- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-327-834/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- H. B.
- Kaltinamasis
- T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. ( T. ) B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuva, Lietuvos, (duomenys neskelbtini) k., Paberžės sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, (duomenys neskelbtini) k., Paberžės sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, Išsiskyręs, -usi, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą , o būtent 2017-01-09, apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buvusios sutuoktinės H. B. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini) k., tyčia sukėlė konfliktą ir panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę H. B., su kuria įvykio metu nevedė bendro ūkio, o būtent: pastarajai gulint miegamajame lovoje, atsisėdęs ant jos ir apžergęs, kojomis prispaudė pastarosios rankas, nuo ko H. B. jautė fizinį skausmą, savo kairės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus H. B. į veido dešinį skruostą, grasinant jam nukentėjusiąją papjauti, H. B. savo kairę ranką susižalojo į T. B. dešinėje rankoje laikomą virtuvinį peilį, taip padarė linijinius odos odos nubrozdinimus kairėje rankoje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai H. B. fizinį skausmą
Be to, jis 2017-01-09 apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame adresu: Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini) k., konflikto metu su savo buvusia sutuoktine H. B., šiai dar gulint lovoje, grasino ją nužudyti, t.y. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išsitraukęs iš striukės kišenės virtuvinį peilį, laikydamas jį rankoje, grasino, kad durs jai į pilvą, dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai H. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai ir paaiškino, kad paėmė nukentėjusios telefoną, ten buvo daug SMS pranešimų iš kitų vaikinų. Darė tvarką katilinėje, kišenėje liko peilis. Kai perskaitė žinutes, ištraukė peilį. Nukentėjusiajai sudavė į veidą delnu, gal vieną arba du kartus. Kai laikė peilį, grasino žmonai, kad nužudys. Grasino buvusiai žmonai, nes pas ją šventė Naujuosius metus. Žmona prisipažino, kad turi daug gerbėjų. Žmona galėjo išsigąsti, kai jis buvo su peiliu. Ankščiau buvo teistas už smurtą žmonos atžvilgiu. pripažįsta savo kaltę. Su buvusia žmona yra oficialiai nutraukęs santuoką. Bendro ūkio su žmona neveda. Kartu bendro ūkio jau nebeveda po skyrybų. Santuoka yra nutraukta prieš du metus.
Nukentėjusioji H. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ir anksčiau vartodavo smurtą, grasindavo. Grasinimai nebe pirmą kartą būdavo. Santuoka tarp jų yra nutraukta. Ryšius palaikydavo iki tol kol nesmurtavo. Pas vaikus ateidavo blaivas, buvo ir dviratį nupirkęs. Ji tą dieną pasakė, jam nevažiuoti pas juos. Jis supyko, kad tą vakarą nenuėjo su juo miegoti, o paklojo lovą kitame kambaryje. Jis norėjo tvarkyti katilinę, bet ji buvo po darbo, po kelių pamainų, norėjo pailsėti. Grumtynių metu ją sužalojo, jai buvo suduoti smūgiai į veidą. Jis tuo peiliu grasino, sakė duos porą kartų į pilvą. Ji visada konfliktus mokėdavo užgesinti taikiai. Tada taip pat jį ramino, kad eitų atsigerti kavos. Iš pradžių grūmėsi, jis ją užrakino, ji nuėjo padaryti kavos, o jis išėjo parūkyti. Tada ji nutaikė progą , paėmė striukę ir iš kito kambario išlipo pro langą, nubėgo pas mamą ir iškvietė policiją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios H. B. parodymų matyti, jog nukentėjusioji H. B. apklausta parodė, kad 2017-01-09 buvo savo namuose, miegamajame ramiai sau gulėjo ant lovos. Apie 12.00 val. į miegamąjį atėjo jos buvęs vyras T. B., kuris buvo išgėręs, pradėjo su ją kalbėtis, kaip jie toliau gyvens, kad jis nori ir vėl nori būti su ja. Ji pasakė, kad tarp jų jau nieko negali būti, o po šių žodžių buvęs vyras labai supyko, susinervino. Jis užlaužė jai rankas ir atsisėdo jai ant kelių. Su kairės rankos plaštaka apie 6 kartus sudavė jai į dešinės pusės veidą, tada išsitraukė iš striukės kišenės virtuvinį peilį ir pasakė, - „ aš tave neužmušiu, tačiau dursiu tau į pilvą ir iškviesiu greitąją medicinos pagalba „. Ji ramiai toliau gulėjo ir pasakė jam, kad „daryk tu su ja ką nori, nes vis tiek gyvenimo nebus“. Po šių žodžių vyras apsiramino, o jai pavyko