- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1-223-882/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31406-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. 2019-07-22, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame apleistame pastate, kuris neturi numerio, tyčia sužalojo nukentėjusįjį A. L., o būtent: ne mažiau kaip tris kartus, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. L. į veido sritį, ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinės akies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje; odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje; muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu kairiame ausies kaušelyje; abiejų pusių viršutinių I dantų vainikų lūžius; odos nubrozdinimus pakaušyje, kairiame momenyje, dešiniame skruoste, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje, kairiame rieše, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; poodines kraujosruvas krūtinėje, dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, dešinio riešo-delno srityje, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės dilbio srityje; poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame petyje, juosmenyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje; muštinę žaizdą dešiniame delne; kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; nosies kaulų lūžį, dėl nosies kaulų lūžio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis T. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko 2019 m., nelabai prisimena, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, sakė tiesą. Papildyti daugiau nieko neturi. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes neįmanoma su juo susisiekti. Ligonių kasai žalos dar neatlygino, nes jo sąskaitos užblokuotos, tačiau susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo laiduotoja galėtų būti jo mama A. Ž. arba sesuo N. Ž..
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis T. Ž. 2019-08-07 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-22, apie 1.30 val., jis kartu su savo drauge O. ir nepažįstamu asmeniu nuėjo prie Ž. gatvės esančio apgriuvusio raudonų plytų pastato. Šis pastatas yra prie degalinės. Jie į apgriuvusį pastatą nuėjo išgerti alkoholio. Jiems begeriant nepažįstamas asmuo jį pastūmė abiem rankom. Asmuo buvo stipriai neblaivus. Jis asmenį nustūmė nuo savęs. Jam pasakė nusiramink. Asmuo pirmas jam trenkė vieną kartą iš kumščio į veido sritį. Jis susinervinęs jį parvertė ant žemės ir vieną kartą trenkė iš rankos į galvos sritį. Tiksliai nematė, kur pataikė. Netrukus jis jį draugiškai bandė pakelti, tačiau netrukus jis jam trenkė iš kumščio į veido sritį. Nebe susivaldęs jis jam spyrė iš kojos į veido sritį, mano galėjo pataikyti į nosį, tačiau tiksliai nematė. Netrukus O. priėjusi prie jo, patraukė jį nuo to asmens ir jie kartu su O. išėjo ir paliko tą asmenį gulintį. Dėl savo poelgio gailėjosi. Nežino, dėl ko jis jį puolė, mano jis buvo per daug išgėręs alkoholio. Jis taip pat buvo išgėręs alkoholio, tačiau tikrai ne tiek kiek nepažįstamas asmuo. Norėtų pridurti, kad jis pats pasiūlė nueiti į apleistą pastatą išgerti alkoholio. Jie su asmeniu susitiko prie pastato, kuriame gėrė alkoholį. Jis jiems į apgriuvusį pastatą pasiūlė nueiti išgerti alkoholio (I tomas, b.l. 100-102). T. Ž. 2019-08-07 ikiteisminio tyrimo papildomos (įtariamojo) apklausos metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam aiški, supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai. Galvos traumų nėra turėjęs, psichiatrinėje seniai yra gulėjęs. Paaiškina, kad 2019-07-22, vakare, gal apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), prie apleisto raudonų plytų pastato susitiko, su jam pažįstamu vyriškiu, jo duomenų nežino, su juo bendrauja retai, susitiko atsigerti alaus. Abu gėrė alų, buvo tik dviese, po to jis pasikvietė savo draugę O. P. ir ji apie 24.00 val., prisijungė prie jų, atsinešė išgerti degtinės