- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-1006-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02760-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 106.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3318-598/2011 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B., atstovaujamas A. B., kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą 2010-06-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr.4M-8/2010 bei įpareigoti suinteresuotą asmenį pakeisti 1951-10-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vardą į W. arba V., pavardę į B., gimimo vietą į (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, tėvo vardą ir pavardę bei tautybę į K. B., vokietis, mama į S. B., vokietė, o taip pat 1951-08-18 santuokos akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vardą, pavardę ir tautybę į W. arba V. B., vokietis.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjui V. B. nustatė terminą iki 2011 m. gruodžio 22 d. pašalinti teismo nustatytus procesinio dokumento trūkumus - pateikti teismui pareiškimą atitinkantį LR CPK 111 str. ir 514 str. nustatytus reikalavimus, pateikti teismui tinkamai patvirtintas pareiškimo priedų kopijas arba jų originalus bei Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą, 2012 m. vasario 13 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
2011 m. gruodžio 19 d. teisme buvo gautas pareiškėjo V. B. pareiškimas, kuriuo jis prašė nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3318-598/2011 dėl vardo V. ir pavardės B. pakeitimo į W. ir B., nes gavo iš Vokietijos Federacinės Respublikos pranešimą, kad turi važiuoti tais pačiais vardais ir pavardėmis kaip parašyta gimimo liudijime, o „suvokietintą“ vardą ir pavardę jis gavo 1941 m. liepos mėn. Vokietijoje.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra išspręstas pareiškimo priėmimo klausimas, yra taikytas trūkumų šalinimo institutas, sprendė, kad byla negali būti nutraukta LR CPK 140 str. ir 293 str. 4 p. numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2011 m. gruodžio 19 d. gauto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas turi galimybę savo teises įgyvendinti ir neišsprendus vardo ir pavardės pakeitimo klausimo, ir šiuo pareiškimu jis atsisako tolesnio proceso. Teismas laikė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nustatytų trūkumų, todėl nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti su priedais pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo V. B. atstovas A. B. prašo Jonavos rajono apylinkės 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 115, 138 str., nes yra pažeisti CPK 6, 7, 17, 18, 334-339 str. ir pareiškėjo teisė į apeliaciją dėl 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuri buvo skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo. Pareiškėjas pastarąją nutartį gavo 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Todėl iki nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, negalėjo būti priimta 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis laikyti pareiškėjo pareiškimą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimas ir neišsiuntimas pareiškėjui pažeidė jo teisę į apeliaciją ir į informacijos gavimą, taip pat įtakojo apeliacinės instancijos teismo procesą ir procesinį sprendimą dėl 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties nepanaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, arba skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
Kaip patvirtina bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo V. B. atstovo A. B. pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė terminą iki 2011 m. gruodžio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus šio procesinio dokumento trūkumus. 2011 m. gruodžio 19 d. teisme gautas pareiškėjo V. B. pareiškimas, kuriuo jis prašė civilinę bylą nutraukti.
LR CPK suteikia asmeniui teisę ginti savo pažeistą teisę kreipiantis į teismą su ieškiniu (pareiškimu, skundu) bei numato galimybę ieškovui (pareiškėjui) bylinėjimosi procesą nutraukti. Pastaroji teisė sukelia skirtingas pasekmes priklausomai nuo to, kokiu būdu realizuojama. Remiantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę ieškinį atsiimti. Išsiuntus ieškinio kopiją atsakovui, ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 139 straipsnio 2 dalis). Tokia teismo proceso pabaiga neatima iš ieškovo teisės pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Kitas teismo proceso pabaigos iniciavimas – ieškinio atsisakymas – galimas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau sukelia ir svarbesnes pasekmes ieškovui – atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį bylą nutraukti, o ją nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Būtent dėl to CPK 140 straipsnis įsakmiai nurodo, kad ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, o jei nenurodė, teismas jam šias pasekmes išaiškina. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio mutatis mutandis taikytina ir ypatingos teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo V. B. 2011 m. gruodžio 19 d. pareiškimo turinio, pareiškėjas nenurodė nei vienos iš minėtų teisės normų, kuriomis remiantis siekia nutraukti bylinėjimosi procesą, jame nėra nurodyta, kad pareiškėjui yra žinomos procesinės reikalavimų atsisakymo pasekmės, iš esmės nenurodytos ir reikalavimų atsisakymą pagrindžiančios aplinkybės. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, o taikytas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla negali būti nutraukta CPK 140 straipsnyje ir 293 straipsnio 4 punkte numatytas pagrindais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pripažino pareiškimą nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi procesinio dokumento trūkumams pašalinti terminas buvo nustatytas iki 2011 m. gruodžio 22 d., o pareiškimas dėl bylinėjimosi proceso nutraukimo teisme gautas 2011 m. gruodžio 19 d., t. y. nepasibaigus terminui trūkumams pašalinti. Be to, pareiškėjo atstovas A. B. pasinaudojo CPK 115 straipsnio 5 dalyje numatyta procesine teise ir per įstatymo nustatytą terminą apskundė atskiruoju skundu 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo (nutartis pareiškėjui įteikta 2011 m. gruodžio 15 d., pareiškėjo atstovo atskirasis skundas teisme gautas 2011 m. gruodžio 27 d., o pašto įstaigai įteiktas 2011 m. gruodžio 22 d. (b. l. 19, 25-26)). Todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu konstatuoti, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų, nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. B. 2011 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl bylinėjimosi proceso nutraukimo turėjo būti vertintinas kaip pareiškimo atsiėmimas, ir kadangi jis buvo gautas iki pareiškimo priėmimo momento, trūkumų šalinimo laikotarpiu, o suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie pateiktą pareiškimą ir jis jam nebuvo išsiųstas, teismas privalėjo pareiškimą pripažinti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ne CPK 115 straipsnio 3 dalies, o CPK 139 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį, teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tuo tarpu CPK 139 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis ieškinį (pareiškimą) pripažinti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, pareiškimą dėl ieškinio (pareiškimo) atsiėmimo gavus iki ieškinio (pareiškimo) priėmimo momento, atskiruoju skundu neskundžiama. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nebeliko apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas atskiruoju skundu iš esmės neginčija nutarties, kuria procesinis dokumentas grąžintas, pagrįstumo, nesutikdamas tik dėl to, kad šia nutartimi jam buvo užkirtas kelias pasinaudoti teise į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Tačiau kaip minėta, pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties priimtas teisėjos 2011 m. gruodžio 29 d. rezoliucija. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtą skundą, 2012 m. vasario 13 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Be to pažymėtina, kad šiuo atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties pateikė ir jį pasirašė pareiškėjo V. B. atstovas A. B.. CPK 56 straipsnio pirmosios dalies ketvirtas punktas numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamu atveju byloje pateikta tik pareiškėjo V. B. išduoto įgaliojimo A. B. kopija, tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo atstovas pagal pavedimą yra artimas pareiškėjo giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šis trūkumas pareiškėjui ir jo atstovui jau buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuri apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi palikta nepakeista. Tokiu būdu apeliantas A. B. pateikdamas atskirąjį skundą dėl 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties pareiškėjo vardu privalėjo šį trūkumą ištaisyti, tačiau to nepadarė. Esant nustatytai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Kadangi CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas iš šiuo pagrindu (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės pareiškėjui, ar jo atstovui, pasikeitus aplinkybėms ir pašalinus pareiškimo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu bendra tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, 5 dalimi bei 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties nutraukti.