Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1.Teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas savo surinktus įrodymus, visiškai neatsižvelgė į tai, kad antstolis teismo nebuvo informuotas apie įrodymų nepakankamumą ir neturėjo galimybės šiuos trūkumus pašalinti. Teismas nustatęs, kad teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui nepakanka antstolio pateiktos informacijos, privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neanalizavo visų duomenų apie skolos išieškojimą iš S. B., nes nurodė, kad paskutinė užklausa bankams ir Sodrai pateikta 2009-10-07.

5.2. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi bylos nagrinėjimo ribos yra turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, o ne antstolio veiksmų analizavimas ir nagrinėjimas. Tokio pobūdžio bylose galimas ginčas tik dėl to, kaip turtas turėtų būti padalintas tarp bendrasavininkų. Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko S. B. turto dalį, esančią bendrojoje su sutuoktine E. B. nuosavybėje. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad būtent pareiškėjas apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nuraukta vykdomoji byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma keletą vykdomųjų vykdomoji bylų dėl skolų išieškojimo iš S. B., tarp šių bylų vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 043,38 Eur skolos išieškojimo iš S. B. 3 eilės išieškotojo Raseinių rajono PK VTS KPP naudai pagal 2007-05-24 Raseinių rajono PK VP VTS nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant vykdomuosius dokumentus, nustatytas ir areštuotas skolininko ir jo sutuoktinės E. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, o išieškotojams išsiųstas pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui S. B. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su E. B..

8. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui S. B. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su E. B..

10.Teisingai nurodo apeliantas, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribos yra turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, o ne antstolio veiksmų analizavimas ir nagrinėjimas. Dėl to sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasisakydamas ir nenagrinėdamas pareiškėjo prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o analizuodamas neskundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.