Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Dublike ieškovė palaikė savo reikalavimus, nesutikdama su atsakovo argumentais(2t., 124-125 b. l.)nurodydama, kad išlaikė ir prižiūrėjo biologinį turtą, tol, kol jį perėmė atsakovas, o jo tinkamą priežiūrą fiksavo Valstybinė Maisto ir veterinarinė tarnyba patikrinimo aktuose. Ieškovė neprivalo vesti buhalterinės apskaitos, todėl nefiksavo savo išlaidų, bet visiems yra žinoma aplinkybė, kad biologinės būtybės turi turėti vienokį ar kitokį būstą ir maistą. Nurodo, kad ji pardavė savo asmeninį, o ne bendrą turtą, todėl ši gauta suma pripažinta ieškovės nuosavybe. Nesutiko su ieškinio senaties taikymu, nes atsakovo nurodyta ieškinio senatis taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimui, o byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo.

Triplike atsakovas nesutiko su dublike išdėstytais argumentais, nes nei VMVT aktai, nei pateiktos pažymos negali būti laikomi įrodymais apie ieškovės faktiškai patirtas išlaidas (2 t. 128-130 b. l.). Mano, kad ieškovė klaidingai traktuoja, jog ieškovė pardavė asmeninį turtą, nes sprendime nurodyta, jog ji pardavė bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Atsakovas pastoviai reikalavo perduoti jam žirgus, nes ieškovė juos laikė netinkamomis sąlygomis, jų tinkami neprižiūrėjo. Mano, kad po santuokos nutraukimo bylos užbaigimo ji nebeturi teisinio pagrindo kelti reikalavimų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu.

Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškovės reikalavimą, kurį sumažino paskutiniame teismo posėdyje. Papildomai paaiškino, kad santuokos nutraukimo byloje nereiškė tokio reikalavimo, nes nebuvo aišku, kaip bus padalintas šis turtas, be to šie reikalavimai nepriklauso privalomų spręsti klausimų kategorijai, iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo aiškus ir šio turto kiekis. Ieškovės vykdomą biologinio turto priežiūrą ne kartą tikrino Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos pareigūnai, nustatydami, kad ieškovė tinkamai prižiūri šį turtą. I. J. rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta turto saugotoja, gyvulius prižiūrėjo viena, iki 2009-11-26 ikiteisminiame tyrime atsakovui net buvo uždrausta atvykti į žirgyną, todėl nepagrįstas jo aiškinimas dėl dalyvavimo prižiūrint arklius, asilus. Kadangi ieškovė yra ūkininkė, pati augino dalį pašarų, dalį pirko, bet ne viską įformino buhalteriniais dokumentais, todėl negali pateikti rašytinių įrodymų. Prašo remtis byloje pateiktais moksliniais paskaičiavimais, taikyti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus. Nors buvo bausta už tai, kad neužtikrino tinkamo gaišenos likvidavimo, bet tai nesusiję su bloga priežiūra, be to ši nuobauda panaikinta. Mano, kad byloje pateikta vaizdinė medžiaga nėra laikytina objektyviu įrodymu dėl netinkamos žirgų priežiūros.

Taip pat pakratams reikalingi šiaudai, kurių rulonas kainuoja po 10-15 Lt. Bendrovė, kur ji dirbo, leisdavo susipresuoti, mokėdavo tik už supresavimą, surišimo priemones.

Per mėnesį druskai išleisdavo apie 120 Lt, retkarčiais ant avižų berdavo vitaminus, tam išleisdavo po 12 Lt mėnesiui. Įgydavo šakniavaisių, morkoms išleisdama po 120 Lt mėnesiui. Biologinį turtą išlaikydavo iš gaunamo atlyginimo, kurio dydis siekė 1554 Lt, nuo 2012metų-2100 Lt, taip pat per 2 kartus ėmė paskolas po 15 000 Lt. Nors iš nuosavo ūkio užtekdavo avižų iki birželio mėnesio, bet jų užauginimui, nuėmimui patirdavo dideles išlaidas, nes 1 ha suarimas kainuoja po 100 Lt, nupurškimas apie 80 Lt, reikalinga purkšti 3 kartus, nukūlimas kainuodavo po 250 Lt/ha, be to reikalinga apsirūpinti kuru kūlimui, grūdų parvežimui. Nuo pavasario iki rudens žirgai ganydavosi lauke, paaiškino, kad vienas žirgas buvo pas R. B., nes ji mylėjo šį žirgą. Atsakovui neleido patekti prie žirgų, nes jis neturėjo pinigų jų išlaikyti, nėra mačiusi, kad jis būtų atvežęs pašarų. Pasibaigus santuokos nutraukimo bylai, atsakovas nesutiko pasiimti biologinį , o 2014 m. birželio 01 d. savavališkai patekęs į patalpas, pasiėmė 21 žirgą, 6 kumeliukus, 2 asilus ir asiliukus, kurie nebuvo registruoti, nes vyko santuokos nutraukimo byla.

Byloje pateikta eilė Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo aktų už laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti kompensuoti išlaikymo išlaidas: 2007-11-22 aktas (1t.,73-81b.l.), kuriuo nustatyta nepakankama gyvūnų mityba, neatitinkanti LR VMVT direktoriaus 2002-05-16 d. įsakymo Nr.223 Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų II skyriaus 9.13;16;22 papunkčių, bet apžiūrint buvo rasta morkų, burokų, avižinių miltų, koncentruotų pašarų, šiaudų, konstatuota, kad jog pašarų kiekis netenkina mitybos poreikių. Nustatyta netinkama priežiūra, nes arkliai nešukuojami, be blizgesio, pasišiaušę, nešvarūs, lieso kūno mitimo, gyvūnus prižiūri asmuo be reikiamo išsilavinimo ir praktinių įgūdžių. Vėliau tikrinta 2007-12-29, 2008-01-24,(1t.,77-84 b. l.) trūkumų nenustatyta, nurodyta, kad anksčiau nustatyti trūkumai šalinami, laikymo sąlygos atitinka minimalius gyvūnų gerovės reikalavimus; 2010-01-22 akte nurodyta, kad iš 13 arklių- 3 vidutinio įmitimo, kiti aukščiau įmitimo, rastos sandėliuojamos avižos, atvežta šieno, šiaudų, gyvuliai kliniškai sveiki, žvalūs, normalios elgsenos (1 t.,85-88 b. ),gaišena rasta ankstesnio patikrinimo metu išvežta į utilizacijos įmonę; 2010-07-08 akte konstatuota, kad gyvūnai gero įmitimo(1t.,89-92 b.l.). 2011-02-11akte fiksuojama, kad gyvūnai vidutinio įmitimo arba gero įmitimo, patalpoje sukaupta apie 400 kg avižų,14 ritinių šieno,18 ritinių šiaudų, kliniškai sveiki, išskyrus vieną kumelę, kuriai pažeistas veido nervas (1t.,93-96 b. l.).Nors atsakovo atstovė nurodo, kad ieškovė išlaikė prašomu laikotarpiu tik 5 arklius ir tam pateikia registracijos pažymėjimą (3 t., 21 b. l.), tačiau jos atstovai bei pati ieškovė paaiškino, kad ne visi gyvūnai buvo registruojami, ką patvirtina ir MVT patikrinimo aktai, kurių metų buvo randamas didesnis kiekis gyvūnų nei registruotas, konstatuojama registravimo taisyklių pažeidimas, vėlesniuose aktuose taip pat šis pažeidimas fiksuojamas, 2011-02-11akte ieškovė buvo įpareigota kontroliuojančios tarnybos užregistruoti visus gyvulius(1 t.,93-96 b. l.). Kai kuriuose aktuose fiksuojamas pašarų racionų ir pašarų apskaitos dokumentų nebuvimas.

2011-09-30 akte (3t.,45-48 b. l.), 2012-11-22 akte (3t.49-,55),2013-04-04 akte rastas sukauptas pašarų kiekis, t.y. avižų 5tonos, šiaudų 20 rulonų po 500 kg ir apie 200 vnt. kitkų, 5 rulonai šieno po 500 kg, papildomai duodama mineralinių papildų(3 t.55-59 b.l.)

Ieškovė kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą dėl arešto panaikinimo pagal 2007-12-07 nutartį, nurodydama, kad jai sunku išlaikyti (3t, 70 b. l.).Nors atsakovas prašė perduoti jam saugoti žirgus, bet ieškovė su tuo nesutiko, todėl Joniškio rajono teismas 2008m.lapkričio 26 nutartimi atmetė ieškovės prašymą (3t., 29 b. l.)

2010m.sausio 29 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi leidimo išvežti žirgus, nes jų ieškovė neprižiūri, nešeria, 2010m vasario 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismas nepriėmė šio prašymo (3t., 30 b. l.).

Šalys neginčija, kad priteistas biologinis turtas 8 žirgai ir 2 asilai buvo perimti atsakovo 2014 m. birželio 1d.Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas savavališkai pasiėmė iš žirgyno 21 žirgą, 6 kumeliukus, 2 asilus ir asiliuką, kurie nebuvo įregistruoti gyvūnų registre.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių, kuriems ginčo turto objektas priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pareigos apmokėti su šio turto išlaikymu susijusias išlaidas. Vadovaujantis CK 4.86 str. 1 d. bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti bendraturčių lygiateisiškumo principą (CK 1.2 str. 1 d.) jų valdomo turto atžvilgiu. Lygiateisiškumo principo, o kartu ir vieno iš bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, pažeidimas gali būti pripažintas tik įvertinus su turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo susijusių bendraturčių teisių ir pareigų visumą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas neprisidėjo prie jų bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise turėto biologinio turto-žirgų, asiliukų išlaikymo laikotarpiu nuo 2007-03-10, kai šalys praėjo gyventi atskirai, ir iki 2014 m. birželio 01d., kai atsakovas perėmė šį biologinį turtą, todėl privalo atlyginti pusę ieškovo patirtų išlaidų. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau CK 3.129 str. numato ieškinio senaties taikymą reikalavimams dėl kilnojamo turto padalinimo, o ieškovė reiškia reikalavimą, kildinamą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės, prašydama priteisti sąnaudas turto išlaikymui, bet nereiškia reikalavimo dėl turto padalinimo, todėl ieškinio senaties terminas, numatytas šiame straipsnyje, šiuo atveju netaikytinas.

Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 61 273,46 EUR (211 565 Lt), nurodydama, kad 2014-08-13 išaiškinus Joniškio rajono teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje bendrąja jungtine nuosavybe teismas pripažino tik 8 arklius ir 2 asilus, todėl ieškinį sumažino iki 43 008,57 EUR, nuo likusios 18 264,89 EUR ieškinio dalies atsisakė, nurodant, kad yra žinomos atsisakymo pasekmės. Ieškinio dalies atsisakymas atitinka šalių interesus, yra priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str.4p.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio biologinio turto išlaikymą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia keliais pagrindais, t.y. remiasi CK 3.87 straipsnio 2 dalimi,3.109 straipsnio 2 dalimi bei 4.86 straipsnio 1 dalimi. Kaip patvirtina bylos duomenys, šis reikalavimas apima du laikotarpius, t. y. reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto išlaikymo iki santuokos pabaigos ir ją nutraukus, padalijus sutuoktinių turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-457/2013 buvo nutraukta sutuoktinių A. M. ir A. M. L. santuoka, įregistruota 2003m. kovo 7 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60str.) bei išspręsti klausimai, kuriuos teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką (CK 3.59 str.), t.y. padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas bei atsakovui pripažinta nuosavybės teisė į ginčo biologinį turtą, kurį sudaro 8 žirgai bei 2 asilai (1t., 19-32 b. l. ).Sprendimas įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus ir 2014m. balandžio 30 nutartimi apeliacinės instancijos teismas Joniškio rajono apylinkės teismo 2013mkovo 22 d. sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-20-267/2014). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).Ieškovės teigimu, ieškovės ir atsakovo skyrybų proceso metu ji išlaikė ir prižiūrėjo šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusį biologinį turtą, kuris po santuokos nutraukimo bylos pabaigos atiteko atsakovui. Ieškovė nurodo, kad ji nežinojo, koks turtas bus priteistas šalims, todėl santuokos nutraukimo byloje negalėjo reikšti tokio reikalavimo, su kuo nesutiktina. Bylos duomenimis santuokos nutraukimo byloje ieškinį pateikė atsakovas, kuris nurodė bendrąją jungtinės nuosavybės teise įgytą santuokinį turtą, reikalaudamas jam priteisti biologinį turtą. Ieškovė byloje nereiškė priešieškinio, šis turtas buvo paskirtas ieškovo asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė, nušalinusi atsakovą nuo biologinio turto priežiūros, iki santuokos nutraukimo naudojosi santuokiniu turtu. Liudytoja A. T. patvirtino, kad atvykusi į žirgyną, matydavo jodinėjančias merginas, jodinėjimo valanda kainuoja 50 Lt, kas patvirtina, kad ieškovė galėjo gauti papildomų pajamų iš jodinėjimo žirgais. Todėl tikėtina, kad ieškovė gaudavo pajamų iš žirgų . Atsakovas teismo posėdyje aiškino, kad patys žirgai gali save išlaikyti, nes jis turi 3 aktyvius žirgus, už kuriuos gauna po 300 Lt už jodinėjimą jais. Be to atsakovės žinioje buvo likusi ir galvijų banda, iš kurios ieškovė gaudavo pajamas. Liudytojos R. B., A. T. patvirtino, kad žirgai buvo nepakankamai maitinami, prastos būklės. Liudytoja A. T. teisme patvirtino tas aplinkybes, kad ji su kitomis 2 merginomis gal metus laiko laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. lankydavosi žirgyne 4-5 dienas per savaitę, padėjo išlaikyti žirgus, pastoviai atveždavo pašarų žirgams, yra atvežusios gal 50 rulonų šieno, apie toną avižų, žirgus maitindavo, maudydavo, šukuodavo. Patvirtino, kad žirgai buvo nepakankamai maitinami, prižiūrimi, nemaudyti, nešukuoti, sulipusiais plaukais, sulysę, net matėsi šonkauliai, ką patvirtina ir 2010 m sausio mėn. laidos “Gamtos patruliai“video medžiaga, nepakankama žirgų mityba fiksuota ir ankstesniuose VMVT aktuose.. Liudytoja A. T. teisme parodė, kad žirgai buvo šeriami nepakankamai, prižiūrėtoja žirgams neleisdavo duoti daug maisto, t.y. leisdavo duoti tik pusę kibiro per dieną, kai tuo tarpu sportuojančiam žirgui reikėtų skirti po 2 kibirus per dieną, prižiūrėdamos žirgus, pakeitė jų išvaizdą, o ieškovė net neatvykdavo į žirgyną. Liudytoja R. B. parodė, kad net 7 metus iki 2014 metų gruodžio pabaigos savo namuose ji rūpinosi ir išlaikė ieškovės jai perduotą išlaikymui žirgą. Padalijus turtą, atsakovui teko mažesnė turto dalis, atsakovui nebuvo perduotos ir gautos pajamos, pardavus gyvulius, pajamos gautos iš galvijų bandos, atsakovą nušalino nuo gyvulių priežiūros. Nors padalinant turtą sprendime buvo įvertinta, kad santuokos pabaigoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo likę tik 8 žirgai ir 2 asilai, tuo tarpu ieškovė apskaičiavime nurodo, kad faktiškai po teismo sprendimo priėmimo dienos laikotarpiu nuo 2014m. sausio 31 d. iki 2014m.birželio 01 d. ji išlaikė 30 vnt. gyvulių, tame skaičiuje 21 žirgą,6 kumeliukus, 2 asilus, 1 asiliuką, tai ji patvirtino ir teismo posėdyje, kas patvirtina, kad ieškovė galėjo turėti papildomų pajamų, realizavus likusį turtą, kuris galimai liko neįvertintas teismo sprendimu (1t.,57 b. l.).Taip pat iš ieškovės parodymų teisme matyti, kad žirgų kiekis vis kito, atsirandant prieaugliui. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad ji neregistravo prieauglio, kol vyko santuokos nutraukimo byla. Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktai patvirtina, kad ieškovė vengė fiksuoti gyvulių kiekį, nurodydama tarnybos atstovams, kad vyksta santuokos nutraukimo byla, dėl ko kiekviename akte VMVT duodavo įpareigojimus ieškovei sutvarkyti registrą.