- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- 1-486-890/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49899-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas kitoje byloje ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vedęs, turi du mažamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbo apsaugos darbuotoju „UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1) 2002-08-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 104 straipsnį laisvės atėmimu 7 metams;
2) 2011-10-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
3) 2012-01-25 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
4) 2012-10-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su 2011-10-17 nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 5 metams; 2013-11-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, pagal 2012-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012-01-25 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams; 2015-08-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs;
5) 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinus su 2012-10-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, S. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio S. S. sulaikymo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: jis 2016 m. spalio 21 d., apie 18.30 val., kelyje Klaipėda - Vilnius 281 km, sulaikomas, įtariant narkotinių medžiagų gabenimu, nepakluso teisėtam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. K. reikalavimams iš burnos ištraukti slepiamą objektą, priešinosi panaudodamas fizinį smurtą - įkando į pirštą, suko kairę ranką prispausdamas ją visu kūnu, priklaupusį pareigūną stūmė, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos II piršto naginės falangos srityje, odos nubrozdinimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, kairiojo peties raiščių patempimą, padarydamas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus. Taip S. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-čiojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. K..
Kaltinamasis S. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog vyko automobiliu keliu iki Klaipėdos, buvo beveik atvažiavęs į Klaipėdą, kai jį sustabdė pareigūnas. Jo automobilyje buvo žmona su vaiku ir J. P.. Pareigūnų mašina privažiavo iš jo automobilio galo, paprašė jo žmonos atidaryti duris. Pareigūnai pradėjo rėkti, pareigūnas atidarė automobilio duris, jam iš matymo pažįstamas, pareigūnas sakė: „duok rankas“. Jis davė rankas, jam uždėjo antrankius. Išlipus iš mašinos, pridėjo rankas ant mašinos, jam padarė kratą, nusivedė į tarnybinį kelių policijos automobilį. Kaip kiekvienas normalus žmogus tokioje situacijoje, jis sureagavo. Mašinoje jis įsikišo daiktą į burną, norėdamas daiktą paslėpti. Turimą daiktą jis iš pradžių paslėpė kepurėje, po to daiktą įsidėjo į burną, manė, kad paslėps ir pareigūnai nepamatys. Kai dėjo į burną, pastebėjo, kad šį veiksmą pamatė J. K., kuris pribėgo, partrenkė jį ant žemės, uždėjo antrankius. Kai pareigūnai pamatė tą daiktą, būtų tą daiktą atidavęs, nebuvo kur dingti. Jis gulėjo ant žemės, o pareigūnai bandė iš burnos ištraukti tą daiktą pirštais. Tai buvo nedidelis kietas objektas, baltame maišiuke, jis nenorėjo, kad pareigūnai pamatytų objektą, bet jie pamatė. Iš pradžių jo rankos buvo surakintos už nugaros, tik mašinoje jis perkėlė rankas į priekį. Kai jis gulėjo ant žemės, J. K. jam bandė ištraukti tą daiktą pirštu. Tai nebuvo pasipriešinimas, tik visiems bandant ištraukti tą daiktą, jis susirakino. Jis neįkando nukentėjusiajam į pirštą. J. K. kišo pirštus į burną, taip bandydamas ištraukti su pirštu tą daiktą iš burnos, todėl greičiausiai pats susižalojo pirštą nuo jo dantų. Pats nukentėjusysis tą daiktą jam įkišo iki gerklės ir jis pradėjo dusti. Kažkuris iš pareigūnų sakė, kad: „jis meluoja, vaidina“. Jis rodė pareigūnams, kad objektas užstrigo gerklėje. Kai jis pamėlynavo, jam pradėjo kažkas daužyti per nugarą, tuomet jis išspjovė daiktą. Po elektrošoko automatiškai jo burna užsidarė tuo momentu, kai pareigūno pirštas buvo jo burnoje. Jei būtų norėjęs, būtų prarijęs tą daiktą, niekas nebūtų pamatęs, daiktas buvo mažas. Visas procesas vyko sekundes, jis net negalvojo, ar išspjauti, ar neišspjauti. Jis bandė nuo visų pareigūnų apsiginti, kurių buvo 5-6 žmonės, kiekvienas norėjo įkišti pirštą į burną. J. K. sukėlė jo agresiją. Visi pareigūnai skirtingai pasakoja. Jis vykdė visus pareigūnų nurodymus, davė rankas surakinti, jie padarė jam kratą. Pareigūnai prieš jį smurtavo ir sukėlė jam adrenaliną, jo visa striukė suplėšyta, jie pažeidė jo kepenis elektrošoku. Buvo trys elektrošoko smūgiai. Jis negalėjo pareigūnui išsukti rankų pats gulėdamas ant žemės, gulintis žmogus negalėtų išsukinėti kitam rankų. J. K. jis nestūmė. Mašinoje buvo tokia situacija, kai pamatė, kad atbėga pareigūnai, tuo momentu suprato, kad jau viskas, todėl ir slėpė daiktą. Jei daugiau būtų įtraukęs tą daiktą, būtų nurijęs, tai būtų atėmę jo gyvybę. Tuo momentu turėjo nedarbingumą, nes buvo suplėšytas jo raumuo, negalėjo normaliai vaikščioti. Kai jį pristatė į komisariatą, paprašė abdukcijos, nes buvo visas subraižytas, pareigūnai tai išgirdo. Naktį jie greitai parašė pareiškimą. Kelių policijos įrašas yra dingęs, mašinoje visada būna daromas įrašas. Jis sėdėjo mašinoje, kurioje viskas buvo filmuojama. Jis gulėjo ant žemės, negalėjo pasipriešinti. Pareigūnai neteisėtai veikė, po įvykio jis manė, kad byla vis tiek nenueis iki teismo, todėl nerašė pareiškimo iki teismo. Jau pusė metų praėjo, galvojo, kad viskas apsiramino.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. kaltu taip pat neprisipažino, parodė kad 2016-10-21, apie 18.30 val., kelyje Klaipėda – Vilnius, 281 kilometre sulaikymo metu pareigūnai jam pirmiausia uždėjo antrankius, jo rankos buvo už nugaros, todėl jis per kojas rankas persikėlė į priekį. Pareigūnas J. K. atidarė duris, sudavė jam į veidą ir kvietė kitus pareigūnus. J. K., suėmęs už antrankių ištempė jį iš automobilio ir paguldė ant žemės. Jo burnoje buvo objektas, apie kurį jis parodymų neduos, jis ėmė dusti ir pareigūnas, įkišęs pirštus dar giliau įstūmė objektą ir jis duso. Jam buvo sakomo išspjauti ir jis išspjovė objektą. Dėl patirtos tokios būsenos, t. y. dėl dusimo ir prieš tai gauto elektrošoko, jis muistėsi, kratėsi, bet tyčinių veiksmų pareigūno atžvilgiu nepadarė (t. 1, b.l. 108-109,114-115).
