Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-380/2018 Teisėja E. Žakevičiūtė Proceso Nr.1-01-1-49899-2016-1

2018 m. sausio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir su 2012-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. S. nuteistas už tai, kad, pavartodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: S. S. 2016 m. spalio 21 d., apie 18.30 val., kelyje Klaipėda–Vilnius, 281 km sulaikomas, įtariant narkotinių medžiagų gabenimu, nepakluso teisėtam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. K. reikalavimui iš burnos ištraukti slepiamą objektą, priešinosi pavartodamas fizinį smurtą – įkando į pirštą, suko kairę ranką prispausdamas ją visu kūnu, priklaupusį pareigūną stūmė, padarydamas poodinę kraujosruvą ant dešinės plaštakos II piršto naginės falangos, odos nubrozdinimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, kairiojo peties raiščių patempimą, padarydamas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus. Taip S. S., pavartodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. K..

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistąjį išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs įrodymus, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo S. S. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad nuteistasis S. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

6. Nuteistasis S. S. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kategoriškai neigia pasipriešinęs policijos pareigūnams, nes buvo surakintas ir prispaustas prie žemės, o pareigūnai, norėdami ištraukti jam iš burnos narkotikus, naudojo visas priemones, todėl priešintis negalėjo. Teigia, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti neatsargiai elgdamasis sulaikymo metu. Tačiau ši nuteistojo S. S. versija paneigta byloje surinktais įrodymais.

6.1. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vienu iš pagrindinių įrodymų laikė nukentėjusiojo J. K. ir liudytojų parodymus. Nors nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde bando sukritikuoti ir sumenkinti nukentėjusiojo J. K. ir liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampa. Nukentėjusysis J. K. nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad jį sužalojo S. S. priešindamasis sulaikymo metu (t. 1, b. l. 11, t. 2, b. l. 32–34). Nors teisme nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardyti, kokiu konkrečiai metu jam buvo sužalotas petys, bet jis patvirtino, kad tai galėjo įvykti kai S. S. gulėdamas ant žemės aktyviai priešinosi. Nukentėjusysis parodė, kad bandydamas ištraukti S. S. iš burnos daiktą, jis pirštų į burną nekišo, tik ranka laikė smakrą, bet šis išsilaisvinęs įkando jam į pirštą. Nukentėjusysis detaliai paaiškino, kaip S. S. priešinosi, siekdamas neatiduoti narkotinių medžiagų, ir kaip jis su kitais pareigūnais šias medžiagas paėmė. Nukentėjusysis patvirtino, kad kelius nusibrozdino, tramdydamas nuteistojo pasipriešinimą, kai šis buvo paguldytas ant žemės. Visi teisme apklausti liudytojai T. D., A. J., T. N., A. V., T. Ž. patvirtino, kad S. S. aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams. Liudytojai išsamiai paaiškino, kokius veiksmus kiekvienas jų atliko, tramdydami S. S. pasipriešinimą. Tačiau liudytojai ir nukentėjusysis negalėjo pastebėti ir įsidėmėti, ką konkrečiai kiekvienas pareigūnas tuo metu darė, todėl jų parodymai negali būti vienodi. Nukentėjusysis ir liudytojai nurodė jiems žinomas įvykio aplinkybes, dėl esminių įvykio aplinkybių jų parodymai sutampa, vieni kitus papildo, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šiais parodymais.

8. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017 ir kt.).

8.1. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

8.2. Šioje byloje nustatyta, kad S. S. nepakluso policijos tyrėjo J. K. reikalavimui iš burnos ištraukti slepiamą objektą, priešinosi pavartodamas fizinį smurtą – įkando į pirštą, suko kairę ranką prispausdamas ją visu kūnu, priklaupusį pareigūną stūmė. S. S. neabejotinai suprato, kad tokiais savo veiksmais pavartodamas fizinį smurtą priešinasi valstybės tarnautojui, gali jį sužaloti ir norėjo taip veikti. Tai, kad J. K. padarytas nežymaus sveikatos sutrikdymas, įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis (specialisto išvada t. 1, b. l. 31–32). Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad J. K. parašė pareiškimą, tik siekdamas apsaugoti pareigūnus nuo atsakomybės, kai jis pristatytas į sulaikymo vietą, paprašė užfiksuoti padarytus sužalojimus, tačiau ši versija neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis dar įvykio vietoje pasakė kitiems pareigūnams, kad S. S. jam įkando į pirštą, taip pat pasiskundė, kad negali pakelti rankos ir iš karto kreipėsi į gydymo įstaigą, jam buvo paskirtas gydymas. Todėl J. K. tuo metu negalėjo žinoti apie S. S. ketinimus apskųsti pareigūnų veiksmus. Be to S. S. pareiškimą, dėl pareigūnų veiksnų jį sulaikant 2016-10-21, parašė tik 2017-06-07 ir pateikė teismui (t. 2 b. l. 4).

9. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamo teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų (BPK 20 straipsnis). Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo S. S. kaltę.

9.1. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.