- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-125-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00273-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- A. M. L.
- Ieškovas
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-949-124/2014 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. L. dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 211 565 Lt kompensacijos šalių bendrąja jungine nuosavybe buvusiam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 30 d. Šią dieną pasibaigė ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. Nuo 2007 m. gruodžio 7 d., kol vyko ieškovės ir atsakovo skyrybų procesas, ieškovė išlaikė ir prižiūrėjo šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusį biologinį turtą (žirgus, asilus, kumeliukus). Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu biologinis turtas atiteko atsakovui, kuris faktiškai perėmė jį iš ieškovės 2014 m. birželio 1 d. Ieškovės teigimu, iki teismo sprendimo įvykdymo šiam turtui išlaikyti ir prižiūrėti ji išleido 423 130 Lt, kurių ½ dalį privalo kompensuoti atsakovas.
Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, biologinį turtą, lėšas ir turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, biologinį turtą, lėšas ir turtinės teises, neviršijant 211 565 Lt sumos. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma yra labai didelė, todėl preziumuojama, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, atsakovas yra fizinis asmuo, byloje nėra duomenų, kad jis dirbtų ar gautų nuolatines pajamas, vystytų verslą, kurio pajamos užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, ieškovui pardavus santuokos nutraukimo byloje jam priteistą turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų nebegalimas. Kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, teismas padarė išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovės ieškinys nepagrįstai buvo priimtas su trūkumais, todėl nebuvo teisinio pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinys ir jo priedai nebuvo išversti į atsakovui suprantamą ispanų kalbą.
2. Ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Šalių santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu, juo tarp buvusių sutuoktinių buvo išspręsti visi tarpusavio turtinių prievolių, turto padalijimo ir išlaikymo klausimai. Ieškovė neturi pagrindo naujoje byloje kelti klausimą dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto išlaikymo kaštų kompensavimo. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių biologinio turto priežiūrai patirtų išlaidų dydį. Ieškovei buvo skirtos administracinės nuobaudos už žirgų nepriežiūrą. Teismas neatliko ieškinio reikalavimo preliminaraus įvertinimo.
3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo deklaratyviai motyvavo didele ieškinio suma, dėl ko yra rizika, kad atsakovas perleis santuokos nutraukimo byloje jam priteistą turtą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketintų perleisti jam priklausantį turtą, juolab, kad byla iškelta ne dėl šio konkretaus turto, o dėl kompensacijos priteisimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie prastą atsakovo finansinę būklę. Priešingai, minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovui priteistas didelės vertės turtas (130 000 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė įvykdė teismo įpareigojimą ir pateikė procesinių dokumentų vertimus, todėl nei ieškovė, nei teismas nėra padarę procesinių pažeidimų. Ieškovės nuomone, apelianto argumentai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo neturi pagrindo, nes ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo įrodytas, o apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio reikalavimai gali būti akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovei paskirta administracinė nuobauda administracinio teismo buvo panaikinta ir Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo įpareigota tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau naujas protokolas nebuvo surašytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.
Apelianto teigimu, ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko pareikšto reikalavimo preliminaraus įvertinimo. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo (apelianto) kompensaciją už bendrąja jungtine nuosavybe buvusio biologinio turto išlaikymą. Ieškovės teigimu, ieškovės ir apelianto skyrybų proceso metu ji išlaikė ir prižiūrėjo šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusį biologinį turtą, kuris po santuokos nutraukimo bylos pabaigos atiteko apeliantui. Ieškovės paskaičiavimais, šiam turtui išlaikyti ir prižiūrėti ji išleido 423 130 Lt, kurių ½ dalį turėtų padengti apeliantas. Kaip teisingai nurodė apeliantas, šalių santuoka buvo nutraukta 2014 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu. Pagal CK 3.59 straipsnį ir CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas išsprendžia sutuoktinių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Taigi santuokos nutraukimo byloje išsprendžiami visi su bendro turto padalijimu, kompensacijomis, buvusių sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis susiję klausimai. Darytina išvada, kad ieškovė šiuo atveju naujoje byloje tikėtinai nepagrįstai kelia klausimą dėl sutuoktinių jungtine nuosavybės teise buvusio biologinio turto išlaikymo išlaidų kompensavimo. Kita vertus, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. balandžio 30 d., o ieškovė teigia, kad biologinį turtą, atitekusį apeliantui pagal šį sprendimą, atsakovas perėmė iš ieškovės tik 2014 m. birželio 1 d. Taigi ieškovė šį laikotarpį iš esmės išlaikė apelianto turtą. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra tikėtinai pagrįstas tik iš dalies, tačiau tai vis tiek nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant konkrečių duomenų apie tikėtinai pagrįstą kompensavimo dalies dydį, kyla pagrįstos abejonės, ar nagrinėjamu atveju galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
Pažymėtina, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios iš esmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nes jis bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. M. L..
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.