Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B. ir E. B., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

A. A. Bložė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai, atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys S. B. ir E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono PK VP VTS išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1043,38 Eur skolos išieškojimo; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ėl 297,92 Eur skolos išieškojimo; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 74,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B.. Antstolis, pradėjęs priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkui S. B. ir jo sutuoktinei E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esnatis (duomenys neskelbtini), todėl CPK 667 straipsnio pagrindu (duomenys neskelbtini) antstolis A. B. pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis).

Pagal CK 3.112 straipsnio nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nustatyta, kad skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl išieškojimas nukreiptinas į skolininko turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje įrodymų, jog skolininkas S. B. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagrindų, paneigiančių minėtą prezumpciją, sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš į bylą pateikto antstolio 2017-03-28 patvarkymo matyti, kad sutuoktiniams S. B. ir E. B. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kad minėtas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai). Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas šiuo atveju daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis, CPK 178 straipsnis) ir išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės teisių ir interesų nepažeidžia, bei pripažįstant, kad nekilnojamasis turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skolininkui ir jo sutuoktinei nepateikus įrodymų dėl kitokio turto teisinio režimo.

Pareiškėjas (išieškotojas) prašo nustatyti skolininko dalį šiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte – žemės sklypo, unikalus Nr. 7238-0001-0049, esančio Raseinių r., Nemakščių mstl. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio redakcija (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas Raseinių rajono apylinkės teisme gautas 2017-04-25, taikomos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios CPK 667 straipsnio nuostatos, kuriose buvo numatyta, kad nustatant skolininko nekilojamojo turto dalį bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas prašo visą turtą priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe padalyti pusiau, skolininkui asmeninės nuosavybes teise priskiriant ½ minėtų žemės sklypų dalių. Šiuo atveju nėra nustatyta ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad yra reali galimybė nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia ½ dalimi nurodyto nekilnojamojo turto, todėl šiuo atveju CPK 667 straipsnio 2 dalis netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Dalinant turtą lygiomis dalimis suinteresuotų asmenų prieštaravimų negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas, nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.