Nukentėjusysis J. K. teisme parodė, kad jo kolegos Rietavo policijos pareigūnai jam paskambino ir paprašė pagalbos sulaikant tokį S. Jis ir su juo važiavę kolegos buvo neuniformuoti, važiavo iš paskos S. S. automobilio. S. sustabdė Rietavo pareigūnai, kurie buvo uniformuoti. Jis su kolegomis privažiavo po kiek laiko, kai jau buvo patikrinti dokumentai. Sustojus kaltinamojo automobiliui, jis ir kolegos pribėgo prie automobilio, pamatė S., kitą žmogų, durelės buvo uždarytos. Vairuotojo langas buvo atidarytas ir buvo sušaukta: „atidarykite duris“. Viskas vyko greitai. Automobilį vairavo mergina, priekyje kėdutėje buvo vaikas, gale sėdėjo S.jus, šalia kitas vyras. Visi pareigūnai bėgo prie mašinos, automobilis buvo užvestas, todėl buvo pasakyta: „atidarykite duris“. Reikėjo veikti greitai, todėl tikrai nepriėjo ir gražiai nepasakė: „laba diena, atidarykite duris“. Tikrai neprisistatė, kas jis toks, kokios jo pareigos, nes veikti reikėjo labai greitai. Atidarius automobilį, buvo išlaipinti tiek S., tiek kitas asmuo. S. reikėjo sulaikyti, iš pradžių S. elgėsi pakankamai ramiai, klausė: „kas čia buvo“. Vizualią apžiūrą darė jis, perėjo per kūną, patikrino ar S. neturi kokių daiktų. S. stovėjo ir nugara ir priekiu, įvairiai. Jis tikrino, ar kaltinamasis neturi kokių aštrių daiktų, peilių. Kaltinamojo rankos buvo surakintos už nugaros, pas kaltinamąjį nieko nebuvo rasta, kaltinamasis buvo nuvestas į policijos automobilį ir pasodintas į automobilio galą. Automobilis buvo su atidengta pertvara ir kaltinamasis sėdėjo gale, jo rankos buvo surakintos už nugaros. Po to, pareigūnai tikrino kitus asmenis. Jis nuėjo prie minėto automobilio. Stovėjo S. S. „Peaugeot“ automobilis, tarnybinis automobilis ir pačiame gale – jo ir kolegų automobilis. Einant nuo S. automobilio pro tarnybinį automobilį, jis pastebėjo, kad S. pasuko galvą ir jo rankos jau buvo priekyje. Jam pasirodė, kad kažkas ne taip, nes S. rankos buvo surakintos už nugaros, o dabar jau buvo priekyje. Jis pamatė, kaip S. rankomis kažką įsidėjo į burną, pamatęs daiktą, bėgo aplink mašiną ir kolegoms sušuko: „ateikit, kažką įsidėjo į burną“. Kaltinamajam aiškiai buvo pasakyta: „trauk lauk“. Jo ranka buvo išsukta traukiant kaltinamąjį iš automobilio, nes tuo momentu jis buvo vienas, kai reikėjo S. ištraukti iš automobilio, kaltinamojo didelis svoris. S. buvo atsigulęs, buvo bandyta jį pasukti, tačiau kaltinamasis muistėsi. Kuriuo metu jam buvo išsuktas petys, sudėtinga pasakyti. S. sėdėjo priekyje, jis paėmė už rankos, traukė kaltinamąjį iš šono, buvo bandyta kaltinamąjį paguldyti ant grindinio. S. rankos kažkaip atsidūrė priekyje, rankos buvo prispaustos. Bandė atitraukti S. S. rankas nuo burnos, išimti daiktą. Vėliau pribėgo kiti pareigūnai, kolega laikė kaltinamojo galvą, o jis bandė pražiodinti kaltinamąjį. Jis laikė savo rankomis kaltinamąjį už smakro, buvo bandyta patraukti S. rankas, kuriomis jis dengėsi veidą. Jo pirštas buvo arti S. S. burnos, kadangi ranka laikė S. S. smakrą, tačiau staiga S. S. galva išsilaisvino iš jo rankos, kuri laikė smakrą ir tada S. jam įkando į pirštą. Jis kaltinamajam piršto į burną nekišo. Jam buvo sužalotas smilius. Nagas buvo paraudonavęs iki pusės. Po įkandimo jis patraukė ranką, tuo metu skausmo nepajuto, nes buvo didžiulis adrenalinas, kraujo nebuvo. Matė, kad kaltinamasis pradėjo mėlynuoti, reikėjo kažką daryti, kad ištrauktų daiktą iš burnos. Norėjo ištraukti iš burnos daiktą, kad išgelbėtų žmogaus gyvybę. Jis buvo ant kelių, o S. S. muistėsi. Vėl buvo bandyta kaltinamąjį kelti, sukti ant šono. Kaltinamasis pradėjo mėlynuoti. Kažkas pasakė, kad