- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- e2-1147-407/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoro ieškovui L. M. priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-968-345/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snorui dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp jo ir atsakovės BAB banko Snoro 2011 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. pripažinti ieškovo atsakovei pagal sutartį sumokėtas sumas (116 729,61 Eur) terminuotu indėliu, kuriam dalyje iki 100 000 Eur sumos taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko bei prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimai buvo iš esmės patenkinti. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo turėtų 1 208,87 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė ieškovo L. M. ieškinio atsakovei BAB bankui Snorui atsisakymą ir bylą nutraukė, priteisė iš atsakovės BAB banko Snoro administravimui skirtų lėšų ieškovui L. M. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas buvo itin glaudžiai susijęs su klausimu, ar atsakovės platintiems indėlio sertifikatams yra taikoma indėlių garantijų sistema. Draudimo aspekto išsiaiškinimą lėmė aktyvūs sertifikatų įgijėjų veiksmai, kreipiantis į teismus dėl savo teisių gynimo. Taigi ieškovo, kaip vieno iš daugelio asmenų, įgijusių atsakovės platintus indėlių sertifikatus, teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą negali būti ribojama vien tik formaliais pagrindais. Nustatydamas iš atsakovės ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes: byloje nenagrinėti sudėtingi teisės ir fakto klausimai; ieškovui teisinę pagalbą teikęs advokatas atstovavo ne vienoje panašioje byloje; ieškovas turėjo galimybę savo teises ginti kartu su kitais asmenimis, su kuriais iš pradžių buvo pareiškęs bendrą ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė BAB bankas Snoras atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, iš rezoliucinės dalies išbraukiant antrą pastraipą, kurioje nurodyta, kad iš atsakovės administravimui skirtų lėšų ieškovui priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, atmesti ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinio dalyko dalis dėl indėlių draudimo taikymo iki 100 000 Eur pareikšta netinkamam atsakovui, nes būtent trečiajam asmeniui nustatyta pareiga apskaičiuoti ir mokėti draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad atsakovė neva įrodinėjo, kad indėlio sertifikatai nėra draudimo objektas. Tačiau atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų atsikirtimų pagrindą sudaro gynyba nuo esminių ieškovo argumentų dėl suklydimo sudarant ginčo sandorį. Atsakovės pateikti argumentai dėl teisės klausimų, t. y. draudimo apsaugos taikymo, kurių išsprendimas byloje tiesiogiai nelemia atsakovės teisių ir pareigų, laikytini tik atsakovės nuomone.Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – siekti indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, vietoje, pavyzdžiui, kreipimosi su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo iš trečiojo asmens. Ieškovas į indėlio sertifikatą investavo 403 044 Lt, kas ženkliai viršijo indėlių draudimu saugomą maksimalią sumą. Reikalavimas dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties ginčijimo buvo perteklinis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas L. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės netinkamo elgesio, nes atsakovė nepripažino ieškovo lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, t. y. iškėlus bankroto bylą atsakovė neįtraukė ieškovo į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą. Prašoma draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta, tokiu būdu buvo pasiektas rezultatas, analogiškas tam, kuris būtų pasiektas patenkinus ieškovo ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas analogiškus atvejus, yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, jog turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų išlaidų kompensaciją (žr., pvz., 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, nė vieno iš ieškinio reikalavimų nepripažino nei atsakovė BAB bankas Snoras, nei trečiasis asmuo, indėlių draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta kitais pagrindais nei buvo reikalaujama ieškinyje. Atsakovės BAB banko Snoro atskirajame skunde nurodomos indėlių draudimo išmokų mokėjimo aplinkybės, neva vien tik trečiajam asmeniui kyla pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas, net jei nėra draudėjo (banko) perduotų šiam tikslui būtinų duomenų, nėra tikslus, nes pagrindas draudimo išmokų išmokėjimui buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, remiantis kuria bankas perdavė trečiajam asmeniui reikalingus duomenis indėlių draudimo išmokų tikslu. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankami aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis aiškiai nustatė, kad draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės ir / ar trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pagrįstai priteisė ieškovui L. M. iš atsakovės BAB banko Snoro 150 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidų.
Kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, atsižvelgdamas į CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei į šiuo klausimu suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Byloje nėra ginčo, jog ieškovo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, dėl ko ieškovas atsisakė pateikto ieškinio. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir joje pateikus išaiškinimus, jog indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2015 m. gruodžio mėn. išmokėjo ieškovui 100 000 Eur dydžio indėlių draudimo išmoką už šioje byloje ginčytą indėlių sertifikatą. Todėl darytina išvada, jog ieškovo pažeistų teisių gynyba teisme buvo realizuota, nors ir kitu nei nurodyta ieškinyje teisiniu pagrindu, t. y. byloje buvo pasiektas iš esmės analogiškas rezultatas tam, koks būtų patenkinus ieškinį.
Šios išvados nekeičia apeliantės reiškiama nuomonė, jog ieškovas galbūt pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynybos būdą (reiškė reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o ne dėl draudimo išmokos priteisimo). Neginčytina yra tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis teisminės gynybos dėl atsakovės BAB banko Snoro ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakymo ieškovo pasirašytam indėlių sertifikatui taikyti indėlių garantijų sistemą. Atsakovė BAB bankas Snoras, laikydamasi nuomonės, jog ieškovo įgytam indėlio sertifikatui netaikoma draudimo apsauga pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, neperdavė trečiajam asmeniui ieškovo duomenų, reikalingų draudimo išmokai išmokėti, o trečiasis asmuo jos neišmokėjo. Kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė trečiasis asmuo, draudimo išmoką jis moka tik gavęs iš draudėjo (apeliantės) duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas. Todėl atmestini ir apeliantės argumentai, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą negali būti ribojama vien tik formaliais pagrindais. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, be kita ko, yra saistomas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų imperatyvų (CPK 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 sprendė, jog konstatavus, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas kaip indėlis, nebelieka aplinkybės, dėl kurios ieškovas būtų galėjęs klysti ar būti suklaidintas, nes jis turi teisę į draudimo išmoką, todėl nelieka pagrindo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sandorį negaliojančiu ir taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisių gynimo būdą (restituciją). Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje kilęs ginčas buvo itin glaudžiai susijęs su klausimu, ar atsakovės platintiems indėlio sertifikatams yra taikoma indėlių garantijų sistema. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog ieškovas į indėlio sertifikatą investavo 403 044 Lt, kas ženkliai viršijo indėlių draudimu saugomą maksimalią sumą, tačiau iš ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovas siekė, jog indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą būtų taikomas jo sumokėtoms sumoms, neviršijančioms 100 000 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiškose bylose jau ne kartą buvo išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-943/2016 ir kt.).
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.