- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 1-88-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22938-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Viktoras Onačkas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
- 2014 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą. 2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;
- 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
- 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnio pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
- 2016 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 12 mėn. laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinai sudėta su bausme, neatlikta pagal 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė - galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo; BK 75 straipsnio pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą;
- 2019-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 1 mėtų laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo ir jos vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų ((duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę A. P. tokiomis aplinkybėmis:
jis, laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val., iki birželio 2 d. 3.15 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė pastarajai rankomis nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau nei šešis smūgius į galvą, rankas, pečius, krūtinę, juosmenį, kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, pasireiškusiu poodine kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimu, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų išoriniame kampe, poodines kraujosruvas kairio žasto priekiniame ir išoriniame paviršiuose, poodines kraujosruvas abiejų pečių, abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės krūties, juosmens dešinio šoninio paviršiaus, abiejų šlaunų, kairio kelio sąnario ir abiejų blauzdų srityse, dėl ko ji patyrė galvos sužalojimą, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, ūminiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, nuo ko A. P. mirė.
A. M. kaltinamas tuo, kad jis išžagino sugyventinę A. P., t. y. jis, laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val. iki birželio 2 d. 3.15 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą ne mažiau du kartus santykiauti su savo sugyventine A. P. natūraliu būdu ir šiai atsisakydavus, per pranešime apie įtarimą nurodytą laikotarpį, panaudodamas fizinį smurtą, tokiu būdu palauždavęs A. P. pasipriešinimą, ją ne mažiau du kartus išžagino.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad šiuo metu yra adekvačios psichikos ir gali duoti teisingus parodymus kaip viskas buvo iš tikrųjų. Prieš tai buvo abstinencinėje būsenoje, neadekvatus. 2019 m. birželio pradžioje, iš ryto atvyko į komisariatą, buvo negėręs alkoholio, todėl kas valandą jautėsi vis blogiau. Policijos pareigūnai klausinėjo dėl A. mirties, reikalavo prisipažinimų, bet kas konkrečiai tą darė, negali pasakyti, ar vyras ar moteris, neatsimena. Taip pat neatsimena ir ką jis pats sakė. Buvo įsitikinęs, kad A. mirė apsinuodijusi alkoholiu. Vėliau, kai atsirado neva jo ranka rašytas paaiškinimas, jam buvo staigmena, kuomet susipažino su bylos medžiaga. Neatsimena, kad būtų rašęs tokį dokumentą. Po to, kai 3 paras psichiatrinėje komoje pragulėjo, jis buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, dar po savaitės nuvežė į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, pradėjo suvokti kur esąs ir kuo kaltinamas, nes išsiklausinėjo izoliatoriaus darbuotojo. Kuomet buvo abstinencijos būsenoje, atsimena itin sunkią savijautą, vėmimą, haliucinacijas, nesuprato nei kur esantis, nei su kuo, kokioje patalpoje. Šiuo metu iš kaltinamojo akto supranta, kad yra kaltinas nužudymu ir išžaginimu, bet nesupranta dėl kokių konkrečiai jo veiksmų ir jų pasekmių mirė A. P. Nėra duomenų, kad A. P. jis išžagino. Su A. buvo pažįstami nuo 2018 m. kovo mėn. Ji tuo metu jau buvo „prasigėrusi“, vesdavosi į namus vyrų kompanijas, dažnai, beveik nepažįstamų. Taip ir jis pateko į jos butą, kai jo draugas pasiūlė nueiti kartu išgerti į butą, kuriame galima išgerti ir su šeimininke pasimylėti. Jos butas jau tuo metu buvo virtęs vietinių girtuoklių landyne. Su nukentėjusiuoju (R. P.) susipažino 2019 m. pradžioje, kai jis atvažiavo pas A. į namus aptarti žemės pardavimo klausimo. Tuo metu jis buvo svečiuose. Savo telefono numerį R. P. jam davė pats, sakydamas, kad pas A. bloga sveikata, griuvinėja, ropinėja. Jis pats per teismą patvirtino, kad ji prie jo nugriuvo, apsišlapino. Jis žinojo apie jos insultą ir pasakė, kad paskambintų būtent jam, jeigu tuo metu bus šalia. Jokio bendravimo tarp jo ir R. P. nebuvo. Nežino, kodėl jis sako, kad neva jis (A. M.) jam skambindavo ir skųsdavosi, kad A. nepadarė vakarienės. A. niekada negamino nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės, nes nuolat buvo girta arba pagiringa. Taip ir bendraudavo su A. Jis pas ją pagyvendavo porą dienų, kitą laiko dalį gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini), bute, kartais nakvodavo pas iš matymo pažįstamus asmenis, su kuriais girtaudavo (duomenys neskelbtini). Daugiau laiko su A. pradėjo leisti sausio mėnesį, kai ji pardavė žemę ir gavo daug pinigų. Iš jų vaišindavo. Pasigėręs jau neidavo namo, pas ją nakvodavo. Jokio bendro ūkio su A. nevedė ir neplanavo ateities, nes vien jų amžiaus skirtumas - 16 metų. Tuo labiau, kad A. buvo santuokoje, nesiskyrė, nors su vyru negyveno. Jokių jausmų tarp jos ir A. nebuvo. Jų bendravimas buvo sąlygotas tik abipusio pomėgio išgerti. A. bute nelaikė jokių savo daiktų, rūbų. Jame buvo likę jo darbiniai rūbai, nes prieš tai jis su tėvu už užmokestį remontavo jos kitą butą (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko pardavusi žemę. Visą kovo mėnesį jis buvo tame bute. Rakto nuo buto, kuriame A. gyveno, neturėjo. Pas ją ateidavo tik, kai ji pati pakviesdavo arba užeidavo jei būdavo netoliese. Tačiau į butą patekdavo ne visuomet, nes ji arba girta miegodavo arba namie nebūdavo, o jei ir būdavo, tai turėdavo kitų vyrų, su kuriais girtaudavo, dėl to jo neįleisdavo. Giminių bijodavo, kad girtuoklius pamatys. Dažnai jos namie nebūdavo, nes išeidavo pas kitus vyrus, kiek žino, net į tą patį butą, kurį nusipirko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį pati išnuomojo savo buvusiam sugyventiniui. Tokiais atvejais jis susirasdavo vietinių pažįstamų prie parduotuvės, su kuriais girtaudavo, likdavo nakvoti pas juos bendrabučiuose, kartais net daugiabučių namų rūsiuose. 2019 m. kovo - balandžio mėnesį, kai remontavo jos butą, tai nuo to buto turėjo raktą, ten dirbdavo, gerdavo ir nakvodavo. Su A. sutardavo gerai, jokių muštynių tarp jų nebūdavo, nes jam nenaudinga buvo prarasti tokią draugę. Barniai pasitaikydavo tik dėl smulkmenų. Bute su A. nuolat nebūdavo, nes iš ryto išeidavo į darbą, dirbdavo (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu ar eidavo į A. kitą butą, kurį ji prašė sutvarkyti arba bendraudavo su savo pažįstamais mieste prie parduotuvės, garažuose. Dažnai eidavo pirkti alkoholio, nes jis pinigų neturėdavo, eidavo su šuniuku pasivaikščioti. Dažnai jo telefonas likdavo pas ją namuose.
Pas A. jis atėjo gegužės 31 d. Atsimena šią datą, nes tai buvo penktadienis, išeiginėmis dienomis nenusimatė darbų. Prieš tai keletą dienų ji jam neatidarė durų. Skambino jai, matosi pagal išklotines, kad ji nekėlė ragelio. Su A. gėrė alkoholį jos mirties išvakarėse. Birželio 1 d. 20.30 val., jis išsikvietė taksi, nes nusprendė, kad dar bus mažai alkoholio. Nuvažiavo į naktinę parduotuvę, nupirko butelį degtinės. Kai grįžo, A. jį įleido į butą. Su A. gėrė alkoholį, po to jis atsigulė į lovą, o ji nuėjo į vonią praustis ar persirenginėti. Nekreipė dėmesio, tačiau išgirdo vonioje kažkokį sudundėjimą. Gal ji buvo nugriuvusi. Po to ji iš vonios keturiomis ėjo. Pagalvojo, gal dėl girtumo. Pati atsigulė į lovą, apsirengusi naktinius, chalatą. Kambaryje buvo prietema, apie 22 val. jis užmigo. Kažkuriuo metu prabudęs pastabėjo, kad A. guli visiškai nejudėdama. Papurtė, uždegė šviesą šalia jos lovos, suprato, kad kažkas ne taip. Paskambino į bendrosios pagalbos tarnybą, kuri sujungė su medikais, kurie jam aiškino ką daryti, kaip gaivinti. Kiek atsimena, jie liepė paguldyti ją ant grindų ir tada spausti krūtinės ląstą. Atvykę medikai konstatavo mirtį, pranešė policijai. Jis tuomet paskambino A. vyrui ir pasakė, kad aiškintųsi patys, nuo ko ji mirė ir kas jai atsitiko, pasakė, kad atsibudo šalia lavono. A. turėjo sveikatos problemų, matomai nuo nuolatinio girtavimo. Pasigėrusi silpnai laikydavosi ant kojų, griuvinėdavo, o kai užeidavo epilepsijos priepuoliai, staigiai griūdavo, visiškai savęs nekontroliuodavo. Dėl to ant jos kūno nuolat būdavo mėlynės. Liudytojas A. G. sakė, kas jos oda buvo labai jautri. Nuo balandžio 30 d. iki birželio 1-2 d. tarp jo ir A. nebuvo jokio, net žodinio konflikto, nebuvo dėl ko pyktis, buvo geri draugai, ateidavo pas ją išgerti. Nesitikėjo, kad ji užmigs ir neatsikels.
Atsakinėdamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad parodė, kad gegužės 30 d. jis A. net nematė. Tarp jų niekad nebuvo jokio fizinio kontakto, niekada jos nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai pasinaudojo neadekvačia jo būsena, galėjo ką nori jam prirašyti. Nežino kokiu būdu jie „išmušė“ tuos parodymus, iš kažkur mėlynė po akimi atsirado. Apklausų neatsimena. Gal nugriuvo ir į stalą atsitrenkė, bet kameros draugai sakė, kad po apklausų jį įmetė į kamerą su mėlyne paakyje, nesiorientavo kur esantis. Po epilepsijos priepuolio jis pusę dienos būna neadekvatus. Paaiškinime net ne jo raštas, ant dviejų lapų kažkokia keverzonė. Raštas atitinka jo raštą, bet neatsimena, kad galėjo tokį pasirašyti. Kai kuriuos epizodus prisimena - lyg teisme buvo, laukė rūsyje kol pakvies į teismo salę, kažkokius užrašus ant sienų skaitė. Paties teismo neatsimena. Jį iš karto išvežė tą pačią dieną, kai A. greitoji buvo iškviesta. Jam nustatinėjo neblaivumą ir paleido. Tą sekmadienį buvo laisvėje, o į komisariatą vyko pirmadienį arba antradienį. Kvietė jį po pietų 1-2 val., bet atvyko anksčiau - apie 11 val. Birželio 5 d. parodymus davė abstinencijos būsenoje, nebūtų įpūtęs, bet „balti arkliai“ buvo, nesiorientavo, nesuprato ko pareigūnai iš jo nori. Nežino kurioje vietoje birželio 5 d. buvo apklausiamas - ar komisariate, ar areštinėje. Buvo advokatas, apklausos neatsimena.
Nuo kovo iki balandžio mėn. su A. beveik nebendravo. Ji užeidavo į butą šalimais, kurį jis remontuodavo, bet pas ją į butą nebuvo užėjęs nuo kovo iki balandžio mėn. Nuo balandžio iki birželio mėn. nakvodavo pas A. porą kartų per savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Jos šuo, ji ir vedžiodavo. Kasdien šuns jis ( A. M.) nevedžiodavo. Jeigu nakvodavo, išvesdavo, bet specialiai ryte iš (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo, kad išvestų šunį. Pernai metais, kai rimtai dirbo, buvo pasiskolinęs A. automobilį porą kartų, kad statybinius instrumentus nusivežtų. Paskutinį kartą - savaitę iki mirties kartu su A. buvo nuvykę į „SEB banką“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes bankomatas negrąžino jos kortelės. Ji paprašė jo nuvežti. Dažniausiai pirkdavo degtinę į A. namus. Užkandą taip pat pirkdavo. A. pusseserė matė sužalojimus ant veido, nes A. tada parūkė virtuvėje prie stalo, atsistojo ir ją staigiai metė į šoną. Pataikė į palangę, vazonus išvartė. Penktadienį, kai atėjo pas A., mėlynės ant veido jau buvo užgijusios. Ji nuolat su mėlynėmis po akimis būdavo. Paskutiniu metu, kai buvo pas A., ji vaikščiodama pastoviai griuvinėdavo. Buvo kad į duris nepataikydavo, atsitrenkė į staktą, lūpą prasikirto. Paskutiniu laikotarpiu iki birželio 2 d. trankėsi ji į visus daiktus. Iki A. nueinant į vonią, ji ne kartą jo akivaizdoje buvo nukritusi ir susimušusi. Į duris atsitrenkė su kakta ar su lūpa, išeidinėdama iš miegamojo į tualetą. Tai buvo kasdienybė. Jis pats buvo išgėręs, žiūrėjo televizorių, sukosi galva, nebūtų galėjęs išžaginti. Nuo penktadienio iki šeštadienio nebuvo jokių lytinų santykių, nes jis per girtas. Nežino, ar žinojo, kokie buvo nustatyti A. kūno sužalojimai, kai pirmą kartą buvo apklausiamas įtariamuoju. Buvo įsitikinęs, kad mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu. Sprendžia, kad tyrėjas (ar tyrėja) turėjo skrodimo išklotinę ir pagal kiekvieną mėlynę jam sudiktavo parodymus. Nežino kaip kitaip paaiškinti. Neatsimena, ar tyrėjas (arba tyrėja) turėjo tokią išklotinę.
Šlepetes A. pati jam nupirko. A. bute jokių savo dokumentų nelaikė. Jo gyvenamoji vieta yra pas tėvus (duomenys neskelbtini). Nuo penktadienio iki birželio 2 d. pas A. lankėsi vietiniai „bomžai“: AA., L., V. Nežino, kur jie gyvena. Penktadienį jis atėjo vienas. Šeštadienį per pietus išėjo į parduotuvę ir ten sutiko vietinius. Tada ir buvo atėję pas A. kitų asmenų. Neprisimena kuris iš jų buvo atėjęs pas A., bet jie dažnai pas ją ateidavo. Šeštadienį per pietus jis juos pats pakvietė, bet nežino, kiek jų ten buvo. Išgėrė degtinės ir jie išėjo namo. Per tą laiką niekas A. nemušė, nemušė niekada. Visi ja naudojosi, ne ji turėjo daug pinigų. Iš savo pinigų už A. butą komunalinių paslaugų nemokėjo. Mokėjo, bet ne savo pinigais. Buvo palikęs darbinius rūbus, (duomenys neskelbtini). Ji atiduodavo jam rūbus, iš spintos paimdavo. Nežino, ar buvo palikęs automobilyje „Avensis“ savo piniginę. Kai paskambino į bendrosios pagalbos centrą, medikai telefonu liepė paguldyti A. ant grindų. Jis ją iš lovos iškėlė ir paguldė ant grindų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. 2019-06-05 paaiškinime, surašytame savo ranka, nurodė, kad buvo A. P. sugyventinis. 2019-05-30, ketvirtadienį, apie 20 h trenkė A. per veidą keturis kartus su dešiniu delnu, negavo sekso. Todėl ją ir sumušė. Po to ji sutiko santykiauti. 2019-06-01, šeštadienį, apie 21 h gulėjo lovoj ir užsimanė vėl santykiauti. Vėl atsisakė A. santykiauti. Todėl jis jai sudavė per kaktą 2 kartus su dešiniu delnu. Po to su dešiniu delnu sudavė smūgį į dešinį žandą. Po to pradėjo smaugti su dviem rankom kaklą. Po to ji sutiko ir jie pasimylėjo. Tada, kai ją mušdavo, buvo neblaivus. Todėl ir kildavo konfliktai, nes jis būdavo neblaivus. Tada užsisuko ant skirtingų šonų ir nuėjo miegoti. Prabudęs apie 3 val. pastebėjo, kad A. P. guli atšalusi. Jis labai gailisi, kad ją mušdavo ir nesitikėjo tokių pasekmių, jog ji mirs (t. 1, b. l. 114-115).
Pagarsinus bylos medžiagoje esantį 2019-06-05 paaiškinimą (t. 1, b. l. 114), kaltinamasis parodė, kad jis nežino iš kur paaiškinime nurodytos tokios aplinkybės. Nežino kieno sugalvotos aplinkybės nurodytos tame paaiškinime, bet tikrai ne jo. Raštas jo, bet juo pasinaudojo.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-05 apklaustas kaip įtariamasis, A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad jokių galvos traumų nėra turėjęs. Gydėsi narkologiniame nuo alkoholio priklausomybės, psichiatrijos įskaitoje nėra įrašytas. Su A. P. jie buvo sugyventiniai apie 1,5 metų, vedė bendrą ūkį, gyveno kartu jos bute. Jie mylėjo vienas kitą, tačiau apie sausio 3 d. A. pardavė žemę, gavo daug pinigų ir nuo tos dienos su ja gėrė kiekvieną dieną, ir nusigėrė. Nereikėjo nei į darbą eiti, nieko nereikėjo. Iki tos dienos, kai nebuvo pinigų, nebuvo iš ko prisigerti, tai ir gerai sutarė. Tačiau nuo to momento, kai atsirado pinigų, jie pradėjo gerti ir viską padarė alkoholis, jie pradėjo pyktis. Pykčiai dažniausiai kildavo tik todėl, kad ji su juo nesimylėdavo, tad ją ir ,,pabaksnodavo". 2019-04-30 jis su A., kaip ir visada, gėrė dviese, namuose. Maždaug apie 20 val. nuėjo miegoti ir jis užsinorėjo pasimylėti. Tačiau ji nenorėjo, liepė atstoti. Tad jis atsisėdo lovoje ir jai gulinčiai rankos plaštaka trenkė į vieną veido pusę, po to kita ranka į kitą veido pusę. Jo manymu, smūgiai buvo nestiprūs, jis ją norėjo tik pagąsdinti, kad ji sutiktų su juo santykiauti. Jis nematė, kad jai bėgtų kraujas, tačiau žandas paraudo. Tuomet ji sutiko su juo mylėtis. Toliau iki birželio 1 d. jokių konfliktų tarp jų nebuvo, ji jautėsi ,,pachmelna", bet nesiskundė, kad jai ką nors skauda. 2019-06-01 jis su A. vėl gėrė visą dieną. Maždaug apie 21 val. jie abu nuėjo miegoti ir jis vėl norėjo su ja pasimylėti, tačiau ji atsisakė. Jis buvo atsisėdęs ant lovos krašto, o ji gulėjo. Tad, kai ji atsisakė su juo mylėtis, jis dešine ranka pradėjo daužyti jos galvą, suduodamas smūgius kažkur į kaktos sritį. Jis jai sudavė daug kartų. Jis vis daužė ir daužė jai per galvą ir stipriai. Po to ji nustojo kvėpuoti. Smulkiai papasakoti negali, kas toliau vyko, neprisimena. Berods ją bandė gaivinti, daryti dirbtinį kvėpavimą. Ar jis jai sudavė dar kokių nors smūgių, negali pasakyti, neprisimena. Kaip jam atrodo, jis jai dirbtinį kvėpavimą darė lovoje. Kaip ji atsirado ant grindų, neprisimena. Jis nesitikėjo, kad nuo jo tokių veiksmų A. mirs ir tikslo nužudyti neturėjo (t. 1, b. l. 123-124).
Pagarsinus 2019-06-05 įtariamojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 123), kaltinamasis nurodė, kad jis žodžio „patapšnojau“ nenaudoja. Nieko bendro tarp jų su A. P. nebuvo, ji gyveno sau, ji – sau. Tuo metu jis matė ant sienų vaizdus, jam vaidenosi, buvo haliucinacijos. Kokius procesinius veiksmus pareigūnai su juo darė, neįsivaizduoja. Jam galėjo paduoti pasirašyti bet ką. Atsimena tik kaip atvažiavo į komisariatą (duomenys neskelbtini), kaip įėjo. Po to atėjo daugiau policijos pareigūnų, jam užtemo, net neatsimena kaip buvo patalpintas į areštinę. Iš areštinės, po visų apklausų jį išvežė su greitąja į psichiatrinę, kur vos atgaivino. 3 paras pragulėjo komoje, vos nenumirė. Apklausų neatsimena. Nežino ar ką pasirašinėjo apklausų metu. Kameroje buvę asmenys pamatė, kad jam blogai, pakvietė pareigūnus, tuomet jį išvežė į psichiatrinę ligoninę. Teisme nieko neatsiminė, tik kaip buvo rūsyje apylinkės teisme. Ten atsimena, kad skaitė ant sienų užrašus (t. 3, b. l. 181-186).
Pagarsinus paaiškinimus, kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, kad būtų taip sakęs. Tai neatitinka realybės (t. 3, b. l. 141-145).
2019-10-08 apklaustas kaip įtariamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įtarime nurodytų veiksmų jis neatliko, per įtarime nurodytą laikotarpį jis su A. P. nesipyko ir net niekada prieš ją nėra smurtavęs. Jeigu jis prieš ją būtų smurtavęs, ji jo net namo nepriimtų. A. P. nuolat būdama neblaivi, dėl to griuvinėdavo, ją ištikdavo epilepsijos priepuoliai. Jai epilepsijos priepuoliai pasireikšdavo, kai negaudavo alkoholio, t. y. alkoholinė epilepsija. Ji sustingdavo ir griūdavo veidu į asfaltą ar dar kur nors, dėl to pas ją ant veido būdavo nuolatinės mėlynės. Ji griūdavo, pradėdavo purtytis, eidavo iš burnos putos, liežuvį susikandžiodavo ir maždaug tik po pusvalandžio pradėdavo samprotauti. Ji niekada nesuprasdavo, kad jai epilepsija, nes ji neprisimindavo, jis tai žino, nes ir pats yra patyręs epilepsijos priepuolių. Ją nuolat reikėdavo laikyti už rankos, nes nuolat griuvinėdavo. Ji epilepsijos nesigydė, manė, kad pati (duomenys neskelbtini) ir viską žino. Ar ji vartojo kokius nors vaistus nuo epilepsijos, jis nežino. Įtarimas išžaginimu ir visiška nesąmonė. Pas A. P. pagrinde būdavo tik savaitgalį, ką ji darydavo darbo dienomis, jam nelabai įdomu. Tad jis pas ją į namus galėjo ateiti tik gegužės 31 d. vakare. Darbo dienomis jis gyvendavo pas tėvus, su tėvu dirbo (duomenys neskelbtini), tad jam labai būdavo patogu pernakvoti pas tėvus ir su tėvu kartu važiuoti į darbą, o jau savaitgalį jis eidavo pas A. P. Jis dirbo sau ir paskutines dvi savaites nedirbo, ieškojo darbo. Kiekvieną savaitę yra vis kitas klientas, tad jis jų neprisimena ir negali įvardinti. Jis taip pat tvarkė ir A. P. butą, kurį ji nusipirko už pinigus gautus už parduotą žemę, šis butas yra (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, jis jį kaip tik gegužės pradžioje baigė tvarkyti, padarė remontą - ištinkavo sienas, išdažė, lubas sudėjo (t. 1, b. l. 128-129).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. parodė, kad su A. susituokė (duomenys neskelbtini). 2012 m liepos 1 d. išėjo gyventi kitur, bet su ja toliau bendravo ūkiniais klausimais – jai padėdavo, prižiūrėjo, kad būtų sumokėti mokesčiai. Kiek atsimena iš A. P. pasakojimų, 2017 m. gruodį ji susipažino su A. M. per savo draugą. AN. pradėjo lankytis ten nuo 2018 m. Jis pats pastoviai su AN. bendravo telefonu, kelis kartus buvo susitikę. Jis (nukentėjusysis) 2018 m. pradėjo mokėti komunalinius mokesčius, kai A. pusmetį ar daugiau nedirbo. Kartais atvykdo dėl tų mokesčių, skaitiklių duomenų. A. pasakojo, kad kai vasarą išvažiuoja į sodą ar kur ten - pas jo tėvus, jis kai išgėręs būna neadekvatus, kojas kilnoja prieš tėvus, prieš svečius. Vieną kartą A. P. buvo išvijusi jį iš namų. Tuomet pirmą kartą buvo susitikę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vėliau, kaip suprato, po kelių dienų ar sekančią dieną ji vėl jį įsileido. Paskutinį kartą A. matė praeitų metų sausio 4 d., kai tvirtino pas notarą žemės pardavimą ir parvežė ją namo. Banke sutvarkė sąskaitas. Po to jau būdavo sunkiau jai prisiskambinti, būdavo padažnėjęs alkoholio vartojimas. Jis prašydavo susitikti, siūlėsi atvažiuoti, kad paimtų sąskaitas, bet ji nenorėdavo, sakydavo, kad yra su mėlynėmis. Bet ji niekada nesakydavo, kad prieš ją naudojamas smurtas, sakydavo, kad griuvo. Dėl sveikatos, tai jos sveikata buvo už jo stipresnė, pati - buvusi (duomenys neskelbtini), niekuo nesiskundė. Buvo vienintelis atvejis 2012 m. liepos mėn., kai A. buvo mikroinsultas ar kažkas panašaus, jai akis buvo sutraukta. Tuo metu jie kartu nebegyveno. Ji iš savo ligoninės gavo siuntimą į Druskininkus, į sanatoriją. Pasekmių neliko, nes vėliau ji buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą girdi, kad A. sirgo epilepsija. Griuvinėjo ji nuo prisigėrusi alkoholio. Sveikata ji nesiskundė, tik labai jautri buvo mėlynėms. Nuo 1987 m. jie draugavo. Jei tik truputį kur prisiliesdavo ar trenkdavosi, iš karto mėlynė atsirasdavo. Buvo atvejis, kai atvyko pas A., kad kartu važiuotų pas notarą, ji griuvo ir apsišlapino, buvo nes girta. Bet ji atsistojo, pasikeitė kelnes ir viskas. Tai ne epilepsija. Ji buvo girta, dėl to juos ir išprašė iš notarų biuro Lvovo g. A. pasigėrusi blogai koordinuodavo savo judesius, griuvinėdavo. Jam nežinomos aplinkybės dėl žmonos nualpimo, kurias minėjo liudytojas G. Dar su A. buvo susitikęs paskutinį kartą kovo mėnesį, kai ji pirko 1 kambario butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo susitikę pas notarą ir jis patvirtino, kad nepretenduoja į šį butą. Vėliau ji dar kelis kartus jam buvo atsiuntusi nuotraukų, kad AN. padarė remontą tame bendrabutyje. Iš birželio 1 d. į 2 dieną buvo gavęs SMS, kurį turi, kad D., (kaip jis ir giminės ją vadino) mirė. Jis SMS neišgirdo, nes buvo naktis, miegojo. Po to paskambino, draugai jį atvežė jau paryčiui, gal 3 val. Greitoji jau išeidinėjo, buvo policijos ekipažas. Vieni policininkai buvo kambaryje. Jie pildė dokumentus. Greitoji išvažiavo. Atvažiavo kriminalinė policija. Jiems išeinant iš miegamojo kambario, kur A. gulėjo ant grindų, viena koja užsikabinusi ant džiovyklės, nuoga bet su chalatu ir naktiniais. Kitą rytą, kai jis atvažiavo į butą, AN. buvo namuose su draugu, kaimynu. Jis verkė, buvo išgėręs. Sakė, kad jį policija kviečia į Laivės pr. Jis grįžo sekmadienį ir sakė, kad pirmadienį vėl į policiją eis. Kaip suprato, pirmadienį jis nuvažiavo į policiją su A. P. automobiliu ir jį ten sulaikė. Jis kieme automobilio nerado ir policija jam pranešė, kad automobilis yra paliktas prie komisariato Laisvės prospekte. Po A. mirties, tvarkydamas butą, išnešė du maišus AN. rūbų. Kai mašiną atsiėmė, nuvežė jo tėvui į (duomenys neskelbtini) garažus perforatorių ir kitus statybinius instrumentus. Tai buvo birželio pradžioje. O kai antrą kartą tvarkė butą, rado rūbus ir tada pirmą kartą sužinojo, kad AN. buvo vedęs, nes rado šūsnį popierių, kopiją iš teismo bylos. Ten buvo parašyta, kad jis buvo vedęs, turi vaiką. Paskambino jo tėčiui paklausti ką daryti su tais dokumentais. Tėtis pasakė sudeginti, viską išmesti, ir rūbus ir tuos popierius. Jam AN. pasirodė labai rimtas, geras žmogus, bet jis juokais ar ne juokais 2018 m., kai jis dirbo, o A. nedirbo, kelis kartus telefonu yra pasakęs, kad grįžo pavargęs, A. vėl valgyt nieko nepadarė, girta guli, kad „duos į snukį“. Jis į tai nekreipė dėmesio, galvojo, kad jis taip juokauja. Kas liečia policijos kvietimus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kaimynas V. K. viską matydavo, nes pastoviai virtuvėje sėdėdavo prie televizoriaus, bet ne viską jis galėdavo girdėti, nes jo namas yra šone, garsas eina į kitą pusę. Kas daugiausia girdėdavo ir matydavo, tai kaimynas iš (duomenys neskelbtini), V. T.. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), jo žmona kvotėja, policininkė. Jie viską matydavo ir girdėdavo, nes jų durys priešais jų buto duris. V. T. jam ne kartą pasakojo, kad ten konfliktai pastoviai būdavo automobilių aikštelėje dėl automobilio.
Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad turtinė žala jam yra atlyginta. Teisingumo ministerija atlygino apie 2370 eurų, t. y. padengė visą laidojimo sumą. Taip pat buvo išmokėta 300 Eur. Šie pinigai gauti iš Valstybės ir panaudoti laidojimui. Jie įskaičiuoti į 2370 Eur sumą. Kvitai dėl laidojimo išlaidų buvo atiduoti Kriminalinės policijos tyrėjai, ji viską apiformino, parašė tą ieškinį, kurį perdavėme teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija gal prieš 2 savaites išmokėjo. Ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia. Atsisako ieškinio dėl neturtinės žalos, t. y. neprašo priteisti iš M. 20 000 Eur neturinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 50-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis vedė A., ir jis su A. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas yra jų bendra nuosavybė. 2012 metais jis išsikraustė iš šio buto, nes susipyko su A. Nuo to laiko jis gyvena kitur. A. liko gyventi jų bute. Nors jie ir negyveno kartu, tačiau jie oficialiai išsiskyrę nebuvo. Su A. jis palaikė ryšius, atvažiuodavo pas ją, padėdavo jai apmokėti buto sąskaitas. Kai A. buvo atleista iš darbo už girtavimus, maždaug apie 2015 metus, jis stengėsi išlaikyti šį butą. Maždaug nuo 2018 metų, t. y. prieš pusantrų metų, A. susipažino su A. M. ir pradėjo su juo gyventi bute - (duomenys neskelbtini). Nors jis ir nesilankydavo dažnai tame bute. Tačiau pati A. jam sakydavo, kad AN., vos tik išgeria, tampa labai agresyvus, nevaldo savęs. Pats AN., kai tik jis išgeria, jam skambinėja ir skundžiasi, kad neva A. vėl girta, kad nedirba, kad ji jam valgyti nepadaro ir, kad jis jai tuoj į snukį duos. Jis ramindavo AN., aiškindavo, kad dėl to, jog ji nuolat sumušta, nuolat su mėlynėmis, ir negali eiti ieškoti darbo. Prašė, kad jis ją nustotų mušti, leistų užgyti sumušimams. Jis pats yra matęs A. sumuštą, tačiau ji nė karto neprisipažino, kad AN. ją sumušė, aiškindavo, kad ji nukrito. Nors A. ir anksčiau gyveno su kitais vyrais ir išgėrinėjo, ji niekada nebūdavo su mėlynėmis. Jei ir nukrisdavo, tai gal ir būdavo kokia mėlynė, bet ne tokie sumušimai, kuomet ji pradėjo gyventi su AN. Jei ji būtų kritusi, tai sužalojimai būtų buvę vienoje vietoje, o ne skirtingose kūno pusėse ir vietose. Kai 2018 gruodžio mėn. pardavinėjo žemę, ji buvo su akiniais nuo saulės, nes po akimis buvo mėlynės. Kaip ir sakė, jam A. nėra niekada prisipažinusi, kad AN. ją sumušė, bet tai yra akivaizdu. Ją sumuštą yra matę taip pat ir A. pusseserė A. J. R. bei jo sesuo D. R.. 2019-06-02 apie 3.22 val. jis gavo SMS žinutę iš AN. ,,Mirė D.". Gal todėl, kad jis nesureagavo į šią žinutę, netrukus AN. jam paskambino ir pasakė, kad A. mirė, rado ją gulinčią. Kadangi buvo prikeltas naktį, jis net nelabai suprato apie ką AN. šneka. Galvojo, kad vėl girti ir kažko nesutaria, tačiau jis apsirengė ir apie 4 val. jau buvo bute. Bute buvo jau greitosios pagalbos medikai, jie ruošėsi išeiti iš buto. AN. buvo girtas, blaškėsi, šnekėjo kažkokias nesąmones. Užėjus į kambarį - miegamąjį, ant grindų pamatė gulinčią A. Ji buvo su naktiniais ir chalatu, apatinė kūno dalis apnuoginta, o jos koja užkelta ant rūbų džiovyklos. Jam pirmiausia, kas buvo labai keista tai, kad ji be apatinių ir be kojinių. Aišku, įpročiai keičiasi, tačiau jiems gyvenant kartu, ji nuolat miegodama dėvėdavo apatines kelnaites ir kojines. Matė, kad jai ant rankos mėlynės ir, berods, dar ant kaklo. Jam buvo didelis stresas, todėl jis ne viską gerai prisimena. AN. pasakė, kad jis buvo kitame kambaryje ir atėjęs ją taip rado. Daugiau jis nieko jo neklausinėjo, nes, kaip ir sakė, jis buvo girtas. A. palaidojo jis ir jis sumokėjo už suteiktas laidojimo paslaugas (t. 1, b. l. 60-61).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs, bendravęs vieną kartą prieš beveik porą metų, kovo 19 d. Paskambino A. P. pusseserė ir pasakė, kad kažkas vyksta, bijo viena pas A. P. važiuoti. Jie kartu nuvyko į butą, kur gyveno A. P. - (duomenys neskelbtini). Ten buvo buto savininkė A. P. ir 3 vyrai. Visi buvo neblaivūs, buvo alkoholio, tarp jų vyko kažkokie konfliktai, aiškinimaisi. Jie su A. pussesere paprašė, kad tie vyrai išeitų. Jie prieštaravo. Kilo toks kaip ir konfliktas. Jie pasakė, kad kreipsis į policijos pareigūnus, ką jis vėliau ir padarė. Buvo iš buto jėga išstumtas, po to ir pusseserė buvo jėga išmesta. Iškvietė policiją. Nerašė pareiškimo tuo metu, nes sutarė, jeigu A. M. iš buto, tada nerašys pareiškimo policijai. Atvažiavo į butą, kadangi A. pusseserė bijojo viena į tą butą važiuoti, bijojo ne A., o bute esančių asmenų. Kai įėjo į butą, A. P. buvo su mėlynėmis. Pradžioje sakė, kad sumušė, paskui - kad pargriuvo, bandė vieną, kitą kaltinti. Mėlynės buvo ant viso veido. A. P. buvo neblaivi. Matė, kad visi ten buvę asmenys gėrė. Kai buvo bute, nemačiau, kad kas nors būtų mušęs A. A. abstrakčiai kaltino kitus asmenis, M. nebuvo įvardintas. Nematė, kad ji būtų griuvinėjusi. Bute buvo 3 vyriškiai, vienas iš jų – M., kitų nepažįsta. AN. reikalavo kad pusseserė išeitų, o kiti pasišalino, kai pradėjo kalbėti, kad kvies policiją. A. pusseserė gan griežtai su jais kalbėjo. Jis kvietė policiją, kadangi negalėjo išprašyti tų žmonių. Norėjo kad A. liktų bute viena. Ten vyko kažkokie konfliktai. Tie vyriškiai bute negyveno. Kai policija atvažiavo, sutarė, kad jeigu AN. išeina (kiti vyrai buvo išėję), nerašys pareiškimo dėl to, kad prieš juos naudojo smurtą - spyrė į nugarą, stumdamas per duris. AN. spyrė jam į nugarą, stūmė pro duris, pagrasino. Žmogus nenorėjo išeiti, buvo nepatenkintas tuo, kad jie reiškė pretenzijas, kad atvyko. Tada išėjo. Jie dar buvo sugrįžę, kalbėjo, po to užrakino duris, pusseserė paėmė raktus, dokumentus ir paliko A. namie. Telefoną paėmė, kad niekam neskambinėtų. Nerašė jokių pareiškimų. Tuo metu A. P. gyveno viena, o vėliau sužinojo, kad gyvena su AN., nes kartais pabendraudavo su ja telefonu. Turbūt nuo 2018 m. pavasario A. pradėjo gyventi su AN., po tos kovo 19 d. Buvo atvejis, kai atvežė A. maisto, ji staiga apsisuko, prarado pusiausvyrą ir griuvo. Tuo metu buvo blaivi. Kvietė greitąją, bet ji atsisakė važiuoti į ligoninę. Nuo to griuvimo buvo guzas kaktoje, bet nebuvo visas veidas sužalotas. Šis įvykis buvo gal 2016 m. Medikai klausė jos, ar jai epilepsija. A. atsisakė vykti, kadangi pati - (duomenys neskelbtini), nepatogu prieš (duomenys neskelbtini). Toks įvykis, apie kurį pasakojo, buvo vienintelis. Dar gal kokiais 2014 m. vasarą jis matė mėlynes ant rankos, bet tai nesusiję su A. M.. Jis su A. kartais telefonu suskambindavo, jo garaže buvo jos automobilio vasarinės padangos, nes ji neturėjo nei rūsio, nei garažo. 2019 m. bendravo su A. nebent telefonu. Ji yra sakiusi, kad bijo jo, kad jis pakeldavo ranką, incidentų savo šeimoje turėjo. Gali būti, kad bendravo apie tai 4-6 mėnesiai iki įvykio. A. nesiskundė sveikata. A. tik yra sakiusi, kad bijo M., nesakė, kad jis ją mušė (t. 3, b. l. 50-58).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tačiau du kartus yra jį mačiusi pas pusseserę A. P.. Pusseserė su sutuoktiniu R. kartu negyveno, bet jis ją lankydavo, padėjo morališkai, materialiai. Atsitiktinai su A. M. ji susipažino 2018 m. pavasarį, tiksliai kada, neprisimena. Jai paskambino pusseserė, telefone buvo tyla, girdėjo kažkokius pokalbius. Perskambinus ji pakėlė ragelį ir jai leido klausytis pokalbio. Girdėjo vyriškus balsus ir kad iš jos kažko prašoma. Suprato, kad yra problemos. Kadangi tuo metu jos vyras dirbo, ji paskambino bendram pažįstamam AU., kadangi viena pabijojo važiuoti. Su AU. susitarė už 15 minučių susitikti prie A. namų. Šiaip ne taip pateko į butą. M. buvo su dviem draugais. Kadangi jie buvo išgėrę, pokalbis buvo labai neaiškus. Jie kažko iš A. prašė, bet neaišku už ką. Ji (liudytoja) jų paprašė išeiti ir 10 minučių pasivaikščioti, kad galėtų pakalbėti su A. Du draugai išėjo, A. M. pasiliko. Jis neleido normaliai su A. pasikalbėti. Įvyko konfliktas, susistumdymai. Iškvietė policiją. Jam liepė išeiti. A. jai nieko negalėjo paaiškinti. Kada tai buvo, neatsimena, galima išsiaiškinti pagal policijos iškvietimą. Policijos pareigūnams liepus A. M. išeiti, jie dar su ja pasikalbėjo, atsigėrė arbatos, o išėjus prie automobilio, A. M. grįžo atgal. Nekonfliktuojant su juo pradėjo kalbėti, prašė, kad jis A. paliktų ramybėje. Jau buvo vakaras, jie išvažiavo, kuo viskas baigėsi nežino. M. su pussesere kartu dar negyveno. Sekantį kartą jie susitiko, kai A. paprašė atlikti jos automobiliui techninę apžiūrą. Paėmusi jos automobilį, praėjo techninę apžiūrą. Pastatė automobilį kieme, užėjo į svečius, tačiau pokalbis nepavyko, nes A. M. pradėjo priekabiauti ir smurtauti. Vėl atvyko policija. Pusseserei pardavus žemę, nebegalėjo jai prisiskambinti, nei atvažiuoti. Telefonas būdavo arba išjungtas, arba jį pakeldavo A. M.. Jis klausdavo, kas skambina ir kokiu reikalu. Matydavo pusseserės mėlynes. Ji jos klausdavo iš kur pas ją mėlynės. A. P. arba tylėdavo, arba nurodydavo, kad nukrito. Klausdavo kaip galima nukristi, kai mėlynė pas ją buvo ant kaklo, pilvo, rankų vidinės pusės. Matėsi, kad yra smurtaujama. Klausė jos ar jai reikia pagalbos, o ji sakydavo, kad pati susitvarkys. Žino, kad A. su A. M. susipažino 2017 m. gruodžio mėnesį, o gyventi pradėjo 2018 m. balandžio ar gegužės mėnesį. A. visą laiką buvo su mėlynėmis. Prie jos (liudytojos) A. M. smurto A. atžvilgiu nenaudojo. A. dėl ligų nesiskundė, neturėjo sveikatos negalavimų. Apie epilepsijos priepuolius ji nebuvo užsiminusi. Atrodo, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini), jai buvo kažkoks sveikatos sutrikimas. Truputėlį buvo viena akis žvaira. Po to ji atsistatė. Klausė jos ar jai nebuvo insulto, bet ji patylėjo. Tai buvo daugiau nei prieš 7 metus, tiksliai neprisimena, tačiau tuo metu ji dar dirbo.
Ji turėjo A. buto raktus. Vieną kartą teko pasinaudoti buto raktais, kai ji paprašė išvesti šunį. Tada namuose nieko nebuvo. Antras kartas buvo, kai kvietė policiją, niekam neatidarius durų, su tais raktais atrakino duris. Į butą užėjo policijos pareigūnai. Tai tas atvejis, kai jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Ji (liudytoja) buvo sužalota, nes A. M. pradėjo priekabiauti, jam buvo piktumo priepuolis. Jis priekabiavo prie jos kaip prie moters. Jis siūlė sugulti kartu į lovą. Ji pasakė, kad turi vyrą. Pradėjo stumdytis, pasiguldė ant grindų, pakėlė ranką. Įsikišo pusseserė. Grumtynių metu pas ją (liudytoją) liko mėlynė. Jai gulinčiai ant žemės jis savo ranką rėmė į kaklą dusindamas. Pusseserė tai matė ir buvo išsigandusi. Po to su ja apie tai kalbėjo telefonu. Prašė giminių – vyrų pagalbos. Jie buvo pas ją atvažiavę, bet ji pabijojo ir pagalbos atsisakė. Pareiškimo policijai nerašė, nes A. to paprašė. Ji bijojo pasekmių. Atvažiavus po A. P. automobilio techninės apžiūros, M. jai (liudytojai) siūlė pasimylėti. Jis puolė reikalauti sekso, nes tiesiogiai tai pasiūlė. Neigiamas atsakymas, tai yra, kad atsisakė su juo pasimylėti, jam iššaukė piktumo priepuolį. Pusseserė apie tokius atvejus, kai atsisakius mylėtis jį ištikdavo pykčio priepuolis, nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotrauką. Prašė pusbrolių pagalbos, niekas netikėjo, galvojo, kad nėra taip blogai. Slapta A. nufotografavo, kad pateiktų jiems kaip įrodymą. A. pas ją namuose svečiavosi 2018 m. rugsėjo, spalio mėn., ji prisipažino, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo. Taip pat prisipažino, kad ji bijo ne tik AN., bet ir jo draugų. Tai ji yra sakiusi ne kartą ir telefonu. Kada ir kiek kartų ji jai telefonu yra sakiusi, kad jis smurtauja, netikslindavo, bet kad jis smurtauja ji yra sakiusi. A. į policiją nesikreipė, nes jo bijojo. Davė parodymus apie tai, kad 2018 m. balandį AN. persikraustė pas A., nors jos nuotrauka, kurioje ji su mėlynėmis, daryta kovo mėnesį. Dabar negali tiksliai pasakyti. Bet tai buvo pavasaris, gal ir kovo mėnuo. Kai buvo daryta nuotrauka, jie jau gyveno kartu. Jai dėvint trumpomis rankovėmis marškinėlius ant rankų matė mėlynes. Praeidama pakėlė jos marškinėlius ir pamatė mėlynes ant pilvo. Pradėjo su ja kalbėtis. Krentant tokiose vietose negali būti mėlynės. A. neleido jos fotografuoti. Fotonuotrauką, kurią ji pateikė į bylą, padarė, kai A. nematė. Tą dieną ji neprisipažino dėl patiriamo smurto. Apie tai ji prisipažino tik 2018 m. rugsėjo, spalio mėnesį. A. M. gyveno pas A. Koridoriuje stovėjo ne viena pora batų ir kabėjo striukės. Padarė išvadą, kad tai A. M. batai ir striukės pagal dydžius. Jis nešiojo, atrodo, 43 dydžio batus. Buvo ir šlepetės. Vonioje matė papildomą dantų šepetuką, skutimosi priemones, kurių prieš tai nebuvo. Vyras, paskutiniu metu, pas ją buvo tik vienas. Tai ji jai sakydavo ir pati atvažiavusi matydavo. Atvažiavusi pas A., A. M. yra mačiusi du kartus (t. 3, b. l. 13-23).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kai lankėsi pas mirusiąją, teko jį matyti. Nukentėjusysis R. P. yra jos brolis. Brolis su A. P. kartu negyveno, planavo skyrybas. Paskutiniu metu A. gyveno su kitu vyru A. M.. A. M. asmeniškai nepažįsta, kadangi retai užeidavo į svečius aplankyti brolienės. Kelis kartus yra atėjusi aplankyti brolienės, nes ji yra jos dukros krikšto mama. Matydavo nelabai kokią situaciją. Paskutiniu metu, tai buvo gal gegužės mėnesį, ji A. aplankė jos neįspėjusi, nes kiek bandydavo prisiskambinti, jos neįsileisdavo. A. P. sakydavo, kad ji su draugu, kad negali priimti į svečių. Paskutinį kartą, kai ji buvo užėjusi, A. rado su mėlynėmis. Jai paklausus, tiek AN., tiek A. pasakė, kad jis jai sudavė. Tai buvo balandžio mėn. Būdama ten, paprašė AN., kad nueitų nupirkti tepalo patepti paakius. Jis nuėjo, nupirko. Kai paklaus dėl ko jis jai sudavė, AN. atsakė dėl ko. Jis norėjo su ja pasimylėti, ji nesileido ir jis trenkė jai kumščiu į veidą. Tuo metu A. labai verkė. Ji (liudytoja) ilgai ten neužsibuvo. Pasisiūlė išvesti šunį. Matė, kad pokalbio nebus nei su A., nei su AN. Atrodo, jie buvo išgėrę alaus. Ji pabuvo apie 40 minučių, kol AN. atėjo iš vaistinės. Kai nupirko tepalo, ji A. patepė akį ir ji pasakė, kad labai nori miego. Jai teko išeiti. Paskutinis kartas buvo birželio 1 d., kai lankė tėvo kapus. Tuo pačiu aplankė A. mamos kapą. Paskambino A. telefonu, atsiliepė AN., paprašė, kad nuvažiuotų ir sutvarkytų mamos kapą. AN. paklausė, kodėl pas jį yra A. telefonas. Jis atsakė, kad jis išėjo ir netyčia pasiėmė A. telefoną, o ji namie miega. Ji (liudytoja) pirmą kartą apie A. M. sužinojo, kai buvo Kaziuko mugė, turbūt kovo mėnesį 2019 metais. Ji kartu su A. išėjo į Kaziuko mugę ir A. pasakė, kad ji gyvena su kitu vyru. Pasakė jo vardą. Ji suprato, kad jie kartu gyvena kokį pusmetį, nesigilino į jų santykius. Pirmą kartą M. pamatė vasario 4 d., kai buvo A. gimtadienis ir ji atėjo jos pasveikinti. Tuomet pabuvo trumpai, išgėrė kavos ir išėjo. Vasario 4 d. M. jai buvo pristatytas kaip draugas. Stengdavosi užeiti nepaskambinusi, nes paskambinus, ji neįsileisdavo. Ji pasakydavo, kad šiuo metu negali. Stengdavosi užeiti netikėtai. Dar vienas kartas buvo, po Kaziuko, kai A. buvo išvežta į ligoninę ir priešais gyvenantis kaimynas jai paskambinęs paklausė ar šuo išvestas. Jai atvažiavus, duris atidarė AN. A. buvo ligoninėje. Iš kaimyno sužinojo, kad buvo iškviesta policija. Policija su greitąja medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. Ji atvažiavo su vyru, dar buvo kaimynas. Jie bandė M. išprašyti, nes jis ne buto šeimininkas ir neturi teisės ten būti. Jis pasakė, kad viskas gerai, prižiūri šunį. Prieš A. mirtį, ją paskutinį kartą matė maždaug gegužės mėnesio viduryje. Kai pas ją lankėsi, matė ant A. mėlynes. Ji minėjo, kad kažkada susipykusi, buvo M. išvariusi. Ji sakė, kad viską susitvarkys, kad viskas bus gerai, kad jis pas ją gyvena. Matė šlepetes koridoriuj, labiau bute nesidairė. Ji suprato, kad jis kartu su ja bute gyvena. Kai skambindavo jai į asmeninį telefoną, kartais ji, o kartais AN. atsiliepdavo. Tada paprašydavo, kad telefono ragelį duotų A. Jau daug metų, gal 6-7 metus A su jos broliu kartu negyveno. Brolis rūpinosi asmeniniu turtu. Iš brolio žinojo, kad jis moka mokesčius už butą, kad nebūtų skolų. A. išeidavo vedžioti šunį su tamsiais akiniais, nes buvo mėlynės. Jos kaktoje buvo ir guzai. Ji buvo išvežta į ligoninę, jai susiuvo. Siūles ji išsiėmė pati. Iš nukentėjusios neteko išgirsti, kad skųstųsi ligomis. Dėl epilepsijos taip pat. A. turėjo automobilį. Iš A. pasakojimų, žino, kad AN. naudojosi tuo automobiliu, nuveždavo ją į kapines. Jai paskambinus, dažnai atsiliepdavo AN., kuris po to telefoną perduodavo A. Birželio 1 d. AN. pasakė, kad išėjo ir pasiėmė telefoną. Ir tąkart jis negalėjo perduoti telefono A. Buvo įvykis, kai jai paskambino kaimynas ir pasakė, kad pas A. kažkas įvyko - barnis ar muštynės. Nežino, kas greitąją iškvietė. Gal AN. Kaimynas per langą pamatė, kad A. veidas buvo visas mėlynas, visa sumušta ir su policija ir greitąja medicinos pagalba išvežta. Nurodė, jog nežino ar butas užrakintas, ar išvestas šuo. A. ji ligoninėje nelankė, iš ligoninės ji greitai išėjo. Dėl įvykio ji nieko nepaaiškino, o ji jos neklausinėjo, nes žinojo, kad nieko nesakys, viską slėpdavo. Apie priepuolį A. nieko nesakė. Tiesiog buvo matyt išgertuvės, kurių metu kažkas atsitiko. A. piktnaudžiavo alkoholiu dar prieš brolio išėjimą, tiksliai negali pasakyti. Broliui išėjus, ji prarado darbą dėl alkoholio. Pati A. telefonu pasisakydavo, kad šuniuką išvesdavo į lauką užsidėjusi saulės akinius. Kai ji ateidavo pas jos mamą, tai yra mačiusi ir mama. Yra mačiusi ir ji, kai lankydavosi viename grožio salone, kai A. su akinukais vedžiojo šuniuką. Ji A. pasiūlydavo išvesti šunį, tačiau ji atsakydavo, kad užsideda akinius ir išveda šunį. Ji užsidėdavo akinius dėl mėlynių, guzų. A. su akiniais buvo ir Kaziuko mugėje. A., prieš pradedant draugauti su A. M., draugavo su kitu vyru AU. A. būdavo su mėlynėmis ir prieš susipažinimą su A. M., bet ne tiek dažnai. Nors A. lankydavo retai, bet kai ją sutikdavo, tai ji vis būdavo su mėlynėmis. Paklausus jos iš kur mėlynės, ji atsakydavo, kad nukrito, bet ji netikėjo, nes veidas buvo visas mėlynas. AN. buvo labai pavydus. Kai ji su A. vaikščiojo Kaziuko mugėje, AN. vis skambino, nes jis galvojo, jog ji galbūt su kažkuo kitu. A. sakė, kad jis yra pavydus. Ji su A. važiavo autobusu, ji davė telefoną ir sakė, kad paklausytų, jog čia ji su ja (liudytoja) tikrai yra su ja. Dar ir fotografavosi ir gal AN. nuotraukas siuntė, nežino. A., vaikštant po Kaziuko mugę, buvo su akiniais. Yra nuotraukos (t. 3, b. l. 13-23).