kaltinamasis galimai apsimeta. Pamena, kad kaltinamasis buvo ant grindinio pasuktas šonu, kažkas iš kolegų sudavė kaltinamajam kelis kartus per nugarą, kad daiktas iš burnos iškristų. Visa tai truko gal 2 min. Kai jau pavyko kaltinamojo galvą atitraukti, matėsi, kad iškrito kažkoks polietileninis maišelis, matėsi nebe pakuotė, o miltelių „kalniukas“. Kolegos tą medžiagą šepetėliais surinko, kad vėjas neišpūstų, kiti kolegos sudėjo į popieriaus lapą. Ekspertizė parodė, kad tai ir buvo narkotinės medžiagos. Po to, kai narkotinės medžiagos buvo patrauktos, tikrai buvo naudotas elektrošokas, nes kaltinamasis toliau priešinosi. Jis elektrošoko nenaudojo. Elektrošoką panaudojo Rietavo pareigūnas. S. kojos tuo metu nebuvo surakintos. Kaltinamasis ir toliau šliaužė ant kelio, vartėsi. Ir prieš tai kaltinamasis priešinosi, bet kai jo veidas buvo patrauktas nuo miltelių, S. pasidarė dar labiau agresyvus. Buvo 3-4 pareigūnai ir jiems buvo gana sudėtinga sulaikyti kaltinamąjį, todėl kaltinamajam buvo surakintos tiek rankos, tiek kojos. Tik taip kaltinamąjį buvo galima pristatyti į komisariatą. Po įvykio uniformuoti kolegos nuvežė kaltinamąjį į komisariatą, jis su kaltinamuoju daugiau nebebuvo susitikęs. Kai paimtos medžiagos buvo vežamos pridavimui, jis eidamas pabandė pakelti ranką, pamanė, kad bus išnarintas petys, nes keliant ranką, ji keistai užsifiksuodavo. Grįžęs informavo viršininką, kad kažkas yra rankai, nuvažiavo į ligoninę, kad perrištų ranką, po rentgeno gydytojas sakė, kad lūžių, išnarinimų, trūkių nėra, išrašė nuo skausmo vaistų, tepalų, jis nedarbingumo neėmė. Jam buvo apžiūrėtas pirštas. Kelio nubrozdinimai atsirado dėl to, kad visas veiksmas vyko autostradoje, grumtynių metu jis buvo ant kelių, o kelio danga buvo grublėta.
Nukentėjusiojo J. K. 2016-10-21 rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po to, kai priėjęs prie automobilio pastebėjo, kad S. S. rankos surakintos antrankiais yra priekyje, tai sukėlė įtarimą, kad jis bando kažką neteisėto paslėpti, galimai narkotinę medžiagą, kurią gali sunaikinti. Pribėgęs prie automoblio galinių durelių, pastebėjo kaip S. S. kažką įsidėjo į burną. S. S. buvo nurodyta ištraukti iš burnos tai, ką jis įsidėjo. S. S. nepaklusus , jis atidarė automobilio dureles ir panaudojo kovinių imtynių veiksmus, S. S. buvo paguldytas ant žemės. Tuomet pašaukė prie kito automobilio buvusius kolegas. S. S. gulėdamas ant žemės jis bandė kažką nuryti. Siekdamas jam neleisti tai padaryti, dešine ranka paėmė S. S. už burnos, o šis besipriešindamas ir siekdamas praryti burnoje turimą neaiškų daiktą tyčia jam įkando į dešinės rankos antrąjį pirštą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jam į pagalbą atėjo Rietavo PK bei KP ONTV pareigūnai, nors S. S. buvo surakintas antrankiais, tačiau aktyviais veiksmais toliau priešinosi, nevykdė reikalavimų patraukti rankas nuo burnos ir toliau bandė kažką praryti. Maždaug po minutės S. S. galimai paspringo į burną įdėtu daiktu, jo veidas pradėjo mėlynuoti, o jis pats galimai dūsti. Pavertus ant šono S. S. buvo gaivinamas ir kažką išspjovė iš burnos. Pakėlus S. S. veidą nuo žemės, ant kelio po burna buvo gelsvos spalvos milteliai. Kadangi S. S. ir toliau aktyviai priešinosi, bandė sunaikinti ant kelio išbertus miltelius, kolegos iš Rietavo PK įspėjo, kad bus panaudotas elektors impulsinis prietaisas „Taser“, tačiu S. S. nenustojo priešintis, tada prieš S. S. buvo panaudotas „Taser“, dėl S. S. pasipriešinimo jam padaryti kairio peties raiščių patempimas, dešinės plaštakos II piršto suspaudiams ir sukandimas, abiejų kelių nubrozdinimai (t. 1, b.l. 11).