puse butelio ir tada jie jau visi trys gėrė. Jiems begeriant, nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir to kito vyriškio, visi buvo išgėrę, jis pradėjo jį stumdyti, jis jį atstūmė atgal, sakė raminkis, tada jis jam trenkė į veidą prie kairės akies, tada jis priėjo prie jo, pakėlė ir numetė ant žemės, tada jam gulint jis vieną kartą iš rankos trenkė jam į veidą, po to bandė jį pakelti, tada jis jam vėl trenkė į veidą iš rankos ir jis nesusivaldęs spyrė jam iš kojos į veidą ir tuo metu O. atitraukė jį nuo jo. Kol jie mušėsi, O. , visą laiką stovėjo nuošaliai, nesikišo tarp jų. Kai O. jį atitraukė, jie su ja išėjo, paliko jį gulėti ant žemės. Po kiek laiko jis pats vienas, sugrįžo į apleistą pastatą, kuriame viskas įvyko, pasižiūrėti ar jis dar yra, ar smarkiai sumuštas, norėjo iškviesti jam greitąją, bet jo pastate, kur paliko neberado, matė, tik ant žemės buvo kraujo. Tik, ryte sužinojo, kad jis ligoninėje, nes jam pats parašė žinutę. Paaiškina, kad tyčia tikrai nemušė minėto asmens, jis gynėsi, abu buvo išgėrę, tas asmuo buvo girtesnis už jį, gailisi, dėl to kaip pasielgė, nenorėjo jo sumušti, jam pačiam irgi kliuvo į galvą, yra žaizda, kuri baigia užgyti (I tomas, b.l. 149-152). T. Ž. 2019-11-29 ikiteisminio tyrimo papildomos (įtariamojo) apklausos metu parodė, kad lieka prie parodymų, kuriuos davė pirmoje apklausoje, jais prašo ir vadovautis, tik patikslina, kad su jam pažįstamu, dabar jau žino, kad jis yra A. L., susitiko 2019-07-21 vakare, gal apie 22 val., tikslaus laiko nežino, (duomenys neskelbtini), esančiame apleistame raudonų plytų pastate, jie ten gėrė alų. Po kurio laiko, jau buvo 2019-07-22, 24.00 val. prie jų prisijungė jo draugė O. P., ji atsinešė išgerti degtinės ir jie visi trys toliau gėrė. Jiems begeriant tarp jo ir A. L. kilo konfliktas, A. L. pradėjo jį stumdyti, jis jam liepė nusiraminti, A. L. nenusiramino ir sudavė jam į veidą, tada jis priėjo pakėlė A. L. ir parvertė ant žemės ir jam gulint vieną kartą trenkė iš kumščio į veidą, dar spyrė į veidą, o kiek kartų sudavė ar įspyrė dabar jau neprisimena. O. nesikišo į jų konfliktą, ji tik jį atitraukė nuo vyriškio ir jie išėjo. Ryte sužinojo, kad jis ligoninėje, nes pats jam parašė. Dėl savo poelgio gailisi, abu buvo išgėrę, dėl to viskas ir įvyko. Žalą ligonių kasai atlygins (I tomas, b.l.157-160).
Nukentėjusysis A. L. 2019-07-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-21 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) g. prie nebaigtos statybos pastato, (duomenys neskelbtini), jis susitiko su nauju pažįstamu T. Ž., ten vartojo alkoholinius gėrimus, ten iš pradžių buvo dviese, po to atėjo T. draugė, kurios nei vardo nei pavardės nežino. Po to pabaigė gerti, T. nusimovė maikutę, nes jam buvo karšta ir kadangi jis yra sportininkas norėjo parodyti, ką moka, jie tada draugiškai pasistumdė ir po to nieko neatsimena. Po kiek laiko atsikėlė nežino, atsikėlęs buvo vienas, aplink nieko nebuvo. Atsibudęs suprato, kad yra sumuštas, tada paskambino mamai, kad atvažiuotu parsivežti, parvežė namo, ir daugiau vėl nieko neatsimena, dėl sumušimų trūkinėjo atmintis. Prašo policijos pareigūnų nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka (1 tomas, b.l. 27-29). A. L. 2019-07-31 ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad po įvykio su juo buvo susisiekęs T. Ž.. T. jam rašė SMS žinutes. Susirašinėjimą prideda prie apklausos. Jis SMS žinutes jam siuntė iš savo mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutėse jis rašė, kad mane per stipriai sumušė. Be T. jo niekas sumušti negalėjo, aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Nuo 2019-08-01 jis išvažiuoja į Palangą reabilitacijai 20 d. dėl patirtų sužalojimų (1 tomas, b.l. 34-40). A. L. 2019-09-06 ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad lieka prie pirminių parodymų, kuriuos davė pirmoje apklausoje ir papildomos apklausos metu. 2019-07-21 jis su T. Ž. nuėjo į raudonų plytų pastatą, jis yra apgriuvęs apleistas, randasi (duomenys neskelbtini), jie ten abu gėrė alų, po kiek laiko atėjo T. draugė (kaip ir sakė jam ji nepažįstama), atsinešė irgi išgerti ir tada visi trys gėrė butelį, kurį atsinešė jo draugė. Tada T. nusimovė maikę, nes jam buvo karšta. Jie abu stovėjo vienas prieš kitą, juokėsi, neprisimena, kad būtų jį stūmęs, jis jo irgi nestūmė, tik juokavo. T. draugė irgi buvo su jais, tačiau jis su ja nebendravo. Ir po to nieko daugiau neprisimena, prisimena, kad atsibudo vienas statybose, buvo sumuštas pajuto, kad jam nuskaldyti dantys, buvo kraujo ant rūbų jis atsistojo ir pradėjo eiti link namų. Tačiau jam beeinant apsisuko galva ir paskambino mamai R., kad jį parsivežtų namo. Ji atvažiavo paėmė jį (duomenys neskelbtini) g. ir grįžo namo, jam skaudėjo galvą, pykino, mama jį nuvežė į ligoninę. Tiksliai nežino kada, bet dar bendravo su T. , parašė, jam kad yra ligoninėje, jis tada jo atsiprašinėjo, kad nepyktų dėl to įvykio. Priduria, kad nieko neprisimena, nei kur jam trenkė, nei kiek kartų trenkė, nieko negali pasakyti, atsibudo sumuštas, o jų abiejų jau nebebuvo. T. Ž., jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereikš. Jo gydimo išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa (1 tomas, b.l.43-46,56-58).
Liudytoja O. J. 2019-08-08 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-22, vakare, tikslaus laiko neprisimena, būdama namuose, susirašinėjo su savo draugu T. Ž. ir jis jai pasiūlė ateiti prie apleisto raudonų plytų pastato, tikslaus adreso nežino. Ji sutiko ir nuėjo į sutartą vietą, kai atėjo, minėtoje vietoje buvo T. Ž. ir jai iš matymo pažįstamas vyras, tačiau jo duomenų nežino, jie abu gėrė alų, ji atsinešė pusę butelio degtinės. Jai iš matymo žinomas vyriškis, jau buvo padauginęs, sunkiai pastovėjo ant kojų, labai garsiai kalbėjo, kabinėjosi prie T. . Begeriant, T. ir vyriškis pradėjo stumdytis, ji jų paprašė, kad nustotų, jie sakė, kad čia draugiškai tik tai, jie tada nurimo, kokiai 10 minučių. Po to, kai pabaigė gerti degtinę vyriškis pradėjo kolioti įvairiais žodžiais T. , tada vyriškis pirmas pastūmė T. Ž., tuomet T. jį pastūmė atgal. Vyriškis T. pradėjo vadinti „pyderu“, „debilu“ ir T. jam kumščiu trenkė į veidą, tada vyriškis nugriuvo ant žemės. Pagulėjęs ant žemės atsistojo, sakė ko tu trenkei, T. atsakė, kad nusiramintum ir tuo metu vyriškis iš kumščio T. i trenkė į veidą. Tuomet T. paguldė ant žemės vyriškį, kad jis nusiramintų, jį prilaikė su rankomis, sakė raminkis, viskas užteks, vyriškis atsakė, gerai raminuosi, tačiau vėl atsistojęs stūmė T. į sieną, jie abu pradėjo stumdytis, griuvinėti ant plytų, niekaip nenusiramino. Ji pati nesikišo į jų konfliktą, stovėjo nuošaliau, tačiau prašė, kad vyriškis nusiramintų. Tada T. vyriškiui sakė, nu duok jei nori į galvą, ir tada jis du kartus kumščiu T. Ž. trenkė į galvą ir tada atgal T. trenkė vyriškiui vieną kartą kumščiu į veidą, vyriškis nukrito ant žemės ir T. vieną kartą spyrė jam į galvą. Ji liepė T. i atsitraukti, apsiraminti, matė, kad vyriškiui iš nosies bėga kraujas. Pasiėmė servetėlių, kad nuvalyti jam kraują, patikrino pulsą, jis dar kvėpavo, tačiau nesileido, kad jam suteiktų pagalbą, pradėjo ir ją kolioti įvairiais žodžiais, trenkė jai į ranką, bet jai neskaudėjo, jis buvo pergėręs ir ją sumaišė su T. Ž.. Tada vyriškis atsistojo, tarp T. ir jo vėl kilo konfliktas, dėl to kad jai trenkė į ranką, jie vėl susistumdė ir tuomet T. Ž. nebe susivaldė ir trenkė vieną kartą kumščiu vyriškiui į galvą, jis nugriuvo ir jam gulint dar spyrė į šonkaulius. Ji prašė T. , kad nebelįstų prie jo, sakė, kad užteks, kad baigtų, vėl bandė nuvalyti kraują nuo veido vyriškiui, tačiau jis nesileido, prašė jų, kad išeitume, prašė jį palikti vieną, ji siūlė jam iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis nesutiko, reikalavo, kad išeitume, paliktume jį vieną. Nenorėdami, kad vėl kiltų konfliktas ji ir T. Ž. išėjo namo (I tomas, b.l.86-89).
Liudytoja R. L. 2019-09-06 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-21, tikslaus laiko neprisimena, bet jau buvo naktis, jai paskambino sūnus A. L. ir paprašė, kad jį parsivežtų, nes jį sumušė. Nurodė važiuoti link turgaus, jis pabandys ateiti. Ji važiuodama automobiliu pamatė sūnų (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis įlipo į automobilį, ji jo paklausė ar prisigėrė, sakė, kad prisigėrė. Jie abu grįžo namo, ir tada grįžus namo ji pastebėjo, kad jam užtinusi dešinė akis, galva buvo sudaužyta, guzai matėsi, buvo visas purvinas, bėgo kažkiek kraujo iš nosies. 2019-07-22 ji A. pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes jis atrodo labai prastai. Kai grįžo iš ligoninės, jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad A. kraujas yra išsiliejęs į smegenis, tada jai A. pasakė, kad jį sumušė draugas pavarde Ž., o daugiau apie patį įvykį nieko neaiškino (I tomas, b.l.92-94).
2019-07-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo F. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-22, apie 1.30 val. iš Šiaulių ligoninės gautas pranešimas apie A. L. sumušimą, kuriame nurodyta, kad 2019-07-22, 0.14 val. į ligoninę atvyko A. L., kuriam diagnozuotas nosies kaulo lūžimas, veido sumušimas, dešinės ausies žaizda, dešinės plaštakos žaizda ir kraujavimas į smegenis, nustatytas 2,61 prom. girtumas (1 tomas, b.l.9,11-14).
2019-07-30 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios raudonos spalvos pastate, (duomenys neskelbtini) apžiūra, darytos foto nuotraukos (1 tomas,b.l.59-65).
Iš 2019-07-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 981/2019(04) matyti, kad A. L. nustatytas dešinės akies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje; odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje; muštinė žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu kairiame ausies kaušelyje; abiejų pusių viršutinių I dantų vainikų lūžiai; odos nubrozdinimai pakaušyje, kairiame momenyje, dešiniame skruoste, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje, kairiame rieše, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, dešinio riešo-delno srityje, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės-dilbio srityje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiame petyje, juosmenyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje; muštinė žaizda dešiniame delne; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; nosies kaulų lūžis. A. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros. Nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus dešinės akies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje, abiejų pusių viršutinių I dantų vainikų lūžius, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje, poodinę kraujosruvą dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, muštinę žaizda dešiniame delne, nosies kaulų lūžis, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Dešinės akies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva vokų-nosies-kaktos-skruosto srityje, abiejų pusių viršutinių I dantų vainikų lūžiai, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje, poodinė kraujosruva dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, muštinė žaizda dešiniame delne, nosies kaulų lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių metu. A. L. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas b.l.71-73).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo T. Ž. parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai, kad 2019-07-22 sudavė nukentėjusiajam A. L. kumščiu į veido sritį, iš kojos spyrė į galvos sritį bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiojo A. L., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis T. Ž. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. L. į veido sritį, ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. L. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Suduodamas smūgius T. Ž. suprato, kad dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta A. L. sveikata ir to norėjo, t.y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad priimant sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo kandidatūra (BK 40 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis. Be to, laiduotojui keliami ir reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-116-1073/2018, 2K-116-1073/2018).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad už jį laiduoti gali jo mama A. Ž. arba jo sesuo N. Ž., kurios pateikė teismui prašymus. Teismo posėdžio metu apklausta A. Ž. parodė, kad jai buvo apribota tėvų valdžia, iš jos paimti vaikai, sūnus su ja negyvena, nes konfliktuoja su tėvu, su sūnumi retai matosi, žino, kad jis nuomojasi kambarį bendrabutyje, ten gyvena su drauge, bet pas sūnų namuose nėra buvusi. A. Ž. niekur nedirba, pragyvena iš vyro gaunamų pajamų. Taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. Ž. bausta administracine tvarka už neblaivios buvimą viešoje vietoje, važiavimą autobusu be bilieto. N. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra vieniša mama, augina 3 m. amžiaus vaiką, mokosi profesinėje mokykloje, pragyvena iš gaunamų pašalpų, alimentų, šiuo metu gyvena pas tėvus, nes laukia kol suteiks socialinį būstą. Žino, kad brolis gyvenama bendrabutyje su drauge, su kuria ji nesutaria. Pas brolį nėra buvusi namuose. Yra įskaitoje, pas ją lankosi socialiniai darbuotojai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad N. Ž. bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Čia pažymėtina ir tai, kad tiek A. Ž. tiek ir N. Ž. administraciniai nusižengimai padaryti būnant neblaivioms, taigi būtent šioje srityje jų galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam teismui kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina ir tai, jog iš A. Ž. ir N. Ž. duotų paaiškinimų teisme, akivaizdu, jog tarp jų ir kaltinamojo artimo, nuolatinio bendravimo nėra – iki šios bylos nagrinėjimo jie retai sutikdavo, retai bendraudavo. Išdėstytos aplinkybės neleidžia teigti, jog šiuo atveju A. Ž. ar N. Ž. yra tinkamos laiduotojos, galinčios daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nesant tinkamo, teismo pasitikėjimo verto laiduotojo, T. Ž. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Kaltinamasis T. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis T. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (I tomas, b.l.125), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (I tomas, b.l.126-137), dirbantis (duomenys neskelbtini) (II tomas, b.l.53-54). Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad T. Ž. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais kaltinamajam T. Ž. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies minimumą. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir T. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1 788,07 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (I tomas, b.l. 110-116). 2020-02-06 teisme gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos prašymas dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad Šiaulių teritorinė ligonių kas 2020-02-05 su atsakovu T. Ž. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2822, pagal kurią T. Ž. įsipareigojo žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti sutartyje nurodytomis sąlygomis per 27 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (II tomas, b.l.29-30).
Teismas nenustatė, kad 2020-02-05 šalių pasirašyta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr.2822 prieštarautų imperatyvioms normoms ir/ar viešajam interesui, todėl patvirtina minėtą sutartį, o procesą dėl 1 788,07 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo priteisimo pagal civilinį ieškinį nutraukia (BPK 113 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Teismo patvirtinta sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata – liet. „reikalas išspręstas“) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 str., Civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Civilinio proceso kodekso 646 str. 3 d.), kad galėtų jį pateikti antstoliui (Civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio nutarimais skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t.y. laikinai, nuo 2019-12-12 iki 2020-05-12 apribotos T. Ž. nuosavybės teisės į dalį – 1 788,07 eurų, esančių bankų („(duomenys neskelbtini) “, AB, AB „(duomenys neskelbtini) “, AB (duomenys neskelbtini) ) sąskaitose (I tomas, b.l.164, 168, 172). Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį – 1 788,07 Eur sumai. Kadangi šalių susitarta dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo atlyginimui ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. Trumpulio 2019-12-12 nutarimai apriboti T. Ž. nuosavybės teises į 1788,07 Eur, esančius „(duomenys neskelbtini) “, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę T. Ž. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu įpareigoti T. Ž. bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią T. Ž. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Patvirtinti 2020-02-05 sutartį Nr. 2822, sudarytą tarp civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo T. Ž. dėl žalos atlyginimo, kuria T. Ž. įsipareigoja žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 27 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (2020-02-05) kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini) “, AB banke, po 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus). Pirmosios įmokos sumą – 72,07 Eur – T. Ž. įsipareigoja sumokėti iki 2020-02-29.
Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio 2019-12-12 nutarimus apriboti T. Ž. nuosavybės teises į 1788,07 Eur, esančius „(duomenys neskelbtini) “, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus.
T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.