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Nukentėjusysis R. P. yra jo kaimynas. A. P. gerai pažinojo, nes buvo jo kaimynė. A. P. su vyru gyveno draugiškai. Kai A. su R. P. išsiskyrė, pas A. pradėjo lankytis vienas draugas, po to – kitas (nurodė į A. M.). Šis buvo paskutinis A. draugas, kuris apie 1,5-2 metus pastoviai gyveno su A., jos bute. Matydavo, kad A. M. pas A. gyveno pastoviai. Ji į parduotuvę retai vaikščiojo. Abu važinėdavo su mašina. Jis eidavo į parduotuvę atsinešti alkoholio – 10.00 val. ryte, po to po pietų ir prieš 20.00 val. Butelį alaus ar degtinės nešdavosi rankoje, be maišelio. Bute buvo girtaujama. Konfliktai nesigirdėjo, bet maždaug 4-6 kartus pas juos yra atvažiavę policijos pareigūnai jų raminti. Jis (liudytojas) gyvena pirmame aukšte, ir jie gyveno pirmame aukšte, bet kitame name. Per jo virtuvės langą matyti, kas įeidavo į jų namo laiptinę. Jis nedirba, yra pensininkas. Sužalotos A. nematė, bet pastoviai jai po paakiais buvo mėlynės. A. vengdavo apie tai kalbėti, o jam nesinorėjo gilintis į jų gyvenimą. Ji buvo sumušta pastoviai. Ji ir jis vedžiodavo po mišką šunį, o taip pijokaudavo, gerdavo. Tik A. M. galėjo ją sumušti, daugiau asmenų ten nesilankydavo. Buvęs sutuoktinis dažnai pas ją ateidavo ir mokesčius už butą mokėdavo. Jis (liudytojas) su juo pasikalbėdavo. Apie tai, kad A. yra su mėlynėmis, nekalbėdavo. Apie A. mirties aplinkybes nežino. AN., kai pašarvojo, paskambino ir pakvietė į laidotuves. Prieš A. laidotuves, kaltinamąjį matydavo. Kai A. buvo pašarvota, jis pradėjo vedžiotis „bomžus“ į namus. Matė, kad M. vedėsi į laiptinę du „bomžus“. Prieš A. laidotuves jį matydavo, jis ten pastoviai gyveno. Jo buto laiptinė ir mirusiosios buto laiptinė yra skirtingos. Mano, kad A. M. mušė A., nes jis su ja kartu gyveno, nors pats nematė, kas ją mušė. Tos laiptinės, kur gyveno A., iš matymo pažinojo apie 10 kaimynų. A. M. pastoviai gyveno pas A. 1,5-2 metus kiekvieną dieną jis jį matydavo einantį į parduotuvę - 10.00 val. ryte, 14.00-15.00 val. ir 19.00-19.30 val. A turėjo šuniuką. Rytais, prieš 09.00-10.00 val. daugiausia M. šuniuką vedžiodavo ( t. 3, b. l. 13-23).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019 m. birželio 2 d. 5.11 val. A. M. iškvepiamame ore rasta 3,54 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 106).
Policijos pareigūno vyresniojo tyrėjo M. K. 2019-10-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamasis A. M. laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019-06-06 būdavo pas savo sugyventinę A. P., adresu: (duomenys neskelbtini): dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-22938-19 buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo sankcionuotas nutarimas susipažinti su dokumentais (telefono numerio (duomenys neskelbtini) UAB "Tele 2" išklotine). Nustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (UAB "Tele 2") naudojosi įtariamasis A. M.. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB "Tele 2") išklotinė paimta nuo 2019-01-10 iki 2019-06-06. Analizuojant išklotinę nustatyta, kad nuo 2019-01-10 d. 02:37 val. iki 2019-01-15 d. 00:26 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB "Tele 2") naudotojas A. M., buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-15 d. nuo 00.26 val. iki 00.43 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) būna UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje - teritorijoje. Nuo 2019-01-15 d. 00.43 val. iki 2019-01-16 d. 00.13 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB "Tele 2") naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-16 nuo 00:13 val. iki 00:23 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB "Tele 2") naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje - teritorijoje. 2019-01-16 nuo 00:23 val. iki 21:12 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-16 d. nuo 21:12 val. iki 21:44 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-01-16 d. 21:44 val. iki 2019-01-22 d. 18:29 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB "Tele 2") naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2"(įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-28 d. nuo 10:14 val. iki 10:24 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-28 d. nuo 10:24 val. iki 10:39 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-28 d. nuo 10:39 val. iki 11:56 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-28 d. nuo 11.56 val. iki 12:31 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-28 d. nuo 12:31 val. iki 12:34 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-28 d. nuo 12:34 val. iki 13:06 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje.2019-01-28 d. nuo 13:06 val. iki 13:37 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje - teritorijoje. Nuo 2019-01-28 d. 13:37 val. iki 2019-01-30 d. 10:21 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-01-30 d. nuo 10:21 val. iki 11:58 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje - teritorijoje. Nuo 2019-01-30 d. 11:58 val. iki 2019-02-02 d. 14:16 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-02 d. nuo 14:16 val. iki 22:22 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-02 d. 22:22 val. iki 2019-02-03 d. 00:23 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-03 d. nuo 00:23 val. iki 01:23 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2019-02-03 d. nuo 01:23 val. iki 01:59 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-03 d. nuo 01:59 val. iki 02:13 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-03 d. 02:13 val. iki 2019-02-04 d. 13:10 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-04 d. nuo 13:10 val. iki 15:28 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-04 d. 15:28 val. iki 2019-02-05 d. 02:18 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-05 d. nuo 02:18 val. iki 07:25 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-05 d. 07:25 val. iki 2019-02-07 d. 08:29 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-07 d. nuo 08:29 val. iki 10:01 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-07 d. 10:01 val. iki 2019-02-14 d. 10:56 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-14 d. nuo 10:56 val. iki 17:53 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-14 d. 17:53 val. iki 2019-02-20 d. 20:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-20 d. nuo 20:50 val. iki 21.54 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-20 d. 21:54 val. iki 2019-02-23 d. 08:05 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-23 d. nuo 08:05 val. iki 16:26 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-23 d. 16:26 val. iki 2019-02-25 d. 14:01 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-25 d. 14:01 val. iki 17:56 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-25 d. 17:56 val. iki 2019-02-27 d. 09:36 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-02-27 d. 09:36 val. iki 2019-02-28 d. 14:32 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-28 d. nuo 14:32 val. iki 19:21 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-02-28 d. 19:21 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-01 d. nuo 09:15 val. iki 16:30 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-02 d. nuo 14:15 val. iki 17:01 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-02 d. 17:01 val. iki 2019-03-03 d. 09:58 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-03 d. nuo 09:58 val. iki 13:47 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-03 d. nuo 13:47 val. iki 21:14 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-03 d. 21:14 val. iki 2019-03-04 d. 12:27 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-04 d. nuo 12:27 val. iki 16:11 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-04 d. 16:11 val. iki 2019-03-05 d. 09:37 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-05 d. nuo 09:37 val. iki 11:03 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-05 d. nuo 11:03 val. iki 18:46 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-05 d. nuo 18:46 val. iki 19:57 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini),esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-05 d. 19:57 val. iki 2019-03-06 d. 13:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-06 d. nuo 13:50 val. iki 15:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-06 d. nuo 15:50 val. iki 16:25 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-06 d. 16:25 val. iki 2019-03-07 d. 13:06 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-07 d. 13:06 val. iki 2019-03-08 d. 09:02 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-08 d. nuo 09:02 val. iki 19:17 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-08 d. 19:17 val. iki 2019-03-09 d. 08:27 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-09 d. nuo 08:27 val. iki 20:45 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-09 d. 20:45 val. iki 2019-03-10 d. 21:11 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-10 d. nuo 21:11 val. iki 22:26 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-10 d. 22:26 val. iki 2019-03-14 d. 08:09 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-14 d. nuo 08:09 val. iki 08:28 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-14 d. nuo 08:28 val. iki 10:20 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-14 d. nuo 10:20 val. iki 11:45 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-14 d. 11:45 val. iki 2019-03-15 d. 12:10 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-15 d. nuo 12:10 val. iki 15:33 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-15 d. 15:33 val. iki 2019-03-22 d. 13:22 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-22 d. 13:22 val. iki 2019-03-23 d. 08:41 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-23 d. nuo 08:41 val. iki 19:02 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-23 d. 19:02 val. iki 2019-03-24 d. 12:07 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-24 d. 12:07 val. iki 2019-03-25 d. 12:20 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-25 d. nuo 12:20 val. iki 22:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-25 d. 22:50 val. iki 2019-03-26 d. 09:55 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-26 d. nuo 09:55 val. iki 22:33 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-26 d. 22:33 val. iki 2019-03-27 d. 10:17 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-27 d. nuo 10:17 val. iki 16:06 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-27 d. nuo 16:06 val. iki 17:13 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-27 d. 17:13 val. iki 2019-03-28 d. 08:21 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-28 d. nuo 08:21 val. iki 14:07 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-28 d. 14:07 val. iki 2019-03-29 d. 12:35 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojo (įtariamojo A. M.) telefonas buvo atjungtas ir ne ryšio zonoje. 2019-03-29 d. nuo 12:35 val. iki 14:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-29 d. nuo 14:50 val. iki 15:39 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-29 d. nuo 15:39 val. iki 20:39 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-29 d. 20:39 val. iki 2019-03-30 d. 11:56 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-30 d. nuo 11:56 val. iki 20:59 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-03-30 d. nuo 20:59 val. iki 22:11 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-30 d. 22:11 val. iki 2019-03-31 d. 15:49 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-03-31 d. 15:49 val. iki 2019-04-01 d. 11:36 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-04-01 d. 11:36 val. iki 2019-04-30 d. 16:20 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojo (įtariamojo A. M.) telefonas buvo atjungtas ir ne ryšio zonoje. Nuo 2019-04-30 d. 16:20 val. iki 2019-05-07 d. 15:12 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-07 d. nuo 15:12 val. iki 16:19 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-07 d. nuo 16:19 val. iki 16:52 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-07 d. nuo 16:52 val. iki 18:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-07 d. 18:50 val. iki 2019-05-08 d. 06:53 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-08 d. nuo 06:53 val. iki 12:02 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-08 d. 12:02 val. iki 2019-05-10 d. 16:24 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-10 d. nuo 16:24 val. iki 18:11 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-10 d. 18:11 val. iki 2019-05-11 d. 11:08 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-11 d. 11:08 val. iki 2019-05-12 d. 09:37 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-12 d. nuo 09:37 val. iki 18:02 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojo (įtariamojo A. M.) telefonas buvo atjungtas ir ne ryšio zonoje. Nuo 2019-05-12 d. 18:02 val. iki 2019-0514 d. 11:46 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-14 d. nuo 11:46 val. iki 12:41 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-14 d. nuo 12:41 val. iki 13:05 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-14 d. nuo 13:05 val. iki 14:55 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-14 d. nuo 14:55 val. iki 18:04 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-14 d. 18:04 val. iki 2019-05-15 d. 10:02 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-15 d. nuo 10:02 val. iki 15:03 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-15 d. nuo 15:03 val. iki 17:51 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-15 d. nuo 17:51 val. iki 18:47 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-15 d. 18:47 val. iki 2019-05-16 d. 10:52 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-16 d. nuo 10:52 val. iki 14:16 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-16 d. 14:16 val. iki 2019-05-17 d. 08:35 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokštų (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-17 d. nuo 08:35 val. iki 11.31 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-17 d. 11:31 val. iki 2019-0518 d. 09:42 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-18 d. nuo 09:42 val. iki 13:28 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-18 d. 13:28 val. iki 2019-05-19 d. 01:09 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-19 d. nuo 01:09 val. iki 06:59 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-19 d. nuo 06:59 val. iki 09:19 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-19 d. nuo 09:19 val. iki 10:45 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-19 d. 10:45 val. iki 2019-05-20 d. 11:06 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M. taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-20 d. nuo 11:06 val. iki 12:53 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-20 d. 12:53 val. iki 2019-05-21 d. 10:29 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P. kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-21 d. nuo 10:29 val. iki 17:34 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-21 d. 17:34 val. iki 2019-05-25 d. 14:50 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-25 d. nuo 14:50 val. iki 15:29 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-25 d. 15:29 val. iki 2019-05-26 d. 11:28 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-26 d. nuo 11:28 val. iki 14:34 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-26 d. 14:34 val. iki 2019-05-29 d. 18:57 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-29 d. nuo 18:57 val. iki 23:24 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojo (įtariamojo A. M.) telefonas buvo atjungtas ir ne ryšio zonoje. Nuo 2019-05-29 d. 23:24 val. iki 2019-05-30 d. 13:01 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-30 d. nuo 13:01 val. iki 13:39 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-05-30 d. nuo 13:39 val. iki 15:21 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-05-30 d. 15:21 val. iki 2019-06-01 d. 20:13 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-06-01 d. nuo 20:13 val. iki 20:16 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-06-01 d. 20:16 val. iki 2019-06-02 d. 05:01 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) buvo UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., kartu su savo sugyventiniu įtariamuoju A. M., taip pat yra UAB "Tele 2" bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-06-02 d. nuo 05:01 val. iki 08:32 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (įtariamasis A. M.) fiksuojamas UAB "Tele 2" bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje – zonoje (t. 1, b. l. 91-105).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-07-24 pateiktoje specialisto išvadoje M 644/2019 (01) nurodyta, kad A. P. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Į tai nurodo poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimo židinys dešinio smegenų pusrutulio pakaušinėje skiltyje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, ūminiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2019-06-02, 05:25val., rodo, kad nuo A. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti iki 2 - 4 valandų laiko.
A. P. lavono tyrimo metu nustatyta - galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimo židiniu dešinio smegenų pusrutulio pakaušinėje skiltyje, padarytas minėtomis galvos ir veido sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, 2 - 4 parų laikotarpyje iki mirties. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokų išoriniame kampe, poodinės kraujosruvos kairio žasto priekiniame ir išoriniame paviršiuose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, 1 paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos abiejų pečių, abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės krūties, juosmens dešinio šoninio paviršiaus, abiejų šlaunų, kairio kelio sąnario ir abiejų blauzdų srityse, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, 2 - 4 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės pusės V-VII šonkaulių kremzlinių dalių lūžiai bei kepenų kairės skilties plyšimas, padaryti, labiausiai tikėtina, krūtinės ląstą spaudžiant iš priekio kietu buku daiktu (daiktais), galimai rankomis atliekant gaivinimo veiksmus, artimuoju pomirtiniu laikotarpiu, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami. A. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,37 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 43-50).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas O. P. patvirtino duotą išvadą ir papildomai paaiškino, kad galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 5-6 trauminiais poveikiais į galvos sritį. Kai kurie sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva pakaušyje dešinėje arba minkštų audinių kraujosruva viršugalvio dešinėje labiau būdingi griuvimai, bet kraujosruvos su nubrozdinimais lūpose, dešinio žando srityje, kairės akies junginėje esanti kraujosruva labiau būdingi sudavimui. Negali atsakyti, ar suduodant smūgius buvo padaryti tie sužalojimai, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir buvo mirties priežastimi. Sužalojimai ir kraujo išsiliejimas yra labai panašaus senumo, todėl negali pasakyti ar ji griuvo ir tada įvyko kraujo išsiliejimas, ar jai buvo suduoti smūgiai į galvos ir veido sritis ir tada įvyko kraujo išsiliejimas. Dėl to sužalojimai yra grupuojami į vieną, nes bet kuris iš jų galėjo sukelti kraujo išsiliejimą. Dėl kiekvieno iš tų 5-6 trauminių poveikių galėjo kilti tokios pasekmės. Kraujosruva kairės akies junginėje nėra būdinga griuvimui, atsitrenkiant į plokštumą, nes kraujosruvos nėra odoje, o yra tik pačios akies obuolyje, vadinasi padaryta su kažkokiu ribotu daiktu. Lūpose dažniausiai sužalojimai padaromi suduodant smūgius, kadangi jeigu krentama, tai sužalojimai būna didesnės apimties, jie matomi išoriškai ir nosies sritis nukenčia. Šių 5-6 trauminių poveikių eiliškumo negalima nustatyti. Po šių trauminių poveikių žmogus galėtų judėti dar kurį laiką. Žmogus miršta dėl kraujo išsiliejimo virš smegenų. Kraujas kaupiasi, spaudžia smegenis, užspaudžia gyvybinius centrus ir tada įvyksta mirtis. Laikas gali būti nuo valandos ar kelių valandų iki paros ir daugiau, priklausomai nuo to, kiek yra pažeistų galvos kraujagyslių, jungiančių kietąjį dangalą su minkštais dangalais. Sužalojimai pakaušyje ir viršugalvyje labiau būdingi griuvimui. Visi šie trauminiai poveikiai negalėjo pasidaryti vienu metu krentant, kadangi skirtingos plokštumos.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto išvados Nr. M 644/2019 (01), specialistas O. P. paaiškino, kad specialisto išvados Nr. M 644/2019 (01) išvadinės dalies 1-me punkte įvardijamas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimo židiniu dešinio smegenų pusrutulio pakaušinėje skiltyje, padarytas mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Specialisto išvados Nr. M 644/2019 (01) išvadinės dalies 3.2. ir 3.3. punktuose išvardinti sužalojimai padaryti: 3.2. punkte – mažiausiai 3 trauminiais poveikiai; 3.3. punkte – mažiausiai 20-čia trauminių poveikių. Atsižvelgiant į tai, kad 1-me specialisto išvados M 644/2019 (01) punkte išvardinti galvos ir veido sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje) pagal makroskopinį ir histologinį vaizdą yra panašaus senumo, ir tai, kad minėti sužalojimai lokalizuoti įvairiose galvos ir veido srityse, vertinant visumoje, mažai tikėtina, kad pastarieji galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus. Vertinant atskirai poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje ir kraujosruva kairės akies junginėje, labiau būdingi juos padarant suduodant smūgius į minėtas sritis kietais bukais daiktais, o poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje, galėjo būti padaryti ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant bei minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Po nustatytų ir specialisto išvados M 644/2019 (01) 1-me punkte išvardintų sužalojimų padarymo mirusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (tame tarpe ir judėti, gintis, šaukti) iki netenkant sąmonės. Po patirtų ir specialisto išvados M 644/2019 (01) 1-me punkte išvardintų sužalojimų padarymo mirusioji galėjo išgyventi nuo 2 iki 4 parų laiko. Sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydį, ar žalojusių įrankių skaičių, neužsifiksavo. Pagal mirusiosios autopsijos ir histologinio ištyrimo duomenis galvos sumušimas su visomis jo išraiškomis turėjo būti padarytas mažiausiai parą laiko anksčiau nei kritimas vonioje (išvakarėse prieš mirtį). Dėl mirtį sukėlusio galvos sužalojimo – pagal autopsijos ir histologijos duomenis galvos sumušimas įvyko 2-4 parų laikotarpyje iki mirties, tai yra – pirminis galvos sužalojimas įvyko 2-4 paros prieš mirtį, ko pasėkoje išsiliejo kraujas po kietaisiais galvos smegenų dangalais, bet visas kraujo išsiliejimas neįvyko tą pačią akimirką, kraujavo lėtai, ir per 2-4 paras susiformavo kritinė išsiliejusio kraujo masė, kuri suspaudė galvos smegenis. Per tas kelias paras galėjo būti ir pakartotinių galvos traumavimo epizodų, kurie galėjo paūminti kraujavimą (t. 1, b. l. 52-54).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus specialisto paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškinimus patvirtino, atsakinėdamas į papildomus klausimus, paaiškino, kad kraujo išsiliejimas gali įvykti ir per 1 valandą ir trukti parą, priklausomai nuo pažeistų kraujagyslių. Išvadoje teigia remdamasis jau pačios kraujosruvos, ties krešulio histologiniu ištyrimu, kuris rodo, kad jis yra jau senas, tiksliau- įvykęs ne prieš pat mirtį. Jis kraujavo iš lėto, po truputį kaupėsi ir spaudė smegenis. Jei smūgiai suduodami į veido sritį, negali atsirasti sužalojimai pakaušyje, viršugalvyje, turėjo būti kontaktas su kažkokiu objektu. Nustatyti sužalojimai veido srityje - nubrozdinimai ir kraujosruvos yra nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nepanašu, kad dėl epilepsijos prieš mirtį galėjo išsilieti kraujas į smegenis. Panašiau, kad įvyko kraujo išsiliejimas per tas 2-4 paras, spaudė smegenis ir dėl smegenų pažeidimo galėjo įvykti į traukulius panašūs priepuoliai. Nėra tokių specifinių požymių, kad prieš mirtį būtų ištikęs epilepsijos priepuolis. Sergantiems epilepsija būna sukandžiotas liežuvis, kvėpavimo takuose būna tirštos balkšvos gleivės dėl hipersekrecijos. Šiuo atveju, tokių nebuvo. Epilepsija - labiau klinikinė diagnozė, o morfologiškai jos išraiškos nėra arba labai sunku nustatyti. Jeigu pamato priepuolį, fiksuoja jį, tiria, jeigu kartojasi, aiškinasi priežastis, ji nėra jokių struktūrinių galvos smegenų pažeidimų, tai diagnozuoja kaip epilepsiją, jeigu yra kažkokie struktūriniai galvos smegenų pakitimai, traumos, ligos, tada priepuoliai eina kaip antraeiliai dėl galvos smegenų pažeidimo. Viršugalvio kairę pusę žmogus gali susižaloti krisdamas labiau atlošęs galvą, jeigu tik į grindis, gali tą vietą susižaloti krisdamas susilenkęs. Būna visokių kuriozų, kaip žmonės susižaloja. Vienu metu teoriškai įmanoma susižaloti ir pakaušį ir viršugalvį, jeigu krentama į dvi plokštumas, sudarančias kampą. Griuvimui būdinga minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvio dešinėję, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje. Visų šių sužalojimų nesietų su vienu trauminiu poveikiu. Smūgio jėgos nenustatinėja. Smūgiuojant į akies sritį, galėtų būti sužalojamos ir smegenys taip, kad jos pabrinktų. Suduodant į akies sritį, kraujo išsiliejimas įvyksta dėl atsiradusių galvos rotacinių judesių. Dėl smūgio galva staigiai sujuda, o smegenys galvoje tuo metu atsilieka. Tuomet jos juda į vieną pusę, o galva į kitą, kraujagyslės persitempia ir plyšta. Todėl kraujo išsiliejimas gali įvykti nuo bet kurio smūgio į galvą. Alkoholio vartojimas prisideda prie smegenų pabrinkimo, kadangi lėčiau kreši kraujas ir esant rotaciniam judesiui tai pagreitina kraujavimą. Išoriškai ant kūno nesimato, ar asmuo buvo žagintas. Jeigu užduotyje nurodyta, kad kažkas tokio galėjo būti, tada kryptingai tiria, ima tepinėlius, apžiūri lytinius takus. Lūpos sužalojimas galėjo atsirasti tik dėl smūgio sudavimo, sakiau, kad labiau būdingi. Jie galėjo atsirasti atsitrenkiant nukentėjusiajam į labiau ribotą objektą (t. 3, b. l.73-75).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos konsultacinėje papildomoje specialisto P. P. išvadoje Nr. 0143/20 nurodoma, kad žmogaus savijauta prasidėjus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu gali pradžioje nekisti, o vėliau dėl galvos smegenų pabrinkimo ir spaudimo pasireiškia įvairūs neurologiniai simptomai, priklauso taip pat ir nuo kitų galvos smegenų struktūrų sužalojimo bei pradžioje dažniausiai tai pasireiškia galvos skausmu, svaigimu. Atsiradus juntamiems SDH (kraujosruvos po kietuoju dangalu) simptomams, žmogaus sveikatos būklė leidžia jam pačiam kreiptis į gydymo įstaigą, kol neprarado sąmonės. Stadijoje, kai žmogus pradeda jausti SDH simptomus, hematomos gydymas dažniausiai yra efektyvus ir ne visada neišvengiamas operacinis gydymas, kartais užtenka ir konservatyvaus – medikamentinio gydymo. Negydoma SDH, gali likti nepastebėta, jei ji nesukelia simptomų ir jos baigtis gera, o ūmių ir masyvių kraujosruvų, sukeliančių galvos suspaudimo simptomus, baigtis dažniausiai mirtina, jei laiku neatliekama operacija (t. 3, b. l. 112-113).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas P. P. patvirtino pateiktą išvadą ir paaiškino, kad niekas nežino, kas įvyks žmogui ranka suduodant smūgį galvą. Gali jokio žymės nelikti, o gali ir būti sužalojimai, nuo kurių gali mirti. Tiksliai pasakyti negalima, koks laiko tarpas praeina nuo pirmųjų simptomų dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu iki nualpimo. Tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo nusiskundimų. Pradžioje išsiliejęs kraujas po kietuoju dangalu gali neduoti jokios simptomatikos, žmogus jaučiasi normaliai vaikšto, bendrauja. Vėliau spaudžiamos smegenys pradeda reaguoti, brinksta. Dažniausiai pirmi simptomai- galvos skausmas, dėl ko žmonės kreipiasi į ligonines. Vėliau jau žmogus praranda orientaciją ir erdvėje, ir laike. Galima spręsti pagal krešulį, kuris tiriamas histologiškai, per kiek laiko jis susidarė. Nagrinėjamu atveju, kraujosrūva padaryta prieš 3-4 paras, galima teigti, kad šiuo atveju žmogus turėjo pakankamai laiko kreiptis į medicinos įstaigas nuo pirmųjų simptomų pajutimo. Didesnis alkoholio kiekis veikia kaip nuskausminamieji, labai didelis kiekis sukelia beveik narkozinę būklę, kada žmogus išvis nejaučia skausmo. Kaip taisyklė, galvos skausmas būna išblaivėjimo stadijoje. Rotacija vyksta iš karto po smūgio ar atsitrenkimo į kietą buką daiktą. Ji gali vykti į šonus, tiesiai ir įvairiais kampais. Rotacija yra staigus sukamasis judesys. Kraujagyslės gali trūkti tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Kraujagyslės plyšta, nes kaukolės kaulinė dalis šiek tiek atsilieka nuo galvos smegenų ( t. 3, b. l. 133-135).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė (teismo psichiatrė ekspertė) A. S. paaiškino, kad atlikdama tyrimą dėl tikslingumo skirti A. M. psichiatrijos ekspertizę, vertino medicininę dokumentaciją ir visą medžiagą, kuri buvo pateikta tai dienai. Buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-22938-19 ir A. M. gydymo stacionare ligos istorija. Neprisimena, ar buvo pateikta medžiaga iš Respublikinio priklausomybės ligų centro. Kadangi nėra nurodyta, kad pateikta, manytų, kad nebuvo. Nėra nurodyta, kad delyras pasireiškė areštinėje. Tik iš ligos istorijos buvo duomenų, kad A. M. buvo atvežtas iš areštinės, pasireiškus delyrinei simptomatikai. Delyrinis sąmonės sutrikimas reiškiasi psichozės simptomais. Delyrinis sąmonės sutrikimas atsiranda nutraukus alkoholio vartojimą, t. y. simptomatika prasidėjo po byloje nagrinėjamo įvykio. Delyras gali pasireikšti įvairiai - sutrinka orientacija, pasireiškia psichozinė simptomatinė, pakinta elgesys priklausomai nuo psichozės reiškinių. Gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę vertinamas konkrečios, juridiškai reikšmingos situacijos metu. Delyrinė simptomatika išsivystė jau po veikos ir praėjo 4 dienos, nes tiek laiko jis buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Įtaigiamumas nėra nurodytas kaip simptomas ar būtinas ir privalomas komponentas delyriniam sindromui, tačiau tai reikėtų vertinti individualiai. Psichozės būsenoje asmens elgesys gali būti keistas, neprognozuojamas. M. buvo hospitalizuotas dėl delyrinio sąmonės sutrikimo. Kokia jo būsena buvo tuo metu, ar su psichozės reiškiniais, negali atsakyti, nes neturi ligos istorijos. Kad išrašytas be psichozės reiškinių, nurodyta todėl, kad delyrinio sąmonės sutrikimo metu reiškiasi psichozinė simtomatika ir ji gali atsirasti įvairiu etapu. Iš pradžių jie gali būti nežymūs, išryškėti vėliau. Psichozė gali reikštis įvairiais mąstymo ir suvokimo sutrikimais, gali būti kliedesiai, įvairios haliucinacijos (klausos, regos ir kitokios), kas iš tiesų iškreipia realybės suvokimą. Subjektyvioji anamnezė - duomenys, kuriuos pateikia pats pacientas. Be konteksto sunku objektyviai vertinti, kodėl nepavyko išsiaiškinti subjektyviosios anamnezės duomenų. Vienas iš variantų galėtų būti toks, kad dėl delyrinio sąmonės sutrikimo jis nieko negalėjo papasakoti. Specialisto išvada dėl tikslingumo skirti ekspertizę yra teikiama bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu. Vertinami tik tie duomenys, kurie tuo metu yra surinkti, pateikti. Vykstant tolesniam ikiteisminiam tyrimui arba bylos nagrinėjimo teisme metu, atsiranda papildomų duomenų, kurie gali keisti išvadą ar situacijos įsivaizdavimą, bet pagal tuo metu pateiktus duomenis, duomenų pakako duoti išvadą, kad netikslinga skirti ekspertizę. Patologinis girtumas yra vienas iš laikinų psichikos sutrikimų ir visada yra vertinami tie 3 aspektai, kurie gali turėti esminės įtakos asmens gebėjimams suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nepakako objektyvių duomenų, kad taip galėjo būti. Negali pasakyti, kokių objektyvių duomenų nepakako, bet pakako duomenų duoti tokiai išvadai. Vertino psichiatrinės ligoninės medžiagą. Iš Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninės tai buvo viena ligos istorija segtuve. Neturi teisės savarankiškai rinkti medžiagos, vertina tai, ką pateikia tyrėjai. Paprašo pateikti duomenis, nebent jeigu mato, kad gali būti kažkokie itin svarbūs duomenys išvadai duoti arba nepakanka duomenų. Neturi jokių naujų duomenų, kurie leistų duoti kitokią išvadą. Nežino, ar paaiškėjo nauji duomenys, kurie keltų abejonių dėl psichinės būklės pilnavertiškumo. Buvo analizuoti duomenys, ar galėjo jis būti tokioje psichosutrikimo būsenoje, kuri turėtų esminės įtakos jo elgsenai veikos metu ir duomenys po veikos padarymo, kas leistų jam būti pilnaverčiu proceso dalyviu. Delyras paprastai pasireiškia 3-4 paros po alkoholio vartojimo nutraukimo. Delyras negali pasireikšti kasdien vartojant alkoholį. Teoriškai galėtų pasireikšti kiti psichoziniai sutrikimai, bet tai yra pakankamai reta. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų, kad jis įvykio metu būtų buvęs psichozės būsenoje. Išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl paties asmens dalyvavimo sprendžiant klausimą dėl ekspertizės skyrimo, bet dažniausiai užtenka bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos, jei tokia yra. Šiuo atveju tokių išimtinių aplinkybių nematė. Esminės įtakos išvadai neturėtų duomenys iš apie tai, kad M. nuo 2012 m. nuolat gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, ir jam buvo nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė ir priklausomybės sindromas. Priklausomybės nuo alkoholio sindromas iš esmės nesutrikdo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. buvo išrašytas iš psichiatrijos ligoninės birželio 11 d. be psichozės reiškinių. Tai reiškia, kad jokių naujų duomenų apie jo psichosutrikimą nėra. Viena įtariamojo apklausa, kuri buvo atlikta, nebuvo tyrimo objektas, nes yra juridiškai reikšminga situacija ir tolesnis gebėjimas dalyvauti procese. M. nebuvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, o buvo surašyta specialisto išvada dėl tikslingumo skirti ekspertizę. Jeigu būtų rekomenduota skirti ekspertizę, viena konkreti apklausa nebūtų tyrimo objektas. Alkoholinis delyras yra trumpalaikis psichozinis sutrikimas, kuris praeina ir daugiau nesikartoja, jeigu nevartojamas alkoholis. Neatsimena, ar buvo duomenų, kad nuo 2012 m. A. M. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, tačiau tie duomenys kuriuos paminėjo advokatas esminės įtakos išvadai neturi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad dirba vyriausiąja tyrėja Vilniaus apskrities VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje. Atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. A. M. surašant prisipažinimą dėl nusikaltimo, ji nedalyvavo, dalyvavo kolegos pareigūnai. Įprastai, jei asmuo, atvežtas į skyrių, prisipažįsta, jam duodamas lapas surašyti prisipažinimą ranka. Jai nėra žinomos, kam dalyvaujant, kokioje patalpoje prisipažinimą surašė A. M.. A. M. apklausas vykdė ji. Ji paprašė A. M. papasakoti, buvo užduodami patikslinantys klausimai. Apklausoje dalyvavo advokatas, A. M. susipažino su apklausos protokolu. Neatsimena, ar vykdydama pirmą apklausą, žinojo apie prisipažinimą. Ji A. M. apklausinėjo areštinėje. A. M. apklausos metu buvo geros būklės, davė parodymus ir paaiškinimus, buvo sąmoningas, orientavosi aplinkoje, nebuvo apsvaigęs. M. neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Ji A. M. bylos faktų nesakė. Apie nukentėjusiosios sužalojimus jis galėjo perskaityti tik įtarime. Ji pati tuo momentu žinojo tik tiek, kiek yra nurodyta įtarime. Iki pirmos apklausos su M. nebendravo, tik jį apklausiant. Pirmą kartą pamatė jį areštinėje per apklausą. Kol atvežė į skyrių, kiti pareigūnai su juo galėjo bendrauti. Nežino, kas priėmė jo paaiškinimą. Kiti pareigūnai neturėjo galimybės supažindinti A. M. su bylos medžiaga. Neatsimenu ar turėjau specialisto išvadą dėl sužalojimų. Jei turėjo, tai įtarime įrašyta. Apklausos metu aš nebuvo gavusi specialisto išvados, nes jų negauna, gauna tik pažymą apie pirminius sužalojimus. Jei tokią pažymą turėjo, tai sužalojimus įrašė į pranešimą apie įtarimą. Neatsimena ar M. pats papasakojo, ar atsakymai buvo sukonkretinti atsakant į jos klausimus. Jei parašyta, kad pats pasakojo, vadinasi taip ir buvo. Pirmiausia apklausiamas asmuo pasakoja ir ji rašo, o jei iškyla klausimų, juos užduoda. A. M. pirmas pasakė apie smurtą. Ji nežino kas yra abstinencija, delyro sindromas. Apklausos metu epilepsijos nebuvo Nežino, apie mėlynę po akimi po apklausos. Pirminį įtarimą A. M. ir paskutinį ji suformulavo su prokurore. Griuvimas galėjo atsitikti dėl to, kad žmogus buvo pastumtas. Nukentėjusioji buvo rasta ne lovoje, o ant žemės. Negali atsakyti, kur yra A. P. telefono išklotinė ar jie ją gavo. Greičiausiai neanalizavo, analizuoja žvalgybos darbuotojai. Juos domino skambučiai. Jeigu yra išanalizuotas A. M. telefonas, tai analizuoti A. P. telefoną analizuoti netenka prasmės. Siekė įrodyti jų bendravimą. Prie jos yra priskiriama pora operatyvinių darbuotojų, kurie užsiima skambučių analize ir dirba konkrečioje byloje. M. K. yra operatyvinis darbuotojas, kuris buvo priskirtas prie šios bylos. M. rašant paaiškinimą, galėjo dalyvauti operatyviniai darbuotojai, kurie buvo priskirti prie šios bylos. Ji nusprendė, kad analizuoti A. P. telefoną yra netikslinga. Negali atsakyti, kodėl tarnybinį pranešimą surašė M. K., kuris nebuvo paminėtas prokurorės nutarime leisti susipažinti su išklotinėmis. Greičiausiai tarnybiniame pranešime duomenys surašyti remiantis mobiliojo ryšio operatoriaus suteiktais duomenimis. Neatsimena kada ir iš ko gavo duomenis apie tai, kad A. M. sveikata yra pašlijusi. Praėjus porai dienų po kardomosios priemonės klausimo nagrinėjimo sužinojo, kad jis išvežtas su konvojumi. Dėl suimtojo išvežimo niekada niekas su ja nederina ir neinformuoja. Neatsimena, koks pareigūnas jai perdavė prisipažinimą į bylą. Toks dokumentas nėra forminamas kaip savanoriškas dokumentų pateikimas, jis tiesiog įdedamas į bylą, kadangi dirba vieni ir tie patys darbuotojai, dokumentas nėra siunčiamasis iš įstaigos į įstaigą. A. M. apklausoje dalyvavo advokatas. Gali būti kad gynėjas orderį pateikė vėliau (t. 3, b. l. 181-186).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. M. neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad nukentėjusiosios nežagino, fizinio smurto prieš ją nenaudojo, nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba būti sužalota kitų asmenų nurodydamas, taip pat, galėjo mirti dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamojo pateikiamą versiją, jog jis nėra susijęs su A. P. padarytais kūno sužalojimais, lėmusiais jo mirtį, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad pas A. jis atėjo gegužės 31 d. Atsimena šią datą nes tai buvo penktadienis, išeiginėmis dienomis nenusimatė darbų. Prieš tai keletą dienų ji jam neatidarė durų. Skambino jai, matosi pagal išklotines, kad ji nekėlė ragelio. Su A. gėrė alkoholį jos mirties išvakarėse. Birželio 1 d. 20.30 val. jis išsikvietė taksi, nes nusprendė, kad dar bus mažai alkoholio. Nuvažiavo į naktinę parduotuvę, nupirko butelį degtinės. Kai grįžo, A. jį įleido į butą. Su A. gėrė alkoholį, po to jis atsigulė į lovą, o ji nuėjo į vonią praustis ar persirenginėti. Nekreipė dėmesio, tačiau išgirdo vonioje kažkokį sudundėjimą. Gal ji buvo nugriuvusi. Po to ji iš vonios keturiomis ėjo. Pagalvojo gal dėl girtumo. Pati atsigulė į lovą, apsirengusi naktinius, chalatą. Kambaryje buvo prietema, apie 22 val. jis užmigo. Kažkuriuo metu prabudęs pastabėjo, kad A. guli visiškai nejudėdama. Papurtė, uždegė šviesą šalia jos lovos, suprato, kad kažkas ne taip. Paskambino į bendrosios pagalbos tarnybą, kuri sujungė su medikais, kurie jam aiškino ką daryti, kaip gaivinti. Kiek atsimena, jie liepė paguldyti ją ant grindų ir tada spausti krūtinės ląstą. Atvykę medikai konstatavo mirtį, pranešė policijai. Jis tuomet paskambino A. vyrui ir pasakė, kad aiškintųsi patys nuo ko ji mirė ir kas jai atsitiko, pasakė, kad atsibudo šalia lavono. A. turėjo sveikatos problemų, matomai nuo nuolatinio girtavimo. Pasigėrusi silpnai laikydavosi ant kojų, griuvinėdavo, o kai užeidavo epilepsijos priepuoliai, staigiai griūdavo, visiškai savęs nekontroliuodavo. Dėl to ant jos kūno nuolat būdavo mėlynės (t. 3, b. l. 141-145).
Siekiant patikrinti A. M. parodymų teisingumą, buvo pagarsinti 2019 m. birželio 5 d. A. M. surašytas paaiškinimas bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (t. 1, b. l. 123-124). Šiuose parodymuose A. M. nurodė, jog buvo A. P. sugyventinis. 2019-05-30, ketvirtadienį, apie 20 val. trenkė A. per veidą keturis kartus su dešiniu delnu, negavo sekso. Todėl ją ir sumušė. Po to ji sutiko santykiauti. 2019-06-01, šeštadienį, apie 21 val. gulėjo lovoj ir užsimanė vėl santykiauti. Vėl atsisakė A. santykiauti. Todėl jis jai sudavė per kaktą 2 kartus su dešiniu delnu. Po to su dešiniu delnu sudavė smūgį į dešinį žandą. Po to pradėjo smaugti su dviem rankom kaklą. Po to ji sutiko ir jie pasimylėjo. Tada, kai ją mušdavo, buvo neblaivus. Todėl ir kildavo konfliktai, nes jis būdavo neblaivus. Tada užsisuko ant skirtingų šonų ir nuėjo miegoti. Prabudęs apie 3 val. pastebėjo, kad A. P. guli atšalusi. Jis labai gailisi, kad ją mušdavo ir nesitikėjo tokių pasekmių, jog ji mirs (t. 1, b. l. 114-115). 2019 m. birželio 5 d. apklaustas kaip įtariamasis, A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad jokių galvos traumų nėra turėjęs. Gydėsi narkologiniame nuo alkoholio priklausomybės, psichiatrijos įskaitoje nėra įrašytas. Su A. P. jie buvo sugyventiniai apie 1,5 metų, vedė bendrą ūkį, gyveno kartu jos bute. Jie mylėjo vienas kitą, tačiau apie sausio 3 d. A. pardavė žemę, gavo daug pinigų ir nuo tos dienos su ja gėrė kiekvieną dieną, ir nusigėrė. Nereikėjo nei į darbą eiti, nieko nereikėjo. Iki tos dienos, kai nebuvo pinigų, nebuvo iš ko prisigerti, tai ir gerai sutarė. Tačiau nuo to momento, kai atsirado pinigų, jie pradėjo gerti ir viską padarė alkoholis, jie pradėjo pyktis. Pykčiai dažniausiai kildavo tik todėl, kad ji su juo nesimylėdavo, tad ją ir ,,pabaksnodavo". 2019-04-30 jis su A., kaip ir visada, gėrė dviese, namuose. Maždaug apie 20 val. nuėjo miegoti ir jis užsinorėjo pasimylėti. Tačiau ji nenorėjo, liepė atstoti. Tad jis atsisėdo lovoje ir jai gulinčiai rankos plaštaka trenkė į vieną veido pusę, po to kita ranka į kitą veido pusę. Jo manymu, smūgiai buvo nestiprūs, jis ją norėjo tik pagąsdinti, kad ji sutiktų su juo santykiauti. Jis nematė, kad jai bėgtų kraujas, tačiau žandas paraudo. Tuomet ji sutiko su juo mylėtis. Toliau iki birželio 1 d. jokių konfliktų tarp jų nebuvo, ji jautėsi pagiringa, bet nesiskundė, kad jai ką nors skauda. 2019-06-01 jis su A. vėl gėrė visą dieną. Maždaug apie 21 val. jie abu nuėjo miegoti ir jis vėl norėjo su ja pasimylėti, tačiau ji atsisakė. Jis buvo atsisėdęs ant lovos krašto, o ji gulėjo. Tad, kai ji atsisakė su juo mylėtis, jis dešine ranka pradėjo daužyti jos galvą, suduodamas smūgius kažkur į kaktos sritį. Jis jai sudavė daug kartų. Jis vis daužė ir daužė jai per galvą ir stipriai. Po to ji nustojo kvėpuoti. Smulkiai papasakoti negali, kas toliau vyko, neprisimena. Berods ją bandė gaivinti, daryti dirbtinį kvėpavimą. Ar jis jai sudavė dar kokių nors smūgių, negali pasakyti, neprisimena. Kaip jam atrodo, jis jai dirbtinį kvėpavimą darė lovoje. Kaip ji atsirado ant grindų, neprisimena. Jis nesitikėjo, kad nuo jo tokių veiksmų A. mirs ir tikslo nužudyti neturėjo (t. 1, b. l. 123-124). Tokie A. M. parodymai nėra vieninteliai ir lemiami, tačiau yra pakankamai reikšmingi tikrinant kitų duomenų, pripažintų įrodymais, patikimumą.
Dėl 2019-06-05 paaiškinimo kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis nežino kieno sugalvotos aplinkybės nurodytos tame paaiškinime, bet tikrai ne jo, tačiau pripažino, kad raštas yra jo. Dėl 2019 m. birželio 5 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotų parodymų kaltinamasis nurodė, kad protokolas surašytas ne iš jo žodžių. Dėl tuo metu buvusios alkoholinės abstinencijos, negalėjo suvokti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų pobūdžio. Tačiau, priešingai, nei teigia kaltinamasis, būtent ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai atitinka kitų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Pakeitęs parodymus ir neigdamas sužalojęs A. P., A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad savo parodymų, kuriuose jis prisipažino sužalojęs A. P., nepamena, nes tuo metu buvo alkoholinės abstinencijos būsenoje ir nesuprato su juo atliekamų tyrimo veiksmų esmės, bei, kad parodymuose nurodytos aplinkybės yra išgalvotos pareigūnų. Tokią kaltinamojo gynybos versiją paneigia kiti baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. M. buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 11 d. Diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (t. 2, b. l. 3). Iš specialisto išvados matyti, kad A. M. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2019 m. birželio 7 – birželio 11 d. (4 lovadieniai), diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, alkoholio provokuota epilepsija; priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Stacionariniam gydymui atvežtas iš areštinės po to, kai nutraukus ilgalaikį alkoholio vartojimą, pasireiškė delyrinė simptomatika. Gydymo eigoje būklė pagerėjo, išrašytas be psichozės reiškinių (t. 2, b. l. 9). Tačiau kaltinamasis A. M. buvo apklaustas ir davė parodymus 2019 m. birželio 5 d., o į Respublikinę psichiatrijos ligoninę buvo pristatytas 2019 m. birželio 7 d., t. y. praėjus dviem paroms po apklausos. Kaltinamasis 2019 m. birželio 5 d. buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui. Jokių pastabų dėl protokolo nustatyta tvarka pareikšta nebuvo. Iš šių duomenų darytina išvada, kad A. M. sveikatos būklė aptariamu metu nebuvo kliūtimi duoti parodymus apie įvykio aplinkybes. Apklausos protokolo pabaigoje yra jo paties ranka padarytas prierašas „Surašyta teisingai“. Liudytoja tyrėja K. M. parodė, kad ji paprašė A. M. papasakoti, buvo užduodami patikslinantys klausimai. Apklausoje dalyvavo advokatas, A. M. susipažino su apklausos protokolu. Ji A. M. apklausinėjo areštinėje. A. M. apklausos metu buvo geros būklės, davė parodymus ir paaiškinimus, buvo sąmoningas, orientavosi aplinkoje, nebuvo apsvaigęs (t. 3, b. l. 181-186). Tai, kad 2019 m. birželio 5 d. A. M. nebuvo alkoholinės abstinencijos būsenoje, dėl kurios negalėtų suvokti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmės, patvirtina ir 2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo A. M. klausimą, jis dalyvavo posėdyje, pasisakė dėl nagrinėjamo klausimo esmės, atsakinėjo į teisėjo, prokuroro bei gynėjo klausimus, pareiškimų, jog dėl sveikatos būklės negali dalyvauti posėdyje, nebuvo. Kaip matyti iš minėto protokolo, nei kardomosios priemonės klausimą sprendusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei posėdyje dalyvavusiems prokurorei ir gynėjui nekilo abejonių dėl įtariamojo sveikatos būklės (t. 1, b. l. 133-134). Be to, kaip matyti iš 2019 m. birželio 5 d. duotų parodymų bei paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui turinio, juose nurodomos faktinės aplinkybės apie kurias nei tyrėja, nei prokurorė, negalėjo žinoti ir jos nėra išgalvotos, kadangi jas patvirtina vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. P. bei liudytojai A. J. R., A. G., D. R..
Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo bute (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 30 – birželio 2 dienomis, patvirtina UAB „Tele 2“ išklotinės ir tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad nuo 2019-05-30 d. 15:21 val. iki 2019-06-01 d. 20:13 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nukentėjusioji A. P., taip pat yra UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-06-01 d. nuo 20:13 val. iki 20:16 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Nuo 2019-06-01 d. 20:16 val. iki 2019-06-02 d. 05:01 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (A. M.) buvo UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje - zonoje. Taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra UAB „Tele 2“ bokšto (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje - zonoje. 2019-06-02 d. nuo 05:01 val. iki 08:32 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas (A. M.) užfiksuotas UAB „Tele 2“ bokštų: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje – zonoje (t. 1, b. l. 91-105).
Teismų praktikoje pripažįstama kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-7-136-489/2017, 2K-243-689/2019).
Kaip nustatyta Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-07-24 pateiktoje specialisto išvadoje M 644/2019 (01), A. P. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Į tai nurodo poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimo židinys dešinio smegenų pusrutulio pakaušinėje skiltyje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, ūminiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. A. P. lavono tyrimo metu nustatyta - galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodine kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumušimo židiniu dešinio smegenų pusrutulio pakaušinėje skiltyje, padarytas minėtomis galvos ir veido sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, 2 - 4 parų laikotarpyje iki mirties (t. 1, b. l. 44-50). Iš ikiteisminio tyrimo metu specialisto O. P. paaiškinimų matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad 1-me specialisto išvados M 644/2019 (01) punkte išvardinti galvos ir veido sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje) pagal makroskopinį ir histologinį vaizdą yra panašaus senumo, ir tai, kad minėti sužalojimai lokalizuoti įvairiose galvos ir veido srityse, vertinant visumoje, mažai tikėtina, kad pastarieji galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus. Vertinant atskirai poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje ir kraujosruva kairės akies junginėje, labiau būdingi juos padarant suduodant smūgius į minėtas sritis kietais bukais daiktais, o poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje, galėjo būti padaryti ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant bei minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Po nustatytų ir specialisto išvados M 644/2019 (01) 1-me punkte išvardintų sužalojimų padarymo mirusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (tame tarpe ir judėti, gintis, šaukti) iki netenkant sąmonės. Po patirtų ir specialisto išvados M 644/2019 (01) 1-me punkte išvardintų sužalojimų padarymo mirusioji galėjo išgyventi nuo 2 iki 4 parų laiko (t. 1, b. l. 52-54). Teisiamojo posėdžio metu specialistas O. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktas išvadas bei paaiškinimus ir papildomai paaiškino, kad galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 5-6 trauminiais poveikiais į galvos sritį. Kai kurie sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva pakaušyje dešinėje arba minkštų audinių kraujosruva viršugalvio dešinėje labiau būdingi griuvimai, bet kraujosruvos su nubrozdinimais lūpose, dešinio žando srityje, kairės akies junginėje esanti kraujosruva labiau būdingi sudavimui. Kraujo išsiliejimas galėjo įvykti dėl kiekvieno iš tų 5-6 trauminių poveikių galėjo kilti tokios pasekmės. Kraujosruva kairės akies junginėje nėra būdinga griuvimui, atsitrenkiant į plokštumą, nes kraujosruvos nėra odoje, o yra tik pačios akies obuolyje, vadinasi padaryta su kažkokiu ribotu daiktu. Žmogus miršta dėl kraujo išsiliejimo virš smegenų. Kraujas kaupiasi, spaudžia smegenis, užspaudžia gyvybinius centrus ir tada įvyksta mirtis. Laikas gali būti nuo valandos ar kelių valandų iki paros ir daugiau, priklausomai nuo to, kiek yra pažeistų galvos kraujagyslių, jungiančių kietąjį dangalą su minkštais dangalais. Sužalojimai pakaušyje ir viršugalvyje labiau būdingi griuvimui. Visi šie trauminiai poveikiai negalėjo pasidaryti vienu metu krentant, kadangi skirtingos plokštumos (t. 3, b. l.73-75). Pagarsinus specialisto paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškinimus patvirtino, atsakinėdamas į papildomus klausimus, paaiškino, kad kraujo išsiliejimas gali įvykti ir per 1 valandą ir trukti parą, priklausomai nuo pažeistų kraujagyslių. Išvadoje teigia remdamasis jau pačios kraujosruvos, ties krešulio histologiniu ištyrimu, kuris rodo, kad jis yra jau senas, tiksliau- įvykęs ne prieš pat mirtį. Jis kraujavo iš lėto, po truputį kaupėsi ir spaudė smegenis. Jei smūgiai suduodami į veido sritį, negali atsirasti sužalojimai pakaušyje, viršugalvyje, turėjo būti kontaktas su kažkokiu objektu. Nustatyti sužalojimai veido srityje - nubrozdinimai ir kraujosruvos yra nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nepanašu, kad dėl epilepsijos prieš mirtį galėjo išsilieti kraujas į smegenis. Panašiau, kad įvyko kraujo išsiliejimas per tas 2-4 paras, spaudė smegenis ir dėl smegenų pažeidimo galėjo įvykti į traukulius panašūs priepuoliai. Nėra tokių specifinių požymių, kad prieš mirtį būtų ištikęs epilepsijos priepuolis. Sergantiems epilepsija būna sukandžiotas liežuvis, kvėpavimo takuose būna tirštos balkšvos gleivės dėl hipersekrecijos. Šiuo atveju, tokių nebuvo. Epilepsija - labiau klinikinė diagnozė, o morfologiškai jos išraiškos nėra arba labai sunku nustatyti. Jeigu pamato priepuolį, fiksuoja jį, tiria, jeigu kartojasi, aiškinasi priežastis, ji nėra jokių struktūrinių galvos smegenų pažeidimų, tai diagnozuoja kaip epilepsiją, jeigu yra kažkokie struktūriniai galvos smegenų pakitimai, traumos, ligos, tada priepuoliai eina kaip antraeiliai dėl galvos smegenų pažeidimo. Viršugalvio kairę pusę žmogus gali susižaloti krisdamas labiau atlošęs galvą, jeigu tik į grindis, gali tą vietą susižaloti krisdamas susilenkęs. Būna visokių kuriozų, kaip žmonės susižaloja. Vienu metu teoriškai įmanoma susižaloti ir pakaušį ir viršugalvį, jeigu krentama į dvi plokštumas, sudarančias kampą. Griuvimui būdinga minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvio dešinėję, pakaušio dešinėje ir kairėje užausinėje srityje. Visų šių sužalojimų nesietų su vienu trauminiu poveikiu. Smūgio jėgos nenustatinėja. Smūgiuojant į akies sritį, galėtų būti sužalojamos ir smegenys taip, kad jos pabrinktų. Suduodant į akies sritį, kraujo išsiliejimas įvyksta dėl atsiradusių galvos rotacinių judesių. Dėl smūgio galva staigiai sujuda, o smegenys galvoje tuo metu atsilieka. Tuomet jos juda į vieną pusę, o galva į kitą, kraujagyslės persitempia ir plyšta. Todėl kraujo išsiliejimas gali įvykti nuo bet kurio smūgio į galvą. Alkoholio vartojimas prisideda prie smegenų pabrinkimo, kadangi lėčiau kreši kraujas ir esant rotaciniam judesiui tai pagreitina kraujavimą. Išoriškai ant kūno nesimato, ar asmuo buvo žagintas. Jeigu užduotyje nurodyta, kad kažkas tokio galėjo būti, tada kryptingai tiria, ima tepinėlius, apžiūri lytinius takus. Lūpos sužalojimas galėjo atsirasti tik dėl smūgio sudavimo, sakiau, kad labiau būdingi. Jie galėjo atsirasti atsitrenkiant nukentėjusiajai į labiau ribotą objektą (t. 3, b. l.73-75).
Teismo medicinos konsultacinėje papildomoje specialisto P. P. išvadoje Nr. 0143/20 nurodoma, kad žmogaus savijauta prasidėjus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu gali pradžioje nekisti, o vėliau dėl galvos smegenų pabrinkimo ir spaudimo pasireiškia įvairūs neurologiniai simptomai, priklauso taip pat ir nuo kitų galvos smegenų struktūrų sužalojimo bei pradžioje dažniausiai tai pasireiškia galvos skausmu, svaigimu. Atsiradus juntamiems SDH (kraujosruvos po kietuoju dangalu) simptomams, žmogaus sveikatos būklė leidžia jam pačiam kreiptis į gydymo įstaigą, kol neprarado sąmonės. Stadijoje, kai žmogus pradeda jausti SDH simptomus, hematomos gydymas dažniausiai yra efektyvus ir ne visada neišvengiamas operacinis gydymas, kartais užtenka ir konservatyvaus – medikamentinio gydymo. Negydoma SDH, gali likti nepastebėta, jei ji nesukelia simptomų ir jos baigtis gera, o ūmių ir masyvių kraujosruvų, sukeliančių galvos suspaudimo simptomus, baigtis dažniausiai mirtina, jei laiku neatliekama operacija (t. 3, b. l. 112-113). Teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. savo pateiktas išvadas patvirtino ir paaiškino, kad pradžioje išsiliejęs kraujas po kietuoju dangalu gali neduoti jokios simptomatikos, žmogus jaučiasi normaliai vaikšto, bendrauja. Vėliau spaudžiamos smegenys pradeda reaguoti, brinksta. Dažniausiai pirmi simptomai - galvos skausmas, dėl ko žmonės kreipiasi į ligonines. Vėliau jau žmogus praranda orientaciją ir erdvėje, ir laike. Nagrinėjamu atveju, kraujosruva padaryta prieš 3-4 paras, galima teigti, kad šiuo atveju žmogus turėjo pakankamai laiko kreiptis į medicinos įstaigas nuo pirmųjų simptomų pajutimo. Rotacija vyksta iš karto po smūgio ar atsitrenkimo į kietą buką daiktą. Ji gali vykti į šonus, tiesiai ir įvairiais kampais. Rotacija yra staigus sukamasis judesys. Kraujagyslės gali trūkti tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Kraujagyslės plyšta, nes kaukolės kaulinė dalis šiek tiek atsilieka nuo galvos smegenų ( t. 3, b. l. 133-135).
Tokiu būdu pagal aptartas specialistų išvadas ir paaiškinimus, A. P. nustatyti sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti tiek griuvimo metu, tiek suduodant smūgius t. y. poodinė kraujosruva pakaušyje dešinėje arba minkštų audinių kraujosruva viršugalvio dešinėje labiau būdingi griuvimai, tačiau kraujosruvos su nubrozdinimais lūpose, dešinio žando srityje, kairės akies junginėje esanti kraujosruva labiau būdingi sudavimui ir kraujo išsiliejimas galėjo įvykti dėl kiekvieno iš 5-6 trauminių poveikių. Mirties dieną A. P. girtavo, jos kraujyje nustatytas didelis alkoholio kiekis, atitinkantis sunkų girtumo laipsnį, jos kraujyje rasta 2,54 proc. etilo alkoholio (t. 1, b. l. 44-50). Todėl nėra pagrindo atmesti galimybės, kad tokios būklės galėjo kaltinime nurodytu laikotarpiu galėjo griuvinėti ir dalį sužalojimų patirti pati, tačiau, kaip minėta, A. P. mirtį lėmę sužalojimai galvoje nėra būdingi griuvimui, o kraujagyslės gali trūkti tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Pagal specialistų paaiškinimus, kraujagyslės plyšta, nes kaukolės kaulinė dalis šiek tiek atsilieka nuo galvos smegenų. Sukamąjį judesį A. P. galėjo patirti dėl stipraus smūgio. Iš O. P. paaiškinimų seka, kad smūgiai į veidą, plaukuotą galvos sritį ar net vienas smūgis turėjo būti pakankamai stiprūs, kadangi sukėlė sukamąjį galvos smegenų judesį ir buvo sužalotas galvos smegenų paviršius ir kietąjį smegenų dangalą jungiančios kraujagyslės.