Liudytojas policijos pareigūnas T. Ž. teisme parodė, kad spalio mėnesį autostradoje Kaunas – Klaipėda buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“. Buvo įtariama, kad galimai tame automobilyje asmenys veža narkotines medžiagas. Automobilis buvo sustojęs ir buvo tikrinami dokumentai, tuomet pribėgo jis ir jo kolegos. Pareigūnai buvo – J., A., T., iš Rietavo pareigūnų jis nepažįsta. Jis pribėgo prie automobilio iš keleivių pusės, matė, kad ten nebuvo žmogaus, grįžo atgal. Pamatė, kad gale automobilio sėdi du žmonės, vienas jų S. S.. Jis išlaipino kitą keleivį, atliko paviršutinę apžiūrą, uždėjo antrankius. Matė kaip kaltinamajam S. S. buvo dedami antrankiai iš nugaros. Kaltinamasis S. S. buvo pastatytas prie automobilio šoninės dalies, o jis nuėjo į automobilį su kitu asmeniu. Jo automobilis stovėjo už kaltinamojo automobilio. Priėjo kolega T. N.. Pradžioje sėdėjo trise, visi kiti pareigūnai buvo su S. S.. Tuomet jis išlipo iš automobilio, kadangi buvo magistralėje, nuėjo už automobilio, temo, todėl dėl saugumo pastatė avarinį ženklą. Grįžęs, sėdo į automobilį, o kolega T. N. nuėjo pagalbos, nebuvo tikslinga stovėti dviem asmenims prie vieno asmens. Kas ten dėjosi, negirdėjo, nes automobilio durys buvo uždarytos, jis sėdėjo automobilio gale su kitu asmeniu. Po to pamatė, kad S. S. bandoma guldyti, nes kaltinamasis judėjo. Jis pakvietė T. N., kad pasaugotų jo žmogų. Jam T. N. pasakė, kad kaltinamasis S. S. priešinosi. Kai jis atėjo, S. S. gulėjo ant pilvo, šalia buvo J. K.. J. K. bandė traukti S. S. ranką nuo veido, šalia jų buvo kitas uniformuotas pareigūnas. Dėl ko S. S. ranką bandė patraukti, paaiškėjo vėliau. S. S. spardėsi kojomis, darė staigius judesius alkūnėmis, nuolat bandė iššliaužti į važiuojamąją kelio dalį. Kažkuris iš pareigūnų pasakė, kad jis bando kištis kažką į burną. Kadangi S. S. rankos iš pradžių buvo už nugaros, o dabar jau buvo priekyje, buvo įtariama, kad jis bandė kažką praryti, S. S. kišo rankas link burnos. Jis priėjo ir paėmė S. S. už dešinės pusės, kadangi kaltinamasis spardėsi kojomis. S. S. jam spyrė, todėl jis pagavo S. koją. Kai jis laikė kaltinamąjį S. S. už dešinės kojos, pastarasis pastoviai bandė išlįsti į važiuojamąją kelio dalį. Kolegos bandė S. rankas surakinti atgal už nugaros. Vėliau kažkas iš pareigūnų naudojo elektrošoką, pamatė tazerį jau prie kūno. Kuris iš pareigūnų naudojo tazerį, nematė. Po kiek laiko S. S. nurimo, buvo parverstas ant šono, jis matė, kad kaltinamajam drimba putos iš burnos, ant žemės gulėjo gelsvos spalvos milteliai, jis ir kolegos įtarė, kad tai heroinas. Elektrošoko garsą girdėjo vieną kartą, kai S. laikė už kojos. Iki tol nematė, kad būtų naudotas elektrošokas. S. S. jau buvo nurimęs ir pareigūnai bandė kaltinamajam vėl uždėti antrankius. Kaltinamasis vėl pradėjo priešintis. Keliant S. S. nuo grindinio, J. K. pasakė, kad jam įkando ir parodė pirštą, įkandimą. Milteliai tuo metu jau buvo ant žemės. Vedant S. prie automobilio, J. K. pasakė, kad reiks važiuoti į ligoninę, nes nepakelia rankos. J. K. nubrozdinimų jis nematė, pamatė vėliau, kai važiavo į ligoninę. Kai jis išlaipino S. S. bei dėjo antrankius, kaltinamasis nesipriešino. Paties proceso pradžios, t.y. kodėl S. priešinosi, jis nematė. Kolegos tik pasakė, kad S. S. bandė kažką kištis į burną. Nematė, kuris iš pareigūnų naudojo fizinį smurtą, vienintelį ką matė, kai buvo naudojamas tazeris. Kad kas spardytų kaltinamąjį, nematė. Rankos buvo pastoviai įtemptos, kaltinamasis visą laiką priešinosi. Kaltinamojo visą laiką buvo reikalaujama patraukti rankas, kolegos bandė traukti kaltinamojo rankas nuo burnos, nieko neišėjo. Tuo momentu nebuvo kaip kitaip sulaikyti asmenį nenaudojant tazerio. Kaltinamajam surakinti kojas kilo mintis, kai atvažiavo kiti pareigūnai, tai padaryti buvo sudėtinga, nes kaltinamasis fiziškai stiprus žmogus. Be to, bandė kaltinamojo rankas ištraukti, kad perdėtų antrankius ant rankų už nugaros. Kadangi kaltinamasis buvo užsivertęs rankas ant savęs, buvo siekiama kaltinamojo rankas pasukti į šoną, kad perdėtų antrankius. Į šoną kaltinamasis buvo pasuktas vėliau.
Liudytojas policijos pareigūnas A. V. teisme parodė, kad 2016-10-21 dirbo su kolega iš Rietavo PK T. D.. Kolegos iš Klaipėdos paskambino ir paprašė automagistralėje sustabdyti automobilį, nurodė automobilio markę, numerį ir priežastį, dėl kurios reikėjo sustabdyti automobilį. Sakė, jog galimai bus gabenamos narkotinės medžiagos. T. D. nuėjo patikrinti sustabdyto automobilio vairuotojo dokumentų, tada iš karto atvažiavo kolegos iš Klaipėdos. Tolimesnius veiksmus vykdė kolegos iš Klaipėdos. Jo ir kolegų tikslas buvo tik sustabdyti automobilį, kadangi asmuo priešinosi, padėjo kaltinamąjį sulaikyti. Buvo sulaikyti du asmenys. Vienas asmuo buvos pasodintas į jo ir kartu buvusių kolegų automobilį, kitas į Klaipėdos kolegų automobilį. Asmuo, kuris priešinosi, buvo pasodintas į jo ir kolegų automobilį. Antrankiai kaltinamajam S. S. buvo uždėti iš nugaros. Tikrindami kitą asmenį pastebėjo, jog kaltinamasis antrankius per kojas persimetė į priekį, kažką įsidėjo į burną. Tada jis su dviem Klaipėdos kolegomis pribėgo prie S. S., bandė žiūrėti ką šis įsidėjo. Kaltinamasis S. S. priešinosi, tada jis buvo ištrauktas iš automobilio ir paguldytas. Tik atidarius duris, S. S. iš karto stūmė rankomis, bandė suduoti, spirti. Jis matė kaip kaltinamasis S. S. kažką dėjo į burną, kiek žino, paskui kaltinamajam tą objektą ištraukė iš burnos, bet jis to nematė. S. S. buvo paguldytas veidu ant žemės, toliau priešinosi, spardė kojomis, muistėsi, bandė šliaužti į magistralę. Kaltinamajam buvo nuimti antrankiai ir bandyta juos vėl uždėti už nugaros. Kai S. S. buvo ištemptas iš automobilio, spardėsi, bandė šliaužti į automagistralę, buvo pravažiuojančių automobilių, tuomet buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas. Buvo pagrindas panaudoti elektros impulsinį prietaisą „Taser“, jog jis ir kolegos nenukentėtų, bei tam, kad nuramintų kaltinamojo pasipriešinimą. Jis, prieš naudojant elektros impulsinį prietaisą, S. S. perspėjo, jog bus panaudotos spec. priemonės. Kai matė, kad asmuo pradeda mėlynuoti, elektrošoko nebenaudojo. Tazeris buvo naudotas iš nugaros, bet asmuo vartėsi, dėjo ne vieną kartą. Kai jau abu asmenys buvo pasodinti į automobilį, tuomet kolega iš Klaipėdos parodė ranką ir pasakė, kad jam įkando į pirštą, pirštas buvo pamėlęs. Kokius veiksmus S. S. atliko J. K. atžvilgiu, nematė. Kad pareigūnas būtų įkišęs rankas į S. S. burną, nematė. S. S. priešinosi, kai pareigūnai bandė ištraukti kaltinamąjį iš automobilio, rankomis, kojomis ir su kūnu, visaip bandė užgauti. Pareigūnų buvo daug, iš automobilio kaltinamąjį traukė trise, jis ir du kolegos iš Klaipėdos, vėliau dar priėjo, negali pasakyti, kuris iš pareigūnų buvo šalia, kai S. S. buvo ištrauktas iš automobilio. Kada, kas ir ką ištraukė iš S. S. burnos, tai ką kaltinamasis buvo įsidėjęs, jis nematė. Traukiant S. S. iš automobilio, jo kolegos T. D. šalia nebuvo, kolega priėjo vėliau. Kolegos buvo priekyje, jis buvo iš nugaros pusės, kaltinamasis muistėsi. Atsižvelgiant į kaltinamojo sudėjimą, trims pareigūnams nebuvo galimybės suvaldyti kaltinamojo nepanaudojus spec. priemonių, kadangi kaltinamasis stipriai spardėsi, šliaužė, nebuvo įmanoma kaltinamojo rankų išplėšti iš po pilvo. Elektros impulsinis prietaisas surakina žmogui raumenis. Jo ir kolegų tarnybiniame automobilyje nebuvo fiksuojamas įvykis, nes nėra įrengta ši sistema.
Liudytojas policijos pareigūnas T. D. teisme parodė, kad 2016-10-21 su kolega A. V. dirbo, kolega nurodė, jog iš Klaipėdos budėtojų dalies gautas prašymas padėti sustabdyti automobilį, jis ir minėtas kolega dviese išvažiavo tarnybiniu automobiliu. Kolega vairavo, jis priėjo prie automobilio, automobilį vairavo moteris, gale sėdėjo du vyrai, paėmė dokumentus ir laukė Klaipėdos kolegų. Automobilyje buvo kaltinamasis S. S.. Klaipėdos pareigūnai iš automobilio galinės dalies išsivedė du asmenis, jis liko prie sustabdyto automobilio vairuotojo. Ką kolegos darė, nematė, jis žiūrėjo, jog nepasišalintų sustabdytas automobilis. Nuo tos vietos, kur išsivedė asmenis, iki jo buvo apie 50 metrų, ką kalbėjo, negirdėjo. Po kurio laiko išgirdo triukšmą, pamatė, kad kolega iš jo tarnybinio automobilio laiko asmenį ir su juo grumiasi. Suprato tik tiek, kad sulaikytasis norėjo pasišalinti, buvo grumtynės ant žemės. Pareigūnai sulaikytą asmenį laikė ant žemės. Tuo metu jis kolegai sušuko, kad žiūrėtų kas darosi, kolega tuo metu buvo tarp tarnybinio automobilio ir tos vietos, kolega A. V. priėjo prie kitų kolegų. Matė, kai A. V. panaudojo tazerį. Kaltinamajam buvo nurodyta apsiraminti, kaltinamasis buvo perspėtas, tuomet kolega panaudojo tazerį. Tik iškvietus papildomą pagalbą, S. S. buvo pasodintas atgal į automobilį, kolegos iš Klaipėdos išsikvietė papildomą ekipažą, atvyko dar du pareigūnai iš Klaipėdos. Pareigūnas J. K. rodė, jog jam įkando į pirštą, kada įkando, jis nematė.
Liudytojas policijos pareigūnas A. J. teisme parodė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, buvo automagistralėje sustabdytas automobilis, automobilį vairavo moteris, automobilyje buvo kūdikis, gale sėdėjo S. S. ir dar vienas vyras. Jis buvo šalia, kai S. S. ir kitas keleivis buvo apžiūrėti, S. S. buvo pasodintas į patrulinį automobilį, kuriuo atvažiavo kolegos iš Rietavo, kitas asmuo - į nepažymėtą automobilį. Jis pasiliko prie moters, kuri vairavo automobilį. Išgirdo, kaip J. K. pasakė, kad S. S. kažką prarijo, su kolegomis jis S. S. ištraukė iš automobilio. S. S. muistydamasis stengėsi patekti į automagistralės važiuojamąją dalį, jis tuo metu stovėjo prie sustabdyto „Peaugeot“ automobilio ir atsisukęs žiūrėjo, atstumas iki jo buvo apie 10 metrų. S. S. gulėjo ant pilvo, kaltinamąjį bandė atitraukti nuo kelio, kaltinamasis priešinosi, stengėsi patekti į važiuojamąją dalį. Kuomet S. S. gulėjo ant žemė, antrankiai jau buvo priekyje, rankos buvo po pilvu. Vienas iš kolegų panaudojo elektros šoko prietaisą. J. K. stengėsi ištraukti iš burnos, tai ką S. S. buvo įsidėjęs, turbūt kišo pirštus į burną, tuomet kaltinamasis įkando, pareigūnai buvo prigulę, vyko grumtynės, todėl jis konkrečių veiksmų nematė. J. K. sakė, kad jam įkando į pirštą. Girdėjo, kaip sakė, kad kaltinamasis mėlynuoja, tuo metu J. K. kišo savo ranką ir jam tuo metu įkando. Neprisimena, kuriuo metu buvo panaudotas elektros šokas. S. S. pradėjo priešintis, kada buvo automobilyje, rankos jau buvo priekyje, tada jį bandė traukti.
Liudytojas policijos pareigūnas T. N. teisme parodė, kad 2016-10-21, apie 18.20 val. dirbo automagistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda pagal ikiteisminį tyrimą su pareigūnu A. J., J. K. ir T. Ž. bei kolegomis iš Rietavo, kurie padėjo sustabdyti automobilį, galimai gabenantį narkotines medžiagas. S. S. nepakluso J. K. teisėtiems reikalavimams, buvo panaudoti koviniai veiksmai. S. S. muistėsi, spardėsi kojomis, visu kūnu stūmė J. K., tai matydamas, jis bandė ateiti į pagalbą, tačiau buvo pakviestas kolegos T. Ž., kuris tuo metu laikė kitą sulaikytą asmenį, kad jis kolegą pakeistų, o pats prišoko J. K. į pagalbą. Vėliau J. K. jam pasakė, kad skauda rankos pirštą, į kurį įkando S. S., dar nurodė, jog skauda petį, kurį galimai traukiant iš automobilio S. S. pasitempė. S. S. traukiant iš automobilio, jis buvo šalia, vėliau buvo pakviestas T. Ž., jau tuo metu buvo S. S. paguldytas. Jis nematė veiksmų, nes sėdėjo kito įtariamojo automobilyje, jam nesimatė, kas vyko ant žemės. Taip pat parodė, kad pradžioje sustabdžius automobilį S. S. buvo pareikalauta išlipti iš automobilio, bet kaltinamasis nelipo, bandant kaltinamąjį su ranka ištraukti iš automobilio, S. S. rankų mostais ir kojomis priešinosi. Jis matė, kaip kitas įtariamasis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kur buvo pasodintas S. S., nematė. Iš pradžių privažiavo Rietavo pareigūnai, jo ir su juo buvusių kolegų tuo metu nebuvo, paskui jis ir kolegos privažiavo, tuomet matė, jog S. S. sėdėjo savo automobilyje ir nepakluso reikalavimui išlipti iš savo automobilio. Matė, kaip S. S. jau buvo su antrankiais. Jis atvažiavo vienu ekipažu su A. J., T. Ž. ir J. K., bet kolegos pirmi išlipo, jis kažkiek laiko dar sėdėjo automobilyje. Nematė, kad elektros šoko prietaisas būtų panaudotas.
Liudytojas J. P. teisme parodė, kad 2016-10-21 su S. S. važiavo automobiliu, automobilyje buvo trys suaugę asmenys ir mažas vaikas, jis su S. sėdėjo automobilio gale. Automobilį sustabdė kelių policijos pareigūnai. Kada vyko sulaikymo operacija, juos ištraukė iš automobilio, atliko asmens kratą, jį nuvedė į tolimesnį automobilį, o S. pasodino į arčiau stovintį tarnybinį automobilį. Matė, kad pareigūnai staigiai atidarė automobilio duris, išsitraukė iš automobilio S. ir įžūliai paguldė jį ant žemės, lyg trys pareigūnai laikė, ką pareigūnai darė, jis nematė. Pareigūnai ir S. buvo žemiau automobilio kapoto. Jam antrankiai buvo uždėti iš priekio, kaip S. buvo uždėti antrankiai, neprisimena. Matė, kaip trys pareigūnai sėdėjo ant S., ką darė, jam per automobilio kapotą nesimatė, S. šaukė. Tuo metu nežinojo, dėl ko sulaiko, dabar žino. Pareigūnai elgėsi įžūliai, staigiai tempė iš automobilio ir guldė. Nematė, jog S. S. būtų priešinęsis. Girdėjo kaip S. S. gulėdamas ant žemės rėkė, suprato, kad rėkė dėl skausmo. Nematė, kad prieš S. S. būtų naudotos spec. priemonės. Pareigūnai automobilį sustabdė su signaliniais švyturėliais. Buvo atvažiavę keli nepažymėti automobiliai, pareigūnai buvo be tarnybinių uniformų. Juos sustabdė pažymėtas tarnybinis policijos automobilis, vėliau privažiavo pareigūnai su dviem nepažymėtais automobiliais. Jį staigiai ištraukė iš automobilio, traukė pareigūnai be tarnybinių uniformų. Sustabdęs pareigūnas paprašė tik dokumentų, vėliau kažkur pasišalino. Koviniai veiksmai ar spec. priemonės jo atžvilgiu nebuvo naudotos, tik traukiant iš automobilio buvo užlaužta ranka, sužalojimų nepatyrė. Jis nesipriešino, jei pareigūnai būtų pasakę išlipti, jis būtų pats išlipęs iš automobilio.
Specialisto išvadoje Nr. 1921/2016(03) konstatuota, jog J. K. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės plaštakos II piršto naginės falangos srityje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, kliniškai nustatytas kairio peties raiščio patempimas. Aukščiau išvardintus sužalojimus J. K. galėjo patirti įkandant į pirštą, sukant ranką peties sąnaryje, kontaktuojant kelių sritimis su kietu paviršiumi. J. K. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b.1. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Baudžiamajame įstatyme numatyti du pasipriešinimo veikos būdai – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu - tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013 ir kt.).
Nors kaltinamasis S. S. savo kaltės nepripažino, teigė, jog jis pareigūnams nesipriešino, o pareigūnui J. K. tyčia į pirštą neįkando, nes po panaudoto elektrošoko jo burna automatiškai užsidarė tuo momentu, kai pareigūno pirštas buvo jo burnoje, kitų sužalojimų jis nukentėjusiajam taip pat nepadarė, pareigūnų reikalavimus vykdė ir jiems nesipriešino, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Visų pirma, kaltinamasis S. S. duodamas parodymus apie įvykį nebuvo nuoseklus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pareigūnas J. K. atidaręs automobilio duris jam sudavė į veidą, įkišęs pirštus į burną dar giliau įstūmė objektą, kurį jis buvo įsidėjęs į burną, jam buvo liepiama išspjauti objektą ir jis jį išspjovė, tyčinių veiksmų pareigūnų atžvilgiu neatliko, o muistėsi, kratėsi tik dėl to, kad duso bei dėl prieš jį panaudoto elektrošoko (t. 1, b.l. 108-109, 114-115). Tačiau teisme apie tai, kad nukentėjusysis J. K. jam būtų sudavęs į veidą, kaltinamasis neužsiminė, tvirtino, kad daiktą burnoje norėjo nuslėpti, kad pareigūnai jo nepamatytų. J. K. bandant pirštais ištraukti tą daiktą iš jo burnos, jis susirakino, pats J. K. susižalojo pirštą nuo jo dantų. Jo burna automatiškai užsidarė, po patirto elektrošoko, kai pareigūno pirštai buvo jo burnoje. Jautė adrenaliną, J. K. jam sukėlė agresiją. Jis išspjovė daiktą iš burnos, kai pradėjo dusti, o jam kažkas pradėjo daužyti per nugarą.
Kaltinamojo S. S. gynybinę versiją paneigia nuoseklūs liudytojų policijos pareigūnų bei nukentėjusiojo J. K. parodymai, specialisto išvada.
Visi teisme apklausti liudytojai - policijos pareigūnai T. D., A. J., T. N., A. V., T. Ž. bei nukentėjusysis J. K. vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog S. S. aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams. Automobilis, kuriuo važiavo kaltinamasis S. S., sustabdytas ir kaltinamasis sulaikytas įtariant, kad automobiliu buvo gabenamos narkotinės medžiagos. Po to kai buvo sulaikytas, kaltinamasis S. S. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje persimetė antrankiais surakintas rankas iš nugaros į priekį ir kažką įsidėjo į burną, tai pamatė nukentėjusysis J. K., kuris pakvietė į pagalbą kolegas. Liudytojas A. V. nurodė, kad tik atidarius automobilio duris, S. S. iš karto stūmė rankomis ir bandė suduoti pareigūnams, spirti. Iš esmės panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas T. N., kuris teigė, kad iš kaltinamojo buvo pareikalauta išlipti iš automobilio, bet kaltinamasis nelipo, bandant kaltinamąjį su ranka ištraukti iš automobilio, S. S. rankų mostais ir kojomis priešinosi. Po to, kaltinamasis pareigūnų, tai yra nukentėjusiojo J. K. ir liudytojų T. Noreikos bei A. V., buvo ištrauktas iš tarnybinio automobilio ir paguldytas ant grindinio. Pats kaltinamasis S. S. prieštaringai aiškino, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad būtų atidavęs objektą pareigūnams ir jį pats išspjovė, tačiau teisme teigė, kad norėjo objektą paslėpti nuo pareigūnų, kai objektas užstrigo gerklėje ir jis pradėjo dusti, po smūgių į nugarą jis objektą išspjovė, jeigu būtų objektą prarijęs, tai galėjo atimti jam gyvybę. Liudytojai policijos pareigūnai vieningai tvirtino, kad paguldytas ant grindinio, kaltinamasis S. S. ir toliau priešinosi, neatidavė objekto, kurį buvo įsidėjęs į burną, laikė rankas prie burnos, muistėsi, spardėsi kojomis, šliaužė į važiuojamąją kelio dalį. Teisėtų pareigūnų reikalavimų S. S. nevykdė, objekto iš burnos neišspjovė, rankomis bandė dengti burną, spardėsi, šliaužė ir vartėsi. Siekiant sutramdyti neteisėtus kaltinamojo veiksmus, apsaugoti pareigūnus, liudytojas A. V. perspėjo kaltinamąjį S. S., jog bus panaudotos specialios priemonės, ir kaltinamajam nereaguojant, panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, tačiau kai kaltinamasis mėlynavo, prietaiso nenaudojo. Nukentėjusysis J. K. nuosekliai parodė, jog pirštų į kaltinamojo burną jis nekišo, o savo ranka laikė kaltinamojo smakrą, bandydamas kaltinamąjį pražiodyti, kad ištrauktų burnoje esantį objektą. Tačiau kaltinamasis S. S. išsilaisvino iš jo rankų, laikančių smakrą, jo pirštas tuo metu buvo arti kaltinamojo burnos ir kaltinamasis tyčia jam įkando į pirštą. Tokie nuoseklūs nukentėjusiojo teiginiai, paneigia kaltinamojo versiją, kad jo burna susirakino dėl panaudoto elektros impulsinio prietaiso ir jis nevalingai sukando nukentėjusiojo pirštą. Nukentėjusysis J. K. piršto į kaltinamojo burną nekišo, jo ranka buvo ties kaltinamojo burna, todėl kaltinamojo versija, jog jo burna nevalingai užsivėrė nuo patirtos elektros iškrovos, nepaneigia kaltinime nurodytos aplinkybės, jog jis į nukentėjusiojo pirštą įkando tyčia. Nepasilenkęs link nukentėjusiojo J. K. piršto, kaltinamasis S. S. jo įkąsti negalėjo. Nukentėjusysis J. K. patvirtino, jog kai kaltinamasis S. S. pradėjo mėlynuoti, reikėjo kažką daryti, kad ištrauktų daiktą iš kaltinamojo burnos, tačiau pirštų į burną jam nekišo, kaltinamasis buvo paverstas ant šono, tuo metu kažkuris kolega sudavė kaltinamajam kelis kartus per nugarą ir iš kaltinamojo burnos iškrito miltelių krūva. Ekspertizė vėliau patvirtino, kad tai buvo narkotinės medžiagos. Nors nė vienas iš liudytojų nematė įkandimo į pirštą momento, tačiau nukentėjusysis J. K. dėl įkąsto piršto kolegoms pasiskundė ir pirštą liudytojams rodė iš karto po įvykio, kai kaltinamasis buvo surakintas ir vėl pasodintas į tarnybinį automobilį. Nukentėjusiojo J. K. teiginius, jog kaltinamajam pirštų į burną nekišo, patvirtino teisme apklausti liudytojai, kurie teigė nematę, kad kas kištų S. S. į burną pirštus. Aptarti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja tarpusavyje, yra logiški ir aiškūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Nors kaltinamasis S. S. aiškino, kad gulėdamas ant grindinio jis negalėjo išsukti nukentėjusiajam peties ir negalėjo nubrozdinti jo kojų, tačiau tiek nukentėjusysis J. K., tiek liudytojai A. V. bei T. N. patvirtino, jog S. S. priešintis pradėjo iš karto po to, kai jo buvo pareikalauta išlipti iš tarnybinio automobilio. Kadangi teisėto policijos pareigūnų reikalavimo kaltinamasis nevykdė, rankomis ir kojomis priešinosi, todėl iš tarnybinio automobilio buvo traukiamas jėga, nukentėjusysis J. K. kaltinamąjį traukė už rankos iš šono, po to bandė paguldyti, tačiau kaltinamasis stipriai priešinosi, muistydamasis ir stumdamas nukentėjusįjį, tuo metu nukentėjusysis pasitempė petį. Liudytojas T. N. nurodė, kad po visko J. K. skundėsi ir tuo, kad skauda petį, kurį pasitempė galimai traukiant S. S. iš automobilio. Kadangi prie kaltinamojo, kuris buvo ant grindinio ir aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, nukentėjusysis J. K. buvo priklaupęs ant kelių, o kaltinamasis nukentėjusįjį ir kitus prie jo buvusius pareigūnus stūmė, spardėsi, vartėsi ir šliaužė, dėl ko nulaikyti kaltinamąjį buvo sunku, nukentėjusiojo keliai nusibrozdino į plento grindinį. Liudytojo J. P. parodymai, kuris pats teismui nurodė, jog nematė, ką pareigūnai darė su S. S., nes vaizdą jam užstojo automobilio, kuriame sėdėjo, priekinė dalis, nukentėjusiojo J. K. ir teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymų nepaneigia.
Nukentėjusiajam J. K. padaryti sužalojimai išvardinti specialisto išvadoje, kurioje pažymėta, kad sužalojimus J. K. galėjo patirti įkandant į pirštą, sukant ranką peties sąnaryje, kontaktuojant kelių sritimis su kietu paviršiumi, kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimų gijimo laipsnis, įrašai pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad išvardintus sužalojimus galėjo patirti teisėsaugos nustatytu laiku, t.y. 2016-10-21 paros antroje pusėje (t. 1, b.l. 31-32).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. S. tyčiniais veiksmais, priešindamasis jį sulaikiusiems pareigūnams, o taip pat ir nukentėjusiajam J. K., tyčia įkando pastarajam į pirštą, suko kairę ranką, prispausdamas ją visu kūnu, priklaupusį pareigūną stūmė, taip padarydamas nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – iš dalies paties kaltinamojo parodymai, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, bei kiti rašytiniai duomenys, patvirtina, kad kaltinamasis S. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. S. anksčiau ne kartą teistas, naują nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, be to, po iki šio nuosprendžio priėmimo 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už kitą apysunkį nusikaltimą, kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, vedęs, turi du mažamečius vaikus, šiuo metu yra suimtas kitoje byloje, kurioje kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sankcijoje už S. S. padarytą nusikaltimą numatytos trys bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda ir laisvės atėmimas.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydis, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei kilusias pasekmes, parinktinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamasis S. S. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis bendrintina su 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 36,11 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 39-40). Ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad dėl nukentėjusiojo J. K. gydymo buvo patirtos 36,11 EUR dydžio išlaidos, kaltinamąjį J. S. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ieškinys tenkintinas visiškai, nurodyto dydžio turtinę žalą Klaipėdos teritorinės ligonių kasų naudai priteisiant iš kaltinamojo S. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir su 2012-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš kaltinamojo S. S. priteisti 36,11 EUR (trisdešimt šešis eurus 11 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.