ištrūkti pro langą pas savo motiną, iš kur ji iškvietė policijos pareigūnus. Nori pabrėžti, kad buvęs vyras taip pat jėga atėmė iš jos MRT I. P. porą metų jau buvo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvusio vyro telefono numeris yra 867749764 (t.1, b.l.21,22 ). Apklausta papildomai kaip liudytoja H. B. parodė, kad 2016-03-04 ji oficialiai išsiskyrė su savo vyru T. B.. Nuo to laiko juos niekas nebesiejo, pradėjo gyventi atskirai, nebevedė jokio bendro ūkio. Taip jis galėjo ateiti pas ją į namus, tik kad aplankyti jų vaikų, pagrinde mažametės dukros , kuriai 9 metai, gal jis norėdavo ko nors ir daugiau, bet ji su juo nenorėjo turėti jokio kontakto. Tai, kad jis pasiliko smurto išvakarėse nakvoti jos namuose, tai tiesiog buvo su dukra mieste, grįžo, berods buvo ir blogas oras ir pasiliko nakvoti, nieko blogo ji neįtarė. O dėl 2017-01-09 fizinio smurto ir grasinimų jos sveikatai, gyvybei, ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kuriuos patvirtino ir savo parodymų patikrinimo vietoje metu. Civilinio ieškinio T. B. nereikš, tik nori, kad jis būtų nubaustas, nesiartintų prie jos namų, nebendrautų visai su ja, neskleistų jokios informacijos, kiek žino net dukrelė jau nebenori bendrauti su savo tėvu, mano, kad vyras turi problemų dėl psichikos ir alkoholio. Taip pat parodė, kad dėl sudaužyto telefono T. B. pretenzijų neturi, kadangi T. B. jai nupirko kitą telefoną, be to sudaužyto telefono kaina maža - iki 50 Eu. ( b.l. 43-44,45);
Iš byloje, esančio H. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-01-09 apie 12.00 val. namuose Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini) k. ją be jokios priežasties sumušė buvęs vyras T. B., gim. 1962-11-26. Buvęs vyras grasino , kad ją užmuš, su savimi rankoje laikė virtuvinį peilį. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.l. 1)
Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini) k., Paberžės sen., Vilniaus r., apžiūros objektas - kambarys, apžiūros atlikimo vieta - įvykio vietos apžiūros objektu yra gyvenamojo namo, miegamasis kambarys adresu Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini) k. Į įvykio vietą patenkama važiuojant asfaltuotu keliu Vilnius-Giedraičiai. Pravažiavus už Paberžės k. 1 km nuo pagrindinio kelio sukame į dešinę ir važiuojam lauko keliu 800, ant kalniuko, stovi minėtas apžiūrimas namas. Jis yra mūrinis, vieno aukšto, geltonos spalvos, su langais. Teritorija aplink nėra aptverta. Pro duris įeinama į vidų, į koridorių, iš kur pro duris iš kairės pusės įeinama į miegamąjį kambarį. Ten yra didelė lova, vienas langas, stalas. Apžiūrint kambarį kraujo, smurto, grumtynių ar muštynių pėdsakų nestebima ( b.l. 8-9,10, 11-12,13);
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusioji H. B. savanoriškai pateikė virtuvinį peilį. Peilio bendras ilgis yra 23 cm juodos spalvos plastikinė rankena, juodo metalo iešmas, ant kurio parašyta "taylor's eye witness", ant peilio kraujo žymių nėra ( b.l. 14,15-16);
Iš byloje, esančios VTMT Vilniaus skyriaus specialistės R. G. specialisto išvados Nr. G 104/2017(01) matyti, kad - H. B. padaryta linijiiniai odos nubrozdinimai kairėje rankoje, paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017-01-09. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie sužalojusį daiktą (įrankį) nėra. H. B. griūdama ant kieto, buko, lygaus paviršiaus šių sužalojimų pasidaryti negalėjo. H. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse ( b.l. 27);
Iš byloje, esančio specialistės R. G. paaiškinimo protokolo, matyti, kad specialistei uždavus klausimą ar jos surašytoje specialisto išvadoje Nr. G104/2017(01) užfiksuoti linijiniai odos nubrozdinimai, nukentėjusiajai H. B. galėjo atsirasti kontaktuojant su kietu, bukabriauniu daiktu, pavyzdžiui peilio bukabriaunia dalimi, specialistė atsakė, kad tokia galimybė neatmetama( b.l. 29-30);
Iš byloje, esančio parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji H. B. parodė aplinkybes, kuriomis nukentėjo, parodė vietą, kur ji gyvena su vaikais, parodė, miegamąjį, kur buvo atėjęs jos sutuoktinis T. B. ir kur ji įvykio matu gulėjo savo lovoje. Po to parodė, kaip T. B. ją užsipuolė, o būtent atsisėdo lovoje ant jos, apžergęs ją kojomis prispaudė jos abi rankas, jai skaudėjo, ji juto fizinį skausmą, sudavė ne mažiau 3 kartus jai per veido dešinį skruostą, ji juto fizinį skausmą. Po to parodė, kaip T. B. iš savo striukės kišenės išėmė peilį, kurį laikė savo dešinėje rankoje, peilį nukreipęs į ją. Po to H. B. parodė, kad T. B. sėdint ant jos, jis vėl su savo kairės rankos delnu sudavė jai nemažiau kaip 3 kartus į jos dešinį skruostą, T. B. savo dešinėje rankoje laikė peilį ir pradėjo jai grasinti, o būtent sakė, kad papjaus-kad 2 kartus įdurs į jos pilvą. Po to H. B. parodė, kaip ji priešinosi, jai pavyko apsisukti, nustumti T. B., kur jis jai peiliu kliudė jos kairę ranką, padarė odos nubrozdinimus ( b.l.32-41)
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis T. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę jis prisipažino pilnai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios H. B. parodymai, įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje ir specialisto apklausos protokole užfiksuoti duomenys.
K. T. B. 2017-01-09, apie 12 val., nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sutuoktinei H. B.. Nustatyta, jos santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra nutraukta, bendro ūkio neveda, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d. Be to, vykusio konflikto metu jo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis nukentėjusiajai, laikydamas peilį, grasino jai durti į pilvą. Nukentėjusioji posėdžio metu teigė, kad ji buvo labai išsigandusi, kaip teigė, pradėjo jį raminti, geruoju šnekinti, kad padarys kavos ir pati išsilaisvinusi nutaikiusi progą pabėgo pro langą. Kaltinamasis T. B. jau yra smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu bei už tai buvo nuteistas. Posėdžio metu nukentėjusioji pavirtino, jog ne pirmą kartą jos atžvilgiu kaltinamasis grasina. Taigi, vertinant įrodymų visumą, tai, jog fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas ne pirmą kartą, kad išgėręs kaltinamasis yra linkęs į smurtą, į agresiją, kaltinamojo pasakyti žodžiai, kad peiliu durs į pilvą, tuo metu nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi, nors T. B. ir teigė, jog norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją dėl pavydo, tačiau tai kad jis yra vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu praeityje, vertinant tuo metu susidariusią situaciją, kaltinamasis gulinčiai nukentėjusiajai, ją apžergęs, peiliu grasino, nukentėjusioji pati stengėsi jį nuraminti, sudarė pagrindą nukentėjusiajai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimą kaip pavojų sveikatai. Todėl T. B. kaltė dėl grasinimų yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
T. B. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str.2p.). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (BK 60 str.9p). Ankščiau yra teistas (b. l. 73-76 ). Administracine tvarka baustas ( b. l. 79-80). Parinkdamas bausmės rūšis už abi nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, jog T. B. smurtą žmonos atžvilgiu vartojo ne vieną kartą, yra jau teistas už smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, būdamas neblaivus vėl vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu bei jai grasino. Todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. B. už abi nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Bausmės bendrintinos jas apimant. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tai jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, teismas turi pagrindo manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusiosios pateiktas virtuvinis peilis priduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Daiktinių įrodymų saugyklą ( b.l. 17,18), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas nukentėjsuiajai H. B..
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (LR (duomenys neskelbtini) str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
T. ( T.) B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:
pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 ( aštuoniems ) mėnesiams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktus, ir T. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams , įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusiosios pateiktą virtuvinį peilį priduotą saugojimui į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugyklą , nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiajai H. B..
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.