Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Telšių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje

2019-06-12 specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1205 2019(02) nurodyta, kad D. Š. nustatyta kraujosruva dešinėje blauzdoje bei kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje galėjo būti padarytos daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (ar) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Kiti specialisto išvadoje Nr. G1205 2019(02) nurodyti sužalojimai nebūdingi kritimui bei atsitrenkimui į daiktą, būdingi daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu. Sužalojimų vaizdas, pobūdis rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti telefono kroviklio laidu. Kitų sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant ir (ar) suduodant pirštais, ranka. D. Š. nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairio peties užpakalinėje dalyje galėjo atsirasti spaudžiant ranką dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio (2 t., b. l. 63-65).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnyje

Liudytoja A. M. parodė, kad pirmą mėnesį D. gyvenant pas ją namuose, nieko įtartino nepastebėjo. Mergaitė elgėsi mandagiai, niekuo neišsiskyrė. Tačiau po mėnesio laiko nuo globos pradžios, pirmą kartą vaikui susitikus su mama, po pasimatymo, D. labai verkė, bet nesakė dėl ko. Po to karto ji dažnai pradėjo isterikuoti, nenorėjo mokytis, niekuo nesidomėjo. Tada maždaug liepos mėnesį, ji pastebėjo keistą D. Š. elgesį. Mergaitė pradėjo glaustytis prie jos vyro, pastebėjo, kad dažnai jį apsikabindavo, sakydavo „aš jus myliu, dėde“. Tada dar nieko blogo nepagalvojo, tiesiog manė, kad jai trūksta vaikiškos meilės. Po to pastebėdavo, kad mergaitė persirengdavo maudymosi kostiumėlį, nejausdama gėdos jausmo nei prieš ją, nei prieš jos vyrą. Kelis kartus yra radusi D. lovoje be kelnių, nors prieš miegą aprengdavo pižama. Paklausus vaiko, kodėl nusimovė kelnes, D. atsakė, kad karšta. Tačiau vis dažniau ant paklodės rasdavo šlapimo dėmių. Paklausus, kodėl D. prisišlapino, atsakydavo, kad vandens netyčia prisipylė. Kadangi tai pradėjo kelti įtarimą, pradėjo vaiką dažniau stebėti. Kelis kartus įėjusi į kambarį, užklupo mergaitę be kelnių; į tai D. sakė, kad tiesiog norėjo pasikasyti užpakalį. Dar kelis kartus D. prisišlapino žiūrėdama televizorių. Paklausus kodėl taip pasielgė, atsakė, kad nejautė. 2019-08-05 staiga užėjo į kambarį ir rado D. palindusią po paklodę. Iš mergaitės veido išraiškos ir kūno judesių suprato, kad mergaitė masturbavosi, kadangi girdėjo ir aimanas, paklausus, ką daro, D. atsakė „nieko“. Po to dar kelis kartus bandė paklausti kodėl D. taip elgėsi, mergaitė nieko neatsakė, tik verkė. Tai buvo pirmas kartas, kai ją užklupo masturbuojantis. Dėl to išsigando, kadangi D. mažametė. Mano, kad D. pati to tikrai neišmoko. Pradėjo dar labiau D. klausinėti apie matytus dalykus, klausė, ar jai kažkas yra taip daręs, mergaitė verkdama atsakė, kad taip. Paklausė kas yra daręs, D. iš pradžių nieko nesakė. Tada klausė – galbūt mokykloje, kieme berniukai, dėdė. Mergaitė į visus klausimus atsakė, kad ne. Po to D. pasakė, jog tėtis. Klausė kada ir kokiu metu tėtis taip darydavo. Į tai vaikas paaiškino, kad tuomet, kai mama išeidavo į parduotuvę ar gerti kavos pas draugę. D. nepasakojo ką ir kokiu būdu tėtis darė jai, bet mergaitė verkė, atrodė labai išsigandusi. Sakė, kad mamai nepasakojo, nes tėtis ją prigąsdinęs, kad nieko nepirks. Daugiau vaiko neklausinėjo, kadangi ji verkė. Išsigando, kad galbūt tėvas naudojo seksualinę prievartą D. Š. atžvilgiu, todėl nusprendė vaiką užregistruoti pas privatų vaiko psichiatrą konsultacijai. Mano, kad vaikas tikrai nemeluoja. 2019-08-08 nuvykusi pas psichiatrę papasakojo ką matė, o gydytoja, pabendravusi su D., pasakė, kad mergaitė galimai patyrusi seksualinę prievartą, bet to neįvardino, o nurodė, kad vaikas turi rimtų psichologinių problemų ir kad būtina guldyti į vaikų psichiatrijos skyrių ilgam stebėjimui.

Liudytoja J. G. parodė, kad nuo 2019-09-06 yra paskirta D. Š. globėja, nuo to laiko D. gyvena pas ją namuose, Maždaug nuo rugsėjo 10 dienos D. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Taip pat D. lankosi mokykloje pas psichologę. Kai jai atvežė D. globai, buvo pasakyta, kad D. yra visai sveikas vaikas. Tačiau D., gyvendama pas ją, nuolatos kėlė agresijos priepuolius, t. y. visada šaukdavo, rėkdavo ant kitų, nuolat kitus kaltindavo įvairiais nebūtais dalykais. Norėjo, kad viskas būtų tik D. ir priklausytų D.. Jeigu kažko negaudavo, pradėdavo grasinti įvairiais dalykais, sakydavo tiek namuose, tiek mokykloje, kad atvažiuos D. mama ir visus papjaus. D. tvarkymosi įgūdžiai buvo labai prasti. Mergaitė nesugebėdavo atskirti kas yra blogai ir kas gerai. Taip pat nuo pat pirmų dienų pastebėjo, jog D. nesupranta, kad kūnas priklauso tik jai ir, kad niekam kitam demonstruoti negalima. Tai pasireikšdavo tuo, kad D. nusirengusi nuoga vaikščiodavo po visus namus ir iš D. veido būdavo galima matyti, kad D. tuo mėgaujasi ir tai D. suteikia malonumą, ir visa tai D. daro demonstratyviai. Taip pat D. gyvendama pas ją pradėjo masturbuotis. Iš pradžių to nepastebėjo, bet praėjus šiek laiko pamatė, kaip D. tai daro. Kaip pavyzdį gali įvardinti tai, kad būdavo tokių atvejų, jog D. sėdėdavo prie stalo ir skaitydavo knygą, tada stebėdavo ją ir matydavo, jog D. masturbuojasi, t. y. savo pirštus kiša sau į išeinamąją angą. Taip pat D. dažnai apsišlapindavo, nelaikydavo išmatų, nes jos kelnaitės būdavo šlapios nuo šlapimo arba pilnos išmatų. O kai D. paklausdavo, kodėl taip nutiko, D. tiesiog atsakydavo, kad nespėjo. Taip pat yra buvęs toks atvejis, kad D. būdama savo kambaryje prisidarė į kelnes, jos buvo pilnos išmatų, visos D. rankos buvo išteptos išmatomis, taip pat ir visi D. lytiniai organai buvo ištepti išmatomis. Įtaria, kad tai atsitiko dėl masturbavimosi. Visa tai pamatė, kai D. nusileido iš savo kambario ir ėjo į vonią praustis. Klausė D. kas nutiko, ir D. prisipažino, kad į savo lytinius organus bei į išeinamąją angą kiša savo pirštus. Keletą kartų klausė D. kodėl taip daro, tačiau mergaitė pradėdavo verkti, sakydavo „baikit teta, nekalbėkit“. Dar klausė D. nuo kada ji taip daro. Bet D. sunkiai susivokia laike, todėl bandė tikslinti ir klausė ar tuo metu, kol dar nebuvo gimusi jos sesutė. Į taip D. atsakė, kad taip. Aiškino D., kad tai yra negerai, kad nereikia visiems demonstruoti savo kūno, prašė D. išsipasakoti jai. Tačiau D. ne visada suvokia. Taip pat gali pasakyti, kad D. iki šiol paniškai bijo tėvo ir tik pakalbėjus apie jį, D. pradeda isterikuoti ir šaukti.

2019-09-03 kratos metu iš V. Š. paimtas nešiojamas kompiuteris „Acer“ ir stacionarus kompiuteris „BMS expert“ (2 t., b. l. 8-9).

Iš 2019-02-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2019-09-03 kratos metu paimti kompiuteriai „Acer“ ir „BMS expert“, apžiūros metu rastos bylos, kuriose galimai vaizduojami pornografinio turinio dalykai, taip pat rasta interneto istorija ir paieškos rezultatai su lankytomis pornografinio turinio svetainėmis (2 t., 15-17).

2020-05-20 kratos metu paimti kompiuteriai „Acer“ ir „BMS expert“ grąžinti V. Š. (2 t., b. l. 18).

Iš teismo medicininės specialisto išvados Nr. G3070/2019 (01) matyti, kad D. Š. sužalojimų lytinių organų ir išangės srityje nėra, mergystės plėvė vientisa.

Globos namų (duomenys neskelbtini) nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadoje nurodoma, jog kalbantis su mergaite apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, ji teigia nežinanti, kodėl čia atvyko. Aptariant gyvenimą globėjos namuose įvardija, kad pas globėją atsidūrė, nes „tėtis negražų dalyką padarė“, čia pat nutyla, susigraudina ir nebeatsako. Konsultacijų eigoje pamažu atsiskleidžia, tačiau išlieka stiprus nerimas, nesaugumo jausmas („nenoriu sakyti... tetos gali išgirsti“; „tu nesuprasi, jeigu užrašysiu, aš negražiai rašau“, „man tėtis liepė niekam nesakyti, bet aš pasakiau mamai“ (verkia). Popieriaus lape užrašo, kad „negražus dalykas“, kurį tėtis padarė, yra „man tėtis izavartavo“, užrašiusi čia pat lapą suplėšo ir išmeta „kad niekas nepamatytų“. Kontūriniame žmogaus piešinyje nuspalvina ir įvardija, kad tėtis lietė jos lytinius organus (vadina „pute“) su savo lytiniu organu (vadina „pimpalu“). Išsako, kad „putė jautėsi liūdnai“. Pasakoja, kad taip vyko tada, kai mama buvo parduotuvėje. Prisimena, kad tėtis liepė niekam nesakyti, tačiau ji pasipasakojo mamai (graudinasi). Kalbantis apie mamos reakcijas nurodo, kad mama išklausiusi ir pažadėjusi, kad jei tėtis dar kartą taip elgsis, jos išsikraustys gyventi atskirai, sako girdėjusi, jog mama kalbasi su tėčiu, pyksta („mama supyko ir net žiedą išmetė į upę“) (1 t., b. l. 99-102).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-169/2019 matyti, kad : 1) nagrinėjamų įvykių metu D. Š. negalėjo suprasti nei fizinio smurto, nei seksualinės prievartos reikšmės. Aktyviai priešintis su ja galimai atliktiems veiksmams D. Š. negalėjo ne tik dėl nepakankamo supratimo apie jų reikšmę, bet ir savo amžiaus bei priklausomo santykio nuo tėvų (tiek įtariamojo, tiek mamos, kuri nesiėmė aktyvesnių veiksmų, jog apgintų dukters interesus); 2) D. Š. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; 3) ir 4) D. Š. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus, tačiau išsamesnį ir detalesnį D. Š. atsiskleidimą apie su ja galimai atliktų veiksmų mastą riboja tai, jog mergaitė jaučiasi kalta dėl šeimą ištikusių pasekmių. Dukters nepalaikanti liudytojos D. Š. pozicija neigiamai veikia pilnavertį nukentėjusios atsiskleidimą ir gali būti traktuojama kaip poveikis minimizuoti ir slėpti tikrąjį prievartos mastą. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. Š. parodymais, tačiau stipri emocinė vaiko reakcija į tėtį, savo atsiskleidimą apie prievartą ir jo pasekmes leidžia kelti prielaidą, jog D. Š. neatskleidžia visų bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl tų pačių priežasčių (ypatingai emocinės vaiko būsenos – kabėdama apie bylos įvykius, ji įsitempusi, išsigandusi, stipriai verkia, pyksta) papildomai apklausti nukentėjusią nerekomenduojama; 5) dėl D. Š. nustatyto laikino psichikos sutrikimo – kitų reakcijų į stiprų stresą ji negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje (taip pat žiūrėti atsakymą Nr. 3).

Atsakymai į papildomus nutarties klausimus: 1) padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcija su realia patirtimi D. Š. nenustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. Š. parodymais, tačiau stipri emocinė vaiko reakcija į tėtį, savo atsiskleidimą apie prievartą ir jo pasekmes leidžia kelti prielaidą, jog D. Š. neatskleidžia visų bylai reikšmingų aplinkybių; 2) dukters nepalaikanti liudytojos D. Š. pozicija neigiamai veikia pilnavertį nukentėjusios atsiskleidimą ir gali būti traktuojama kaip poveikis minimizuoti ir slėpti tikrąjį prievartos mastą (taip pat žiūrėti atsakymą Nr. 1); 3) nagrinėjamų įvykių metu D. Š. negalėjo suprasti nei fizinio smurto, nei seksualinės prievartos reikšmės. Aktyviai priešintis su ja galimai atliktiems veiksmams D. Š. negalėjo ne tik dėl nepakankamo supratimo apie jų reikšmę, bet ir savo amžiaus bei priklausomo santykio nuo tėvų (tiek įtariamojo, tiek mamos, kuri nesiėmė aktyvesnių veiksmų, jog apgintų dukters interesus). Stipri neigiama emocinė D. Š. reakciją į įtariamąjį ir aktyvus jo vengimas – tai požymiai, kurie gali būti priskiriami patirtos prievartos – tiek fizinės, tiek seksualinės – požymiams (2 t., b. l. 119-127).

2020-04-01 ekspertė R. D. paaiškino, kad Teismo ekspertizės akto Nr. 103 MS-169/2019 antrame atsakyme nurodyta, jog D. Š. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas dėl: 1) įtariamojo V. Š. fizinės ir seksualinės prievartos jos atžvilgiu; 2) dukters nepalaikančios D. Š. pozicijos, kuri neigiamai veikia pilnavertį nukentėjusios atsiskleidimą, kelia papildomą emocinę įtampą ir gali būti traktuojama kaip poveikis minimizuoti ir slėpti tikrąjį prievartos mastą, bet įvertinti D. Š. poveikio D. Š. nėra galimybės (2 t., b. l. 128)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Kaltinamasis teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, jis nepadarė ir savo kaltės nepripažįsta, t. y. nesutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta mažametės nukentėjusios D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir liudytojų I. S.-K., J. B., A. M., J. B., V. G. teisme duotais parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1205/2019(02), eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimu, kad D. Š. sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais; 2) krūtinės kairės pusės, dešinio žasto, kairio peties, dešinės šlaunies, kairės šlaunies kraujosruvų vaizdas (dydis, forma) rodo, kad jos galėjo būti padarytos daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu. Kitų kraujosruvų vaizdas rodo, kad jos galėjo būti padarytos daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us); 3) krūtinės kairės pusės, dešinio žasto, kairio peties, dešinės šlaunies, kairės šlaunies kraujosruvų vaizdas (dydis, forma) rodo, kad jos galėjo būti padarytos pirštais. Kairio kelio, kairės pėdos kraujosruvų vaizdas rodo, kad jos galėjo būti padarytos telefono kroviklio detalėmis.

Iš mažametės nukentėjusios D. Š. parodymų matyti, kad tėtis ją mušė, parodė į rankas ir nugarą, kur yra likę mėlynės. Mušė telefono krovikliu. Mušė dėl to, kad nesusitvarkė ir visą tai matė mama. Tuo metu buvo didžiajame kambaryje, kur miega. Kai mušė, ji stovėjo. Patikslino, kad čia (kambaryje) stovi jos lova, mamos ir tėtės lova, taip pat yra jos žaislų kampas, prie kurio ji stovėjo. Atėjęs (tėvas) priekaištavo, kad nesusitvarkė daiktų. Į tai ji atsakė, kad vėliau susitvarkys. Bet po to tėtis mušė ją. Tvirtino, kad tėtis paėmė laidą iš rozetės, tuomet jie (visi) viename kambaryje buvo. Tėvas nusiėmė nuo savo stalo tą didelį galą (kroviklį) ir mušė ją. Dėl to ji jautė skausmą.

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesužalojo savo mažametės dukters D., kad dukra galėjo pati susižaloti mokykloje, ar kitur žaisdama, jog dukra D. jį apkalbėjo. Tokį jo aiškinimą teismas vertina, kaip kaltinamojo gynybinę pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ankščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, supykęs dėl to, kad mažametė dukra D. Š. nesusitvarko žaislų, tyčia jai sudavė ne mažiau kaip 8 kartus rankomis ir telefono krovikliu į nugarą, krūtinę, rankas ir kojas. Taip mušdamas, jis padarė nukentėjusiai kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvą kairio peties užpakalinėje dalyje, kraujosruvą liemens kairėje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvą kairiame kelyje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą kairėje pėdoje.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio (nepilnamečio) tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio (nepilnamečio) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio (nepilnamečio) asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio (nepilnamečio) asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio (nepilnamečio) atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356/2014).

Kaltinamasis V. Š. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, jos netvirkino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip savo pasirinktą gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, kad pagrindiniai įrodymai (duomenys), kuriais yra grindžiami V. Š. pateikti kaltinimai, yra nukentėjusios D. Š. parodymai, duoti ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei išvestiniai duomenys (liudytojų A. M. ir J. G. parodymai apie aplinkybes, kurias jos sužinojo iš D. Š. arba asmenų, bendravusių su D. Š., ekspertizės akto išvados, kurios padarytos naudojant įvairius duomenis, gautus iš įvairių šaltinių bendraujant su pačia D. Š., o kitų duomenų (tiesioginių ar netiesioginių įrodymų), kuriems atsirasti neturėjo įtakos būtent D. Š. kam nors papasakotos, nurodytos aplinkybės, patvirtinančių V. Š. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusio parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusių ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio (nepilnamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusio parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusio (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į ekspertų išvadą, jog nerekomenduojama D. Š. dalyvauti teismo posėdyje, buