaizdu, kad nukentėjusi po įvykio negalėjo savarankiškai pasirūpinti savimi, tai jai sukėlė nepatogumus. Nukentėjusios teigimu, ir šiuo metu patiria neigiamus pojūčius.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad nukentėjusi nesunkiai sužalota buvo dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų. Nors A. A. teigė šioje situacijoje galimai buvus ir paties nukentėjusios sutuoktinio neatsargumo, visgi pripažino pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl kilusių padarinių apgailestavo.

Taigi, atsižvelgiant į visas ankščiau aptartas aplinkybes, neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje, nukentėjusios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas visiškai ir jai iš civilinio atsakovo priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiai D. M. advokatas buvo reikalingas savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš kaltinamojo A. A. jai priteistinos 1480 eurų bylinėjimosi išlaidos už advokato G. U. paslaugas, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis (3 t., b. l. 50-57, 87).

A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija ir kompaktinis diskas (1 t., b. l. 77, 84), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 MGL, t. y. 2550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. 34 MGL, t. y. 1700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Sumokėjus baudą banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al.103, kabinetas 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nukentėjusios-civilinės ieškovės D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro jai priteisti 2000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. A. nukentėjusiai D. M. 1480 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylos vedimo išlaidų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytino proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas