Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1643-490/2012 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2010-06-08 išvadą Nr. 4M-8/2010; įpareigoti suintegruotą asmenį pakeisti 1951-10-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro įraše Nr. 879 pareiškėjo vardą į W. pavardę į B., gimimo vietą į 1924-09-17 Joniškis, Lietuvos Respublika, tėvo vardą, pavardę ir tautybę į K. B., vokietis, mamos S. B. – B.vokietė; taip pat 1951-08-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro santuokos įraše Nr. 1313 pakeisti pareiškėjo vardą, pavardę ir tautybę į W. B., vokietis (b.l. 1).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino 2012 m. birželio 4 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą ir nustatė pareiškėjui V. B. nustatė 20 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nustatytus procesinio dokumento trūkumus - pateikti teismui pareiškimą atitinkantį LR CPK 111 str. ir 514 str. nustatytus reikalavimus, pateikti teismui tinkamai patvirtintas pareiškimo priedų kopijas arba jų originalus bei įrodymus, pateikti Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimą, patvirtintą jo kilmės valstybėje specialia pažyma (Apostill) (b.l. 26-27).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (b.l. 33). Atskirajame skunde nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis padarė išvadą, jog būtina nurodyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmens duomenų neteisėtu sulietuvinimu ir klaidingu rašymu atitinkamuose civilinės būklės aktuose, nors pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės šių aplinkybių neatsimena. Mano, kad šiuos duomenis teismas pats turi išsireikalauti iš atitinkamų valstybės institucijų., o minimos aplinkybės ar duomenys neturės jokios įtakos tikro vardo, pavardės ir tautybės pareiškėjui grąžinimui. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas pažeidė ir netinkamai aiškino Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 8 punktą, kuris aiškiai nustato, kad dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille) ir pirmos instancijos teismas ne konkrečiu įstatymo pagrindu, bet 1961 m. Hagos konvencija bando neteisėtai formaliai aiškinti, kad dokumentas bus tik tada legalizuotas, kai bus patvirtintas dokumento kilmės šalyje specialia pažyma (Apostille). Teigia, kad reikalavimas dar papildomai pateikti piliečio pažymėjimą su specialia pažyma (Apostille) yra visiškai nebereikalingas ir formalus proceso vilkinimas. Be to, pareiškėjas savo 2010-04-20 pareiškime suinteresuotam asmeniui prašė visus jo tikram vardui, pavardei ir tautybei sugrąžinti reikalingus dokumentus išreikalauti iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Be to, pažymi, kad teismas, reikalaudamas pateikti išvadą Nr. 4M-8/2010, pažeidė CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl įpareigojimo jam pateikti minėtą išvadą, tačiau jos taip ir negavęs, prašė teismą šią išvadą iš suinteresuoto asmens išsireikalauti. Mano, kad taip tik vilkinamas pareiškimo iš esmės išnagrinėjimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apelianto (pareiškėjo) 2012-04-20 pareiškimo, pateiktam teismui 2012-05-25 dėl civilinės būklės aktų išrašų pakeitimo, priėmimo išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo ir pasisako.

Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, kadangi jis paduotas, nesilaikius įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (b.l. 2-3). Pareiškėjo V. B. atstovas A. B. dėl 2012 m. birželio 4 d. nutarties teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas 2012-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-395-264/2012 ir 2012-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1006-395/2012 nustatė, kad pareiškėjas ar jo atstovas turi kreiptis į teismą pakartotinai su nauju pareiškimu bendra tvarka, o ne į suinteresuotą asmenį Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, o Jonavos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas vykdyti šias nutartis, pareiškimą priimti atsisakė nepagrįstai (b.l. 7).

Jonavos apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, panaikinęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-04 nutartį, apelianto 2012-05-25 teismui pateiktam pareiškimui (b.l.1) nustatė 20 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti trūkumus (b.l. 26-28). Nutartis įteikta V. B. atstovui 2012-06-22 (b.l. 32).

LR Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su civilinės būklės aktų įrašų pakeitimu, nagrinėjamu ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 7 p., 514 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas turėjo atsižvelgti į CPK 473 str. 8 d., nes teismas šiose bylose yra aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovas prašė panaikinti susintezuoto asmens išvadą, kuria buvo atsisakyta ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus ir juos pakeisti, taip pat ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, kad pareiškėjui buvo išduoti V. F. Respublikos piliečio pažymėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiko šio instituto paskirties – pateiktas pareiškimas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena suinteresuotam asmeniui. Pareiškimai dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 515 str.), todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį ir pareiškėjo V. B., atstovaujamo A. B. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.