- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-602-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17847-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- SIA „B2Kapital“, G. J., L. J., A. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Klingai“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Kavinuko prekyba“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Julianus Inkaso, Kavinuko Prekyba, SIA B2Kapital, Klingai, B2KAPITAL
- Pareiškėjas
- J. F.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SIA „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria iškelta pareiškėjai J. F. bankroto byla, suinteresuoti asmenys – G. J., L. J., A. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Klingai“, SIA „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Kavinuko prekyba“, antstolės A. L. ir S. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. F. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, paskirti pareiškėjos bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Principo reikalas“, patvirtinti 1100 Eur sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji tapo nemoki, nes, būdama susituokusi su suinteresuotu asmeniu G. J., tenkindama šeimos poreikius, sudarė su banku „Luminor Bank“ AB būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai ir jos sutuoktiniui G. J. buvo suteikta paskola nekilnojamojo turto įsigijimui (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas už suteiktą kreditą. Dėl nepalankiai susiklosčiusio pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. J. santuokinio gyvenimo, finansinės padėties, iš esmės sumažėjusių gaunamų pajamų ir šalį ištikusios ekonominės krizės pareiškėja ir G. J. negalėjo tinkamai vykdyti prievolės bankui. Dėl šios priežasties bankas nutraukė paskolos sutartį, perdavė skolos išieškojimą antstoliams, kurie inicijavo skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Pareiškėjai ir G. J. priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių, už tai gautos lėšos pervestos į banko sąskaitą, tačiau pardavus ženkliai nuvertėjusį nekilnojamąjį turtą, įsipareigojimai bankui visa apimtimi liko neįgyvendinti.
3. Pradinis kreditorius Luminor Bank AS perdavė reikalavimo teisę į pareiškėją ir G. J. naujajam kreditoriui SIA „B2Kapital“.
4. Pareiškėjos ir G. J. santuoka nutraukta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu, pareiškėjos ir G. J. prievolė SIA „B2Kapital“ liko solidari.
5. Pareiškėja, siekdama atsiskaityti su SIA „B2Kapital“, prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių šiuo metu savo kreditoriams nepajėgia tinkamai vykdyti.
6. Pareiškėja gyvena Lietuvoje (Kaune), bet dirba Jungtinėje Karalystėje, jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 1320 Eur į mėnesį. Darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje nėra kiekvieną mėnesį vienodas, priklauso nuo per mėnesį dirbtų darbo valandų. Šiuo metu pareiškėja intensyviai ieško darbo Lietuvoje, ji neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ prašo pareiškimą atmesti, teismui nutarus patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumažinti būtinųjų poreikių tenkinimui skirtas lėšas iki sumos, kurią pareiškėja pagrindė. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja galimai yra nesąžininga, nes dirbdama Jungtinėje Karalystėje nepranešė apie savo darbovietę antstoliui, negrąžino kreditorei nei dalies skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, iškėlė J. F. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Principo reikalas“. Ta pačia nutartimi teismas patvirtino 900 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti J. F. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, taip pat patvirtino 960 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. F. būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
9. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. J. bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui jo ir suinteresuoto asmens SIA „B2Kapital“ 2019 m. birželio 21 d. susitarimą dėl skolininko atleidimo nuo prievolės įvykdymo (4 el. b. t. 41-45 l.). Pagal šį susitarimą suinteresuoti asmenys susitarė, kad kreditorius SIA „B2Kapital“ atleidžia skolininką G. J. nuo prievolės, kylančios iš Kreditavimo sutarties, Susitarimo prie Kreditavimo sutarties, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties ir vykdomojo dokumento, kurios dydis 2019 m. birželio 21 d. yra 112 319,44 Eur, vykdymo (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog prievolė yra solidari, kreditorė, atleidusi skolininką nuo prievolės įvykdymo, atleidžia J. F. nuo skolininko dalies vykdymo – 2019 m. birželio 21 dienai nuo 56 159,72 Eur (112 319,44 Eur/2). Susitarimo 8 punkte nustatyta, kad skolininkui G. J. nevykdant šio susitarimo, susitarimas neteks galios ir kreditorė įgyja teisę pateikti vykdomąjį dokumentą Nr. 646 priverstiniam vykdymui dėl skolos likučio, paskaičiuoto 2019 m. birželio 21 d., atėmus šio Susitarimo galiojimo metu G. J. atliktus mokėjimus. Teismas, įvertinęs šio susitarimo turinį, sprendė, kad pareiškimo nagrinėjimo dieną J. F. skola SIA „B2Kapital“ yra 56 159,72 Eur (112 319,44 Eur/2), o ne 12 580 Eur kaip nurodo pareiškėja. Tokią teismo išvadą lėmė tai, kad suinteresuotų asmenų 2019 m. birželio 21 d. susitarimas neatleido J. F. nuo jos prievolės dalies vykdymo. Nors kreditorė SIA „B2Kapital“ atsiėmė iš antstolės vykdomąjį raštą dėl 112 319,44 Eur skolos išieškojimo iš G. J. ir J. F., tai nepaneigia, kad J. F. skola, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, suinteresuotam asmeniui SIA „B2Kapital“ yra 56 159,72 Eur.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, sprendė, kad pareiškimo nagrinėjimo metu pareiškėjos skola kreditoriams buvo 70 357,44 Eur (56 159,72 Eur + 158,49 Eur + 9540 Eur + 554,25 Eur + 3464,11 Eur + 314,69 Eur + 166,18 Eur). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (15 175 Eur).
11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, jog pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjos turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjos galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 169). VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėja neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Pareiškėjos AB Swedbank sąskaitoje yra 601,20 Eur suma, HSBC banko sąskaitoje 2019 m. rugpjūčio pradžioje buvo 40,39 svarų sterlingų suma (1 t., b. l. 129, 186, 187). Pareiškėjai pagal 2008 m. liepos 9 d. Gyvybės draudimo sutartį priklauso 463,98 Eur draudimo išmoka (1 el. b. t. 194-198 l.). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kad bendra jos gautinų / turimų lėšų suma yra apie 1100 Eur, teismas nurodė, kad netgi sumokėjus skolas pareiškėjos turimomis lėšomis, jai liktų gana didelė fiziniam asmeniui nepadengta skolinių įsipareigojimų suma (68 000 Eur viršijanti suma).
13. Pažymėjo, kad pareiškėja dirba pagal neterminuotą darbo sutartį Jungtinės Karalystės įmonėje „Branston Limited“, jos pajamos į mėnesį siekia vidutiniškai 1320 Eur (atskaičius mokesčius) (1 t., b. l. 131–150).
14. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo metu pareiškėjai akivaizdžiai neužtenka lėšų, būtinų jos pragyvenimui ir skolų dengimui, todėl konstatavo, kad J. F. gaunamos pajamos neleidžia jai per protingą terminą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
15. Teismui nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją; antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teismui pateiktą informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui visą jos turimą informaciją apie savo turtinę padėtį. Tai, kad ji neteisingai nurodė skolos SIA „B2Kapital“ dydį, nevertinama kaip melagingos informacijos pateikimas, nes iš pradžių pareiškėja nurodė antstolio kontoros nustatytą skolos SIA „B2Kapital“ dydį, vėliau, kai į bylą buvo pateiktas suinteresuotų asmenų SIA „B2Kapital“ ir G. J. susitarimas, ji nurodė būtent tame susitarime esančią G. J., bet ne jos skolą. Teismas tai vertino ne kaip pareiškėjos nesąžiningumą, bet kaip netinkamą teisės normų, reguliuojančių atsiskaitymą pagal solidarias prievoles, suvokimą. Atsižvelgdamas į tokį pareiškėjos procesinį elgesį, jos paduotų procesinių dokumentų turinį, teismas sprendė, kad ji galbūt netinkamai suprato ir prievolės sūnui L. J. pobūdį, todėl iš karto nenurodė jo kaip savo kreditoriaus.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, dirbdama užsienyje gavo tokio dydžio pajamas, kuriomis galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais (tarp jų – SIA „B2Kapital“) ir išlaikyti save. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos didžiausia kreditorė ar antstolė kreipėsi į pareiškėją dėl 112 000 Eur skolos sumokėjimo, kad pareiškėja, žinodama apie prasidėjusį priverstinį skolos išieškojimo procesą, slapstėsi nuo antstolio, piktybiškai vengė vykdyti savo įsipareigojimus. Todėl teismas sprendė, kad byloje nenustatyta pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su jos dabartiniu nemokumu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens SIA „B2Kapital“ teiginys, jog pareiškėja yra (buvo) nesąžininga, neįrodytas.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjos nemokumą sukėlė iš esmės nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, t. y. 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, turėjusi įtakos jos ir kito skolininko galimybei tinkamai vykdyti kredito sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių visumos sumažėjo pareiškėjos gaunamos pajamos Lietuvoje bei ženkliai padidėjo finansinės prievolės, dėl ko ji buvo priversta išvykti dirbti į užsienį. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškelti J. F. bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai.
