- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- B2-219-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00077-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 2.2.2.8.2Juridinių asmenų likvidavimas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Cart-Trans“ bankroto administratoriui G. M., nedalyvaujant kreditoriams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cart-Trans“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi UAB „Cart-Trans“ iškelta bankroto byla (1 t. b. l. 108-110), 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. liepos 15 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (t. I, b. l. 145-146, t. II, b. l. 50, t. II, b. l. 72, t. II, b. l. 93-97, 152-153). 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. II, b. l. 134-135).
Šalies argumentai
BUAB „Cart-Trans“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismo posėdžio metu UAB „Cart-Trans“ bankroto administratorius prašymą palaikė. Nurodė, kad visos bankroto procedūros baigtos, turto ir lėšų įmonėje nėra, todėl nesant galimybių patenkinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus kreditoriai susirinkime priėmė nutarimą užbaigti bendrovės bankroto procedūras.
Kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį po to, kai administratorius pateikia ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Iš bylos duomenų ir bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos bei paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais bei bankrotą nulėmė piniginių lėšų trūkumas. Taip pat bankroto administratorius teigė, jog bankroto procese jis nustatė, kad dėl lėšų trūkumo kaltas ir buvęs įmonės vadovas R. M.. Jis ėmėsi šį klausimą spręsti inicijuodamas tiek ikiteisminį tyrimą, tiek jo metu reikšdamas civilinį ieškinį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas perdavus R. M. pagal laidavimą priteisiant 7 675 Eur turtinės žalos atlyginimą bendrovei. Bankroto administratorius patvirtino, kad visa priteista suma yra išieškota, iš jos padengtos faktinės administravimo išlaidos ir dalis bankroto administratoriaus atlyginimo. Įmonė jokio ilgalaikio turto neturėjo, byloje buvo patvirtinti 6 kreditorių finansiniai reikalavimai 8 620,05 Eur sumai. Byloje buvo patirtos 4 395 Eur administravimo išlaidos.
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodo, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo jis atliko visus objektyviai įmanomus atlikti teismo įpareigojimus bei ĮBĮ numatytus veiksmus, kuriuos privaloma atlikti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma patvirtina, kad UAB „Cart-Trans“ aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi. Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama, jie bankroto proceso užbaigimui sprendimu priėmė pritarė kreditorių susirinkime kartu patvirtindami ir bankroto administratoriaus veiklos-išlaidų ataskaitą.
Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose UAB „Cart-Trans“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.
Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto; kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų, iš buvusio vadovo ir akcininko žala padaryta įmonei baudžiamajame procese buvo priteista ir išieškota. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.
Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).
Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).
Pripažinus įmonės veiklą pasibaigusia, naikintini visi areštai bei kiti taikyti apribojimai UAB „Cart-Trans“ turtui (CPK 149 str. 2 d., ĮBĮ 18 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Cart-Trans“, juridinio asmens kodas 302599772, veiklą pasibaigusia dėl bankroto.
Įpareigoti administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
Panaikinti areštus ir kitus apribojimus uždarajai akcinei bendrovei „Cart-Trans“ (juridinio asmens kodas 302599772) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms, esančioms bankų atsiskaitomose sąskaitose.
Įsiteisėjus teismo sprendimui apie arešto panaikinimą pranešti turto arešto aktų registrui.
Įpareigoti administratorių sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.