Nors kaltinamasis A. M. teigia, kad išgirdo vonioje nugriuvus A. P., ekspertas A. P. nurodė, kad A. P. galvos sumušimai turėjo būti padaryti bent parą anksčiau. Epilepsijos požymių nenustatyta. Poveikio pobūdis ir lokalizacija labiau būdinga sužalojimams, padaromiems suduodant smūgius. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų taip nugriuvusi, kad dėl nugriuvimo galėjo atsirasti sužalojimai galvoje, nustatyti specialisto išvadoje, sąlygoję nukentėjusiosios mirtį. Todėl atmetama kaltinamojo keliama versija, kad nukentėjusioji susižalojo griuvinėdama, galėjo būti sumušta kitų asmenų ar mirė nuo alkoholio. Aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo neblaivi ir tai galėjo turėti įtakos jos sveikatai ir komplikacijų kilimui, nepašalina priežastinio ryšio tarp jo A. M. veiksmų ir A. P. mirties. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamojo A. M. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiosios A. P. mirtis siejasi priežastiniu ryšiu. Suduodamas nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbų kūno organą - galvą, numatė, kad savo veika gali nukentėjusiąją sunkiai sužaloti, dėl ko galimos atsirasti komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Paminėtos aplinkybės leidžia išvadą, kad kaltinamasis A. M. veikė netiesiogine tyčia.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms.
Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, prieš žuvusiąją pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kūno vietą, į kurią buvo suduoti smūgiai, teismas daro išvadą, kad A. M., naudodamas smurtą, suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, o būtent pavojingumą kito gyvybei, numatė, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusioji gali mirti, t. y. išreiškė savo tikrąją valią – norą smurtauti, ir nors nenorėjo A. P. atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tarp jo veiksmų – smūgių sudavimo į galvą bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams.
Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad būtent A. M. nustatytu laiku ir aplinkybėmis padarė A. P. kaltinime nurodytą galvos sužalojimą, nuo kurio ji mirė. Kaltinamojo kaltės nepaneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys, jog A. P. piktnaudžiavo alkoholiu, taip pat būdama neblaivi, griuvinėdavo. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val. iki birželio 2 d. 3.15 val. A. P. būtų pati patyrusi galvos sužalojimą, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, ūminiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, nuo kurio ji mirė. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad po patirtų sužalojimų, nukentėjusioji nesikreipė į gydymo įstaigą dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo, nesirūpino savo sveikata, tačiau priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punkte išaiškinta, jog atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2005 konstatavo, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnį svarbu ne mirties laikas, o mirties priežastis. Savalaikis ar nesavalaikis medicinos pagalbos suteikimas arba gydymo klaidos gali turėti įtakos veikos padariniams - užkirsti jiems kelią, ar atvirkščiai - paspartinti pasekmių kilimą. Tačiau baudžiamajai atsakomybei svarbiausia yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių. Pavojingas gyvybei kūno sužalojimas yra toks sužalojimas, kuris paprastai baigiasi nukentėjusiojo mirtimi. Savalaikė medicininė pagalba gali užkirsti kelią mirčiai, tačiau veikos kvalifikavimui tai reikšmės turi tik tiek, kad dėl savalaikės pagalbos suteikimo pavykus išgelbėti gyvybę, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Jei to padaryti nepavyksta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nužudymas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimų dėl A. P. mirties aplinkybių. Akivaizdu, jog A. P. mirtį nulėmė ne vien tik išgertas alkoholis ir sužalojimai, nukentėjusiosios patirti jai nugriūvant.
Kaip minėta, 2019 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. M 644/2019 (01) konstatuota, kad A. P.padaryti sužalojimai galvoje yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su mirtimi (t. 1, b. l. 44-47). Todėl nepaisant to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d., kuomet buvo padaryti sužalojimai, iki 2019 m. birželio 2 d. įvykusios mirties yra apie 2 parų laikotarpis, A. M. veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. P. ir A. M. kartu gyveno nuo 2018 m. pavasario, t. y. apie metus laiko. Nors A. M. neigia gyvenęs pas A. P., byloje surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių kaltinamojo nurodomas aplinkybes. Nukentėjusysis R. P. parodė, kad iš A. P. pasakojimų žino, kad 2017 m. gruodį ji susipažino su A. M.. AN. pradėjo lankytis ten nuo 2018 m. Jis pats pastoviai su AN. bendravo telefonu, kelis kartus buvo susitikę. A. P. su M. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Vieną kartą A. P. buvo išvijusi jį iš namų. Vėliau, kaip suprato, po kelių dienų ar sekančią dieną ji vėl jį įsileido. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, kad A. P. su A. M. pradėjo gyventi nuo 2018 m. pavasario. Liudytoja A. P. pusseserė A. J. R. parodė, kad A. M. gyveno pas A. Koridoriuje stovėjo ne viena pora batų ir kabėjo striukės. Padarė išvadą, kad tai A. M. batai ir striukės pagal dydžius. Buvo ir šlepetės. Vonioje matė papildomą dantų šepetuką, skutimosi priemones, kurių prieš tai nebuvo. Vyras, paskutiniu metu, pas ją buvo tik vienas. Tai ji jai sakydavo ir pati atvažiavusi matydavo. Atvažiavusi pas A., A. M. yra mačiusi du kartus (t. 3, b. l. 13-23). Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs, bendravęs vieną kartą prieš beveik porą metų, kovo 19 d. Paskambino A. P. pusseserė ir paprašė nuvažiuoti kartu pas A. P., nes viena vykti bijojo. Nuvyko ten kur gyveno A. P. - (duomenys neskelbtini). Ten buvo buto savininkė A. P. ir 3 vyrai. Visi buvo neblaivūs, buvo alkoholio, tarp jų vyko kažkokie konfliktai, aiškinimaisi. Jie su A. pussesere paprašė, kad tie vyrai išeitų. Jie prieštaravo. Kilo toks kaip ir konfliktas. Jie pasakė, kad kreipsis į policijos pareigūnus, ką jis vėliau ir padarė. Buvo iš buto jėga išstumtas, po to ir pusseserė buvo jėga išmesta. Iškvietė policiją. Nerašė pareiškimo tuo metu, nes sutarė, jeigu gražiuoju išeis AN., tada nerašys. Bute buvo 3 vyriškiai, vienas iš jų – M., kitų nepažįsta. Kai policija atvažiavo, sutarė, kad jeigu AN. išeina, nerašys pareiškimo dėl to, kad prieš juos naudojo smurtą - spyrė į nugarą, stumdamas per duris. AN. spyrė jam į nugarą, stūmė pro duris, pagrasino. Turbūt nuo 2018 m. pavasario A. pradėjo gyventi su AN., po tos 2018 m. kovo 19 d., liudytojos A. J. R. parodymai, kad iš A. P. žino, kad ji su A. M. susipažino 2017 m. gruodžio mėnesį, o gyventi pradėjo 2018 m. balandžio ar gegužės mėnesį (t. 3, b. l. 13-23).
Aplinkybes apie A. M. ir A. P. gyvenimą kartu bei apie tai, kad A. P. būdavo sumušta, nurodė liudytojos A. J. R. ir D. R.. Nors nukentėjusysis R. P. liudytojas A. G. parodė, kad jie yra matę situacijas, kai A. P. griuvinėdavo, pati nukentėjusioji nurodydavo, kad liudytojų matomus sužalojimus ji patirdavo nugriuvusi, tačiau liudytojai A. J. R., D. R. nurodė, kad kai kurie sužalojimai – kakle, rankų vidinėje pusėje, pilve nebuvo būdingi griuvimui ir jie darydavo prielaidas, kad prieš A. P. buvo naudojamas fizinis smurtas. Liudytoja A. J. R. parodė, kad kai A. P. buvo pas ją atvykusi, 2018 m. rugsėjo, spalio mėn., ji prisipažino, kad A. M. prieš ją smurtavo. Taip pat prisipažino, kad ji bijo ne tik AN., bet ir jo draugų. A. į policiją nesikreipė, nes jo bijojo. Ji 2019 m. kovo 19 d. slapta padarė A. P. fotonuotrauką, kurioje matosi sužalojimai (t. 3, b. l. 13-23). Į bylą liudytojos A. J. R. pateiktoje fotonuotraukoje nufotografuota A. P., ant jos veido matyti kraujosruvos (t. 1, b. l. 76). Liudytoja D. R. nurodė, kad kai paskutinį kartą ji buvo užėjusi pas A. P. gegužės mėnesį, A. rado su mėlynėmis. Jai paklausus, tiek AN., tiek A. pasakė, kad jis jai sudavė. A. P. kaimynas liudytojas V. K. parodė, kad A. P. nuolat būdavo sumušta. Tik A. M. galėjo ją sumušti, daugiau asmenų ten negyveno. Jis nedirba, yra pensininkas, būna namuose, todėl per virtuvės langą mato kas vyksta. A. M. gyveno pas A. 1,5-2 metus. Kiekvieną dieną jis jį matydavo einantį į parduotuvę - 10 val. ryte, 14-15 val. ir 19.-19.30 val. alkoholio, nes alkoholį parsinešdavo rankose. A. M. matydavo kiekvieną dieną. A. šuniuką rytais, prieš 09.00-10.00 val. dažniausia vedžiodavo A. M. (t. 3, b. l. 13-23). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apklaustų asmenų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys. Nors dauguma apklaustų asmenų buvo nužudytosios šeimos nariai, giminaičiai, kaimynas, tačiau vien dėl to negalima manyti, jog jie sąmoningai apkalbėtų A. M.
Nukentėjusiojo bei liudytojų nurodomas aplinkybės apie A. M. ir M. P. gyvenimą kartu patvirtina ir tai, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, A. M. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatytu laiku neišeiti iš namų, kurių adresas nurodomas (duomenys neskelbtini).
Taigi, byloje nustatyta, kad A. P. ir A. M. gyveno kartu, juos siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė savo šeimos narį – sugyventinę A. P. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis nužudė savo šeimos narį.
Kaltinamasis A. M. taip pat kaltinamas ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. tuo, kad jis A. P. nužudė itin žiauriai. Kaltinimas A. M. nužudžius itin žiauriai, grindžiamas tik bendru nukentėjusiajai A. P. suduotų smūgių skaičiumi, nors kiti sužalojimai su nukentėjusiosios mirtimi neturi priežastinio ryšio, be to, dalis sužalojimų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip minėta, iš specialisto išvados bei paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiosios galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 5-6 trauminiais poveikiais į galvos sritį. Kai kurie sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva pakaušyje dešinėje arba minkštų audinių kraujosruva viršugalvio dešinėje labiau būdingi griuvimai, Vertinant atskirai poodinė kraujosruva dešinio žando srityje, gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje ir kraujosruva kairės akies junginėje, labiau būdingi juos padarant suduodant smūgius į minėtas sritis kietais bukais daiktais, o poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvio dešinėje, pakaušio dešinėje, galėjo būti padaryti ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant bei minėtomis sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Specialisto išvadoje neatmetama galimybė, kad dalį sužalojimų, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji galėjo patirti pati atsitrenkdama į kokius nors daiktus, taip pat ir pati pargriūdama. Iš aukščiau aptartų bylos duomenų, kurie nekartojami, nustatyta, kad dalį sužalojimų A. P. pasidarė pati.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Tuo tarpu nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus ir kad kaltininkas norėjo arba sąmoningai leido kilti būtent tokiam nužudymo būdui. Jei kaltininkas ir neturėjo tokio specialaus tikslo, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai atimta itin žiauriai, kankinančiai ar sąmoningai pasirenka tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal šį punktą. Nenustačius bent vienos šių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad nužudymas kvalifikuotinas kaip padarytas itin žiauriai. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011 ir kt.).
Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, o jas turi patvirtinti konkretūs teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau nei šešis smūgius, tačiau mažiau negu 29 smūgius į įvairias kūno vietas. Tikslaus smūgių skaičiaus nustatyti nėra galimybės.
Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina viena iš tyčinio nužudymo nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y., kad kaltinamasis A. M. nukentėjusiąją A. P. nužudė itin žiauriai, todėl nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų perkvalifikuotina į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl kaltinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį
A. M. kaltinamas tuo, kad jis išžagino A. P. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis padarė šią nusikalstamą vaiką.
Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant.
Jokie objektyvūs duomenys, išskyrus ikiteisminio tyrimo metu paties kaltinamojo A. M. 2019 m. birželio 5 d. rašytą paaiškinimą bei 2019 m. birželio 5 d. duotus parodymus, nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 dalyje. Dėl to byloje nėra gauta nei specialistų išvadų, nei tokios aplinkybės yra patvirtintos kitais objektyviais bylos duomenimis. Iš specialisto O. P. paaiškinimų matyti, jog net nebuvo pateikta užduotis tirti galimo A. P. išžaginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo išžaginta, tai yra kad su ja prieš jos valią, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val. iki birželio 2 d. 3.15 val. A. M. ne mažiau kaip du kartus atliko lytinį aktą, šioje byloje nėra.
Tokiu būdu duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. M. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nesurinkta. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis A. M. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis), tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, esant vienai kvalifikuojančiai nužudymą aplinkybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes, kurios, sprendžiant iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, nebuvo atsitiktinės. Kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant neišnykusiems teistumams, eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 181-199).
Bylos faktiniai duomenys pagrindžia, kad kaltinamasis ir anksčiau yra smurtavęs sugyventinės atžvilgiu, kas leidžia teigti, jog A. P. mirtis buvo dėsningas kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo - piktnaudžiavimo alkoholiu, lydimo smurtinio pobūdžio veiksmų, rezultatas. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. M. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, nes BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Ši aplinkybė taip pat pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato vien laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bei tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. M. už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, nes A. M. nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką A. M. įskaitytinas laikas, jo išbūtas esant laikinai sulaikytu bei suimtu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d.
M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali pasislėpti, siekdama išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinė ieškinį, kuriuo iš A. M. prašė priteisti 2370 Eur turtinei bei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 66). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala jam yra atlyginta, iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai gavus kompensaciją, taip pat pašalpą, todėl ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nepalaiko. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam turtinė žala atlyginta, šioje dalyje jis ieškinio atsisakė, todėl priimtinas nukentėjusiojo atsisakymas ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. pareiškė, kad ieškinio dalyje dėl 20 000 Eur neturtinės žalos taip pat atsisako. Nukentėjusiajam buvo išaiškintos tokio atsisakymo pasekmės, t. y., kad jis, atsisakydamas reikalavimo, ateityje dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu reikšti civilinio ieškinio nebegalės. Nukentėjusysis nurodė, kad ieškinio atisakymo pasekmes suprato.
Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis pareiškė, jog palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo išaiškinimą dėl ieškinio atsisakymo pasekmių ne taip suprato (t. 3, b. l. 181-186). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam atsisakius ieškinio, dėl to nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl šio proceso nutraukimo, kuris paprastai išsprendžiamas priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, todėl jam pareiškus, jog reikalavimą dėl neturtinės žalos palaiko, teismas šioje dalyje ieškinio nenagrinėjo, nesprendė jo pagrįstumo klausimo. Nukentėjusiajam pareiškus, kad jis prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą, nukentėjusiojo atsisakymas ieškinio negali būti priimtas ir procesas negali būti nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pateikto civilinio ieškinio iš esmės nenagrinėjo, jo turinys (t. 1, b. l. 66) neatitinka civilinio ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę pareikšti civilinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perkvalifikavus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų, ir skirti jam 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. M. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti 14 (keturiolika) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio atsisakymą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priimti iš procesą šioje dalyje nutraukti. Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.