18. Teismas, nustatydamas lėšų sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgė į tai, kad ji dirba užsienyje, todėl tam tikros išlaidos (transportui, maistui) gali būti didesnės. Teismas sutiko, kad 120 Eur suma, nurodyta kaip pareiškėjos išlaikymas, mokėtinas jos sūnui L. J. pagal teismo sprendimą, neturi būti laikomas išlaidomis jos būtinųjų poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju L. J. yra pareiškėjos kreditorius, o nustatant pareiškėjos įpareigojimą mokėti jam 120 Eur kas mėnesį tokiu būdu nepagrįstai bus apeiti kitų kreditorių interesai. Teismas nurodė, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 960 Eur (350 Eur išlaidos būstui, 200 Eur išlaidos maistui, 280 Eur išlaidos transportui, 100 Eur išlaidos rūbams, vaistams, higienos prekėms, 30 Eur telefono ir Interneto išlaidoms).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, priimti naują nutartį ir atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą dėl nesąžiningumo arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siūlant pareiškėjai ir kreditoriams pasinaudoti teismine mediacija. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja apie solidarią skolą kreditoriui SIA „B2Kapital“ žinojo. Kreditorius kreipėsi į skolininkę dėl skolos mokėjimo, tačiau ji atsisakė atlikti mokėjimus ir vykdyti skolininko pareigas. Taip pat pareiškėjai buvo žinoma apie antstolių kontoroje vykdomą išieškojimą. Netgi jos susitarimas su G. J. neatleidžia pareiškėjos nuo skolos mokėjimo, nes skola yra solidari.
19.2. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, elgėsi nesąžiningai vien todėl, kad gaudama darbo užmokestį ir turėdama realias galimybes mokėti bent dalį skolos kreditoriams ir tokiu būdu sumažinti įsiskolinimus, ji piktybiškai to nedarė ir melavo, kad nežinojo apie skolą ir kad į ją nebuvo kreiptasi dėl skolos mokėjimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, tai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą.
19.3. Skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai išnagrinėtos aplinkybės dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, konkrečiai dėl fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Po įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo pareiškėja niekada nemokėjo skolos per antstolį ar tiesiogiai kreditoriui.
19.4. Pareiškėja penkis metus gavo pajamas užsienyje ir galėjo ženkliai sumažinti kreditoriaus reikalavimus. Nuo pareiškėjos gaunamų 1320 Eur per mėnesį pajamų buvo galima apytikriai atskaičiuoti 470 Eur ir tokiu būdu per penkerius metus sumažinti savo įsiskolinimą 28 000 Eur.
19.5. Melagingais laikytini pareiškėjos teiginiai, kuriais tvirtinama, jog jai buvo sudėtinga rasti darbą Lietuvoje, nes darbdaviai, pamatę jos areštuotą sąskaitą, būtų bijoję priimti ją į darbą. Paprastai darbo pokalbio metu darbdavys neprašo darbuotojo sąskaitos išrašo, be to, remdamasis asmens duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, negalėtų pareiškėjos to klausti. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja darbo Lietuvoje nesuranda ne dėl jos minimo argumento, bet galimai dėl kitko. Esant tokioms aplinkybėms kyla abejonė dėl pareiškėjos sąžiningumo, nes galimai ji sąmoningai neieško darbo Lietuvoje, kad antstoliai negalėtų nukreipti skolos išieškojimą į jos gaunamą darbo užmokestį.
19.6. Skundžiamoje nutartyje iki galo nebuvo atskleista ir pareiškėjos turtinė padėtis. 2017 m. lapkričio 21 d. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo pareiškėja prašė priteisti kompensaciją už moralinę žalą, kompensaciją už jos investuotas lėšas į gyvenamojo namo pagerinimą, taip pat kilnojamąjį turtą, tarp kurio buvo 7 paveikslai 994 Eur vertės. Vėliau šalys pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 4.11. p nurodyta, kad namų apyvokos daiktai pasidalinti geruoju iki sutarties pasirašymo. Iš pateikto ieškinio ir vėliau pateiktos sutarties darytina išvada, kad minėti paveikslai liko J. F., apie kuriuos, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos ir teikdama tvirtinti mokumo atkūrimo planą, ji nutylėjo, kas sudaro dar vieną pagrindą abejoti pareiškėjos sąžiningumu.
19.7. Kreditorius SIA „B2Kapital“ pasiruošęs suteikti pagalbą skolininkei, kad būtų surastas abi šalis tenkinantis būdas atsiskaityti su kreditoriais, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad pati pareiškėja neieškojo jokių galimybių surasti kreditorius ir skolininką tenkinančių išeičių. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi priimant sprendimą iškelti pareiškėjai bankroto bylą nebuvo tinkamai įvertinta, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat nebuvo vertinama, per kokį laiką galėtų būti padengti kreditoriniai reikalavimai, jei būtų suteikta kreditorių pagalba.
Atsiliepimas
20. Pareiškėja J. F. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepaleistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Vertinant teismo argumentus, akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatytas nei pareiškėjos nesąžiningumo faktas, nei priežastinis ryšys, kad jos nemokumą lėmė esą jos nesąžiningi veiksmai. Todėl atskirojo skundo argumentai, esą bankroto byla pareiškėjai J. F. negali (-ėjo) būti iškelta dėl jos nesąžiningų veiksmų yra atmestini kaip visiškai nepagristi.
20.2. Deklaratyviais pripažintini atskirojo skundo teiginiai apie 7 paveikslus, kurie, anot apelianto, atiteko pareiškėjai. Apeliantas nepateikė jokių šias aplinkybes bent tikėtinai pagrindžiančių objektyvių duomenų ir negali jų pateikti, nes pareiškėja jokių 7 paveikslų 994 Eur vertės neturi ir neturėjo. Procesiniuose dokumentuose – sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendime – apie šiuos daiktus neužsimenama, kitų duomenų apie tai, kad pareiškėja po santuokos nutraukimo nuosavybės teise įgijo minėtą turtą taip pat nėra. Pareiškėja neturi galimybės įrodyti aplinkybės, kad ji neturi turto, kurį, pasak kreditoriaus, ji turi.
Atsiliepimas
20.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pasisakė dėl apelianto keliamo J. F. (ne)sąžiningumo klausimo. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl J. F. tariamo nesąžiningumo nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.
20.4. Apelianto argumentai apie mediacijos taikymą yra deklaratyvūs. Kreditoriaus bandoma įteigti situacija šiuo atveju nepriimtina nemokaus fizinio asmens atžvilgiu. Kita vertus, jokių negatyvių fizinio asmens bankroto pasekmių asmuo, kuriam iškeliama bankroto byla, nepatiria, o priešingai, tokiu būdu jam teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė atkurti mokumą.
Šalies argumentai
20.5. Pareiškėja prašo neprijungti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teikiami į bylą dokumentai iš esmės nesusiję su asmens sąžiningumu nustatant jo nemokumą lėmusias priežastis. Be to, byloje jau yra pateiktas teismo sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjos santuoka, todėl pateikti dokumentai yra pertekliniai.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2009 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. vasario 14 d. buvo 158,49 Eur, iš jos – 51,85 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 103,62 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 3,02 Eur pagal vykdomuosius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina atskirojo skundo argumentus, prašydamas prijungti juos prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo prie bylos prijungti tokius įrodymus: 2017 m. lapkričio 21d. ieškovės J. J. (dabar – F.) ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo; apelianto atstovės UAB „Skolų rizikos grupė“ 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai adresuotą šventinį pasiūlymą dėl bendradarbiavimo ir skolos mokėjimo grafiko derinimo; pareiškėjos 2017 m. gruodžio 15 d. atsakymą kreditoriaus atstovui, jog su kreditoriumi greitu laiku, po skyrybų susisieks jos bankroto administratorius ir aptars visus klausimus; Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo; antstolei A. L. adresuotas pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. elektroninis laiškas dėl skolos mokėjimo; AB „DnB NORD bankas“ ir pareiškėjos bei G. J. kreditavimo sutarties dokumentai, kuriuose nurodytas kredito grąžinimo grafikas iki 2041 m. vasario 28 d.
25. Pareiškėja su pateiktais įrodymais yra susipažinusi, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prieštarauja jų prijungimui prie bylos.
26. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo jau yra byloje (1 t., b. l. 22–30), todėl jo pateikimas yra perteklinis.
27. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo skundo argumentus grindžia naujai į bylą pateiktais įrodymais, su kuriais priešinga šalis yra susipažinusi ir yra pasisakiusi savo atsiliepime į atskirąjį skundą, teismas, sprendžia, kad naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis, o bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
29. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
31. FABĮ paskirtį taip yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad fizinio asmens bankroto procesu fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, suteikiama galimybė grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018).
32. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).
33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nemokumo faktas yra konstatuotas skundžiama nutartimi ir atskiruoju skundu neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja nemokia tapo sąžiningai, todėl kreditoriaus SIA „B2Kapital“ argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo laikė nepagrįstais.
34. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir skunde nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, elgėsi nesąžiningai jau vien todėl, kad gaudama darbo užmokestį ir turėdama realias galimybes mokėti bent dalį skolos bei tokiu būdu sumažinti savo įsiskolinimus, ji piktybiškai to nedarė ir melavo, kad nežinojo apie skolą, kad į ją nebuvo kreiptasi dėl skolos mokėjimo. Apelianto vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą.
35. Apelianto minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra aiškiai nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis pareiškėjas, prašantis iškelti jam bankroto bylą, laikomas nesąžiningu ir bankroto bylą atsisakoma jam kelti. Minėtoje byloje pareiškėjos nesąžiningumas buvo konstatuotas, nustačius aplinkybes, kad ji per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo atsisakė turėto darbo ir nepasinaudojo galimybe įsidarbinti pagal 19 pateiktų darbo biržos pasiūlymų; neįrodė, jog pati aktyviai ieškojo darbo; ėmė paskolas iš kredito įstaigų; didino skolas už komunalines paslaugas; neišnaudojo visų galimybių parduoti arba išnuomoti turimą butą ir pasirinkti mažesnį būstą; nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atidėtų skolų mokėjimą arba jį išdėstytų dalimis.
36. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo vienintelį argumentą, t. y. kad pareiškėja, gaudama atlyginimą nemažino skolinio įsipareigojimo kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto aiškinimu dėl žemiau nurodytų argumentų.
37. Toje pačioje apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 (Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167), išaiškinta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą.
38. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA BYLOSE DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592).
39. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu G. J. gavo iš AB DnB NORD banko 2008 m. balandžio 1 d. kreditavimo sutarties pagrindu 280 000 Lt kreditą gyvenamajam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. 2009 m. kredito suma padidinta iki 290 793,53 Lt. Įsigytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su statiniais buvo įkeisti bankui prievolės įvykdymo užtikrinimui. Dėl pasaulinės ekonominės krizės, iš esmės sumažėjusių sutuoktinių pajamų, pareiškėja su sutuoktiniu nebeįstengė tinkamai vykdyti prievolę bankui, todėl bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarta kreditoriui AB DnB NORD bankui solidariai iš skolininkų išieškoti 288 993,53 Lt negrąžinto kredito, 38 391,77 Lt palūkanų, 32 563,75 Lt delspinigių. Nuo 2013 metų sutuoktiniai kartu nebegyveno, o įsigytame būste liko gyventi pareiškėjos sutuoktinis, kuris toliau rūpinosi kredito grąžinimu. Antstolei vykdant skolos išieškojimą, 2014 m. liepos 16 d. įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, tačiau gautų lėšų neužteko padengti visos kredito sumos. Pradinis kreditorius (bankas) savo reikalavimo teises į solidarius skolininkus 2016 m. gruodžio 22 d. perleido naujajam kreditoriui SIA „B2Kapital“. Pareiškėjos santuoka su G. J. nutraukta 2018 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, tačiau pagal šį sprendimą prievolė naujajam kreditoriui liko solidari. Pareiškėja į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo kreipėsi 2019 m. spalio 25 d.
40. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad skola kreditoriui SIA „B2Kapital“ po pareiškėjos santuokos nutraukimo ir kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo buvo solidari. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. FABĮ nėra detalizuota, kaip turėtų būti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidari. Tačiau prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA BYLOSE DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592).
41. Apeliantas nurodo, kad iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo kreipėsi į pareiškėją dėl skolos sumokėjimo, tačiau ji atsisakė mokėti. Pažymėtina, kad apelianto atstovo 2017 m. gruodžio mėn. šventinis pasiūlymas buvo teikiamas vienam iš solidarių skolininkų, kai pareiškėja jau buvo kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, kreditorinių reikalavimų ir turto padalijimo. Minėta, kad solidarią skolą turi pareigą vykdyti bet kuris iš skolininkų, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas dėl skolos grąžinimo būtų kreipęsis į kitą solidarų skolininką – G. J..
42. Iš byloje esančio 2019 m. birželio 21 d. susitarimo dėl skolininko atleidimo nuo prievolės įvykdymo, kurį sudarė G. J. ir SIA „B2Kapital“, matyti, kad tai dienai likusi išieškoti iš solidarių skolininkų suma buvo 71 317,13 Eur skolos ir 41 002,31 Eur palūkanų, iš viso – 112 319,44 Eur. Šio susitarimo 3 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog prievolė yra solidari, kreditorius, atleidęs skolininką (G. J.) nuo prievolės įvykdymo, atleidžia J. F. (pareiškėją) nuo skolininko dalies – 2019 m. birželio 21 dienai nuo 56 159,72 Eur (112 319,44 Eur / 2) atlyginimo (4 t., b. l. 41–45). Taigi, šis susitarimas patvirtina, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. minėta 56 159,72 Eur skola apeliantui tapo asmenine pareiškėjos skola. Pažymėtina, kad šis skolinis įsipareigojimas apeliantui yra didžiausias iš visų pareiškėjos įsipareigojimų kreditoriams, siekiančių 70 357,44 Eur.
43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2014 metų išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, šiuo metu dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), vidutiniškai jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1320 Eur per mėnesį. Ši aplinkybė patvirtiną priešingą nei nurodyta šios nutarties 34–37 punktuose kasacinio teismo nutartyje aptartą aplinkybę, kadangi nagrinėjamu atveju J. F. siekė ne sumažinti savo gaunamas pajamas, o jas padidinti.
44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos skolos susidarė gyvenant jai santuokoje su G. J., ką patvirtina ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo šalys pasidalino įsipareigojimus kitiems savo kreditoriams. Iš minėto sprendimo matyti, kad sutuoktinių skolos kreditoriams pagal teismų sprendimus susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m., o tai reiškia, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio finansinė padėtis buvo labai bloga jau iki jų santuokos nutraukimo. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos veiksmus/neveikimą, kuriais būtų siekiama sąmoningai didinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams ar išvengti skolų mokėjimo, taip pat nepateikti įrodymai, kad pareiškėja sudarinėjo sandorius (pvz., vartojimo kredito sutartis ir kt.), didino skolas už komunalines paslaugas ar kitaip sąmoningai blogino savo turtinę padėtį. Todėl vien tai, kad pareiškėja nesikreipė į apeliantą dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo negali būti pagrindas pripažinti pareiškėją buvus nesąžininga.
45. Apelianto nurodoma kita aplinkybė – kad pareiškėja galimai neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, konkrečiai imant – santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje galimai jai atiteko beveik vieno tūkstančio eurų vertės paveikslai, nagrinėjamu atveju nėra labai reikšminga. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tokį turtą ir jo tikrąją vertę; antra, netgi atitekus pareiškėjai tokios vertės turtui, jos turtinė padėtis dėl to iš esmės nepasikeistų.
46. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos skola jos didžiausiai kreditorei SIA „B2Kapital“ susidarė ne dėl menamai nesąžiningų pareiškėjos veiksmų, o nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, turėjusios tiesioginės įtakos skolininko galimybei tinkamai vykdyti kredito sutartį, taip pat ir dėl to, kad nekilnojamasis turtas, kurio įkeitimu buvo užtikrintas prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymas, ženkliai nuvertėjo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nesąžiningumas nenustatytas, taigi ir jos nemokumas niekaip nenusijęs su jos nesąžiningumu.
47. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirais skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.