Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovei N. M., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovės UAB „Statybų projektų sprendimai“ atstovams advokatams Gintarui Aleknavičiui bei Regimantui Špelveriui, atsakovui V. K., atsakovo V. K. atstovui advokato padėjėjui Rolandui Medžiūnui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės N. M. ieškinį atsakovams UAB „Statybų projektų sprendimai“, V. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. B., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2007-12-04 sutartį Nr. 61 negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrordymų nustatyta, kad 2006 11 09 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-5766 patvirtintas ieškovei nuosavybės teise priklausančio, bendro 6,0608 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, (duomenys neskelbtini) padalinimas į 89 sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 08 24 sprendimu Nr.Tl 1-252 (T.1; b.l. 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15). 2007-01-04 ieškovė įgaliojo atsakovą V. K. atlikti visų ieškovei nuosavybės priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detaliuosius planus, organizuoti detaliuosius žemės sklypo planavimus, būti detaliųjų planų organizatoriumi, paduoti teikiamus dokumentus matininkams, dalyvauti matuojant žemę, pasirašyti žemės sklypų ribų matavimus, dalyvauti atliekant žemės sklypo ribų paženklinimus, taip pat vykdyti statybos darbus visuose sklypuose ir kt. (T.1; b.l. 16, 17). 2007-12-04 ieškovė, atstovaujama atstovo V. K. pagal įgaliojimą sudarė su atsakove UAB „Statybų projektų sprendimai“ sutartį Nr. 61, pagal kurios sąlygas atsakovė UAB „Statybų projektų sprendimai“ įsipareigojo atlikti keturiasdešimt dviejų gyvenamąjų namų ir vieno poilsio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) techninį projektavimą (T.1; b.l. 32, 33, 34, 35, 36). 2011-11-22 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-809-479/2010 nustatė, kad byloje yra pateikta 2007-12-04 tarp ieškovės ir V. K. pasirašytą statinių projektavimo darbų sutartis. V. K. projektavimo darbų sutartį pasirašė, nes jam buvo suteikti ieškovės įgalinimai sudaryti tokią sutartį ir tai patvirtina 2007-01-04 ieškovės V. K. išduotas įgaliojimas. Be to, ieškovė atsiliepime nurodė, kad ji neginčija projektavimo darbų sutarties sudarymo fakto. Teismas nesutinka su ieškovės nuostata, jog sudarant 2007-12-04 projektavimo darbų sutartį nebuvo išreikšta atsakovės valia tokią sutartį sudaryti. Ieškovė neįrodė, kad V. K. neturėjo teisės atstovauti ieškovės (T.1; b.l. 37, 38, 39). 2013-06-17 Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2011-11-22 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-809-479/2010 (T.1; b.l. 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujanti sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

Viešąją tvarką nustato imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Viešajai tvarkai prieštarauja sandoriai, kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą. Vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnis).

Ieškovė, siekdama nuginčyti 2007-12-04 sutartį Nr.61, turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį, kurią draudžia sudaryti įstatymas. Minėta, kad 2007-12-04 ieškovė, atstovaujama atstovo V. K. pagal įgaliojimą sudarė su atsakove UAB „Statybų projektų sprendimai“ sutartį Nr. 61, pagal kurios sąlygas atsakovė UAB „Statybų projektų sprendimai“ įsipareigojo atlikti keturiasdešimt dviejų gyvenamąjų namų ir vieno poilsio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) techninį projektavimą. Įstatymas nėra uždraudęs asmenims sudaryti Techninio projektavimo sandorius. Priešingai, įstatymas yra numatęs projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.700-6.407 straipsniai). Tokio pobūdžio sandoriai ypač buvo paklausūs ekonominio pakilimo laipotarpiu.

Taigi, ieškovė neįrodė, jog 2007-12-04 sutartis Nr.61 prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 2007-12-04 sutartį Nr. 61 negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.81 straipsnio 1 dalį, negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 185, 270 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2007-12-04 sutartį Nr. 61 negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija 2007-12-04 sutartį Nr. 61, aiškindama, kad ieškovės atstovas – atsakovas V. K. piktavališkai susitarė su atsakove UAB „Statybų projektų sprendimai“ atlikti gyvenamųjų darbų projektavimo ir statybos darbus.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę poziciją. Šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios paneigtų jos valią sudaryti ginčijamą sandorį.

Analizuojant įrodymus, grindžiančius ieškovės valią sudaryti ginčijamą sandorį, teismas vertina 2011-11-22 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-809-479/2010, kuriame konstatuota, kad teismas nesutinka su ieškovės nuostata, jog sudarant 2007-12-04 projektavimo darbų sutartį nebuvo išreikšta ieškovės valia tokią sutartį sudaryti, kitaip tariant Klaipėdos apygardos teismo nuomonė civilinėje byloje Nr. 2-809-479/2010 yra ta, kad sudarant 2007-12-04 projektavimo darbų sutartį, buvo išreikšta ieškovės valia tokią sutartį sudaryti.

Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo konkrečios bylos atžvilgiu išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje mokslinė-komercinė J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. Dovgerd ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-13/2009).

2011-11-22 Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-809-479/2010 konstatavus ieškovės valią sudaryti 2007-12-04 projektavimo darbų sutartį, atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti 2007-12-04 sutartį Nr. 61 negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.91 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 270 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2007-12-04 sutartį Nr. 61 negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 straipsnio l dalyje pasakyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2.135 straipsnio l dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: 1. atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; 2. atstovo veikimas, pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); 3. trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą.

Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų kontekste (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Sprendžiant šį klausimą, analizuotini byloje pateiktas įrodymas - 2008-07-25 dokumentų perdavimo aktas Nr. 1 (T.1; b.l. 65), kuriuo UAB „Statybų projektų sprendimai“ perdavė 22 vienetus gyvenamųjų namų techninius projektus ir kurį pasirašė atsakovas V. K., veikdamas pagal ieškovės išduotą įgaliojimą. Išanalizavus paminėtą įrodymą, darytina išvada, kad sudaryta sutartis ir gautas galutinis rezultatas - projektavimo darbai su statybos leidimais, neprieštarauja ieškovės interesams. Priešingai, ieškovė pasirašė kai kuriuose techniniuose projektuose (T.1. b.l. 145, 146, 147, 148).

Aiškinamos aplinkybės, ar ieškovės atstovo - atsakovo V. K. veikimas pažeidžia atstovaujamosios, t.y ieškovės jam suteiktas teises (įgalinimus). Minėta, kad atsakovas V. K. turėjo notaro patvirtintą ieškovės įgaliojimą, kuriame, kaip išsiaiškinta, ieškovė įgalino atsakovą V. K. gauti leidimus, projektus, juos derinti, atstovauti visuose savivaldybės skyriuose, sudaryti sutartis, susitarimus, taip pat vykdyti statybos darbus visuose sklypuose, tam tikslui gauti iš atitinkamų įstaigų visus reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus ir leidimus, užsakyti ir derinti projektus, vykdyti projektavimo ir statybos darbus, sudaryti sutartis su rangovais dėl statybos, užsakyti statybines medžiagas, vykdyti statybos darbus, atsiskaityti už atliktus darbus, savo nuožiūra atliekant ar atsisakant kadastrinių matavimų, gauti nuosavybės dokumentus, gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus, leidimus ir dokumentus, sumokėti mokesčius, paduoti mano vardu pareiškimus, už mane pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Nagrinėjamu atveju išsiaiškinta, kad 2011-11-22 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-809-479/2010 konstatavo, jog V. K. projektavimo darbų sutartį pasirašė, nes jam buvo suteikti ieškovės įgalinimai sudaryti tokią sutartį. Teismas nesutinka su ieškovės nuostata, jog sudarant 2007-12-04 projektavimo darbų sutartį nebuvo išreikšta atsakovės valia tokią sutartį sudaryti. Ieškovė neįrodė, kad V. K. neturėjo teisės atstovauti ieškovės.

Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad ieškovės atstovo, t.y V. K. veikimas buvo pažeidžia suteiktas teises (įgalinimus).

Žinojimas ar turėjimas žinoti - tai bendrasis civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo kriterijus. Įįstatymu ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai - atstovo sudarytas sandoris dėl interesų konflikto gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo) yra nesąžininga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės subjektų sąžiningumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia reikalavimą elgtis protingai, rūpestingai, teisingai, laikantis bonus pater familias elgesio standarto.

Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis -nesąžiningumo prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 strsipsnyje nesąžiningumo prezumpcijos taikymo nenustatyta, todėl trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumas turi būti įrodinėjamas.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir jo atstovo egzistavo interesų konfliktas. Nesant įrodymų, grindžiančių ieškovės ir jos atstovo interesų konfliktą, nėra pagrindo spręsti klausimą, ar trečiasis asmuo UAB „Statybų projektų sprendimai“ žinojo ar turėjo žinoti apie interesų konfliktą.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog 2007-12-04 sutartis Nr. 61 yra ydinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos respublikos c ivilinio proceso kodekso 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas: 1) atsakovei UAB „Statybų projektų sprendimai“ iš ieškovės priteistina 3630,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 2) atsakovui V. K. iš ieškovės priteistina 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. M. atsakovei UAB „Statybų projektų sprendimai“ 3630,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės N. M. atsakovui V. K. 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.