Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto O. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu O. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas administracine nuobauda – 830 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 18 d. 12.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 km/h (įvertinus paklaidą) viršijo leistiną 60 km/h greitį, t. y. važiavo 85 km/h greičiu, bei pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisės vairuoti atėmimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau nustatyta tvarka jos nebuvo susigražinęs.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto O. D. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, jo galimu nubaudimu už tą pačią veiką antrą kartą bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų jam taikymu dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiais klausimais apygardos teismas toliau ir pasisako.

7. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė tenka tam, kas, be kita ko, padarė to paties straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus pakartotinai. ANK 424 straipsnio 3 dalis yra susijusi su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, o 4 dalis – su transporto priemonių vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiose ANK 424 straipsnio dalyse nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti. Apygardos teismo vertinimu, kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai.

8. Bylos duomenimis, 2024 m. kovo 25 d. nutarimu O. D. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (už 2024 m. vasario 5 d. transporto priemonės vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio telefonu), be kita ko, buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui – nuo 2024 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. Po to jam 2024 m. birželio 18 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (už 2024 m. birželio 1 d. transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės – jos nesusigrąžinus), be kita ko, buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. vasario 10 d. Galiausiai šioje byloje O. D. Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 18 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai neįvykdė sąlygų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, bei viršijo leistiną greitį. Iš esmės byloje nėra ginčo, jog 2025 m. kovo 18 d. O. D. vairavo transporto priemonę, nebūdamas susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau jis teigė, jog jam 2024 m. rugsėjo mėnesį AB „Regitra“ darbuotoja paaiškino, kad jo papildomų vairuotojų mokymų pažyma galioja ir jam daugiau nieko nereikės daryti siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, apelianto teigimu, jis nežinojo, kad pasibaigus administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui, jis turi kreiptis į instituciją, suteikiančią teisę vairuoti, kad būtų priimtas sprendimas jam grąžinti tokią teisę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas įvertino tokią administracinėn atsakomybėn patraukto O. D. versiją bei ją motyvuotai atmetė. Apygardos teismas tam iš esmės pritaria.

9. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad prieš sėsdamas vairuoti, O. D. visais atvejais turėjo asmeniškai įsitikinti (o ne pasitikėti trečiaisiais asmenimis), kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau ir nebe pirmą kartą netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktu, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikia prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir Aprašo 9.1-9.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. To paties Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Be to, pagal SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalį, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas siejamas ne tik su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet ir su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu.

11. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jei O. D., kaip jis teigė, būtų kreipęsis į AB „Regitra“ 2024 m. rugsėjo mėnesį, tai ši jam aktualią specialiąją teisę suteikianti institucija būtų priėmusi vienokį ar kitokį sprendimą, kaip tai numatyta anksčiau minėtose Aprašo nuostatose, bei jį apie tai informavusi. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nebuvo gauta. KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis, kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad jis 2024 m. birželio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išklausė papildomus vairuotojų mokymus, teisės vairuoti jam nesugrąžino ir atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį jam nešalina. Nagrinėjamu atveju O. D. privalėjo kreiptis į AB „Regitra“ ir parašyti prašymą sugrąžinti teisę vairuoti transporto priemones bei sulaukti atitinkamo sprendimo, tačiau to jis nepadarė. Todėl šių imperatyvių sąlygų O. D. neįvykdžius iki 2025 m. kovo 18 d., laikoma, kad jis tą dieną automobilį vairavo neturėdamas tam teisės. Nors O. D. iš esmės laikėsi pozicijos, jog nežinojo, kad AB „Regitra“ turi parašyti reikiamą prašymą bei sulaukti sprendimo dėl specialiosios teisės jam grąžinimo, t. y. automobilį vairavo būdamas klaidingai įsitikinęs, jog tokią specialiąją teisę jis turi, nėra laikytinas aktualiu ir svarbiu jo veiksmų pateisinimu ir nekaltumo įrodymu dėl šioje byloje aptariamo jo administracinio nusižengimo. Kaip jau minėta, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Skundžiame nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad O. D. jau trečią kartą iš eilės atimama teisė vairuoti transporto priemones ir antrą kartą už iš esmės analogišką KET pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, atmetami kaip visiškai nepagrįsti O. D. teiginiai, kad jam nebuvo žinoma specialiosios teisės susigrąžinimo tvarka, taigi, jis, vairuodamas automobilį 2025 m. kovo 18 d., žinojo bei suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes nebuvo jos susigrąžinęs.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad už 2025 m. kovo 18 d. padarytą administracinį nusižengimą jis buvo nubaustas antrą kartą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, toks apelianto teiginys siejamas su jo nubaudimu 2024 m. birželio 18 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (už 2024 m. birželio 1 d. transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės – jos nesusigrąžinus) bei prašoma dar kartą įvertinti, ar jis buvo tinkamai supažindintas su šiuo nutarimu. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nekvestionuoja šio O. D. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jis yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, O. D. apie 2024 m. birželio 18 d. nutarimą buvo žinoma, kadangi jis dėl šio nutarimo buvo padavęs skundą apylinkės teismui (jį buvo atsisakyta priimti praleidus tokio skundo padavimo terminą). Tai sudaro pagrindą teigti, kad 2025 m. kovo 18 d. O. D. automobilį vairavo žinodamas tiek apie ankstesnius jam priimtus nutarimus, kuriais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tiek apie tai, jog jis nėra susigrąžinęs šios specialiosios teisės įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to ši O. D. veika, pagal pakartotinumo požymį, visiškai pagrįstai ir teisingai buvo kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

13. Apeliantas taip pat mano, kad šioje byloje jam yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir tenkinti jo reikalavimą – neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šios administracinio poveikio priemonės terminą jam kaip galima labiau sutrumpinti. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, tam pagrindo nenustatė.

14. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas O. D. iš esmės kartoja tas pačias aplinkybes kaip ir savo skunde apylinkės teismui, t. y. jis nurodo darbines ir šeimines aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog dėl šių aplinkybių apylinkės teismas pakankamai detaliai pasisakė nutartyje. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su tuo, kaip teismas šias aplinkybes vertino, nereiškia, kad jos apskritai nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai.

15. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

17. Apeliaciniame skunde O. D. nurodo, kad 2025 m. kovo 18 d. jo padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį yra formalus. Tačiau apygardos teismas sutinka su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, kad šį administracinį nusižengimą O. D. padarė ne dėl žmogiškosios klaidos, o ignoruodamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl specialiosios teisės susigrąžinimo. Be viso to, O. D. baustumo istorija už 5 metus rodo, kad jis anksčiau daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka (už maždaug 30 administracinių nusižengimų). Dauguma jo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su KET pažeidimais. Tai parodo, kad O. D. nėra pavyzdingas vairuotojas ir jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai bei lengvabūdiškai. Šios išvados nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad ne visus ankstesnius administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo nubaustas, padarė jis pats. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo kvestionuoti O. D. baustumo istorijos. Jei ir dalies administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo nubaustas anksčiau, O. D. nepadarė, jis turėjo pareigą nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį. To nepadaręs, jis prisiėmė tokių savo veiksmų riziką. Toks O. D. požiūris tik dar kartą parodo jo neatsakingą ir atsainų požiūrį į teisės aktų bei jam priskirtų pareigų laikymąsi.

18. Administracinėn atsakomybėn patraukto O. D. teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui, o jam šios specialiosios teisės netekus, tai neigiamai paveiktų ir jo šeimą. Šias aplinkybes apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje jau įvertino kaip nesudarančias pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Apygardos teismas su tokiu vertinimu sutinka. Apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos O. D. nebuvo itin reikšmingos. Taip O. D. buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju O. D. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, O. D. savo apeliaciniame skunde nepateikė.

19. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad O. D. paskirtas minimalaus sankcijoje numatyto termino specialiosios teisės atėmimas nėra neproporcingas, suvaržantis jo teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Todėl laikytina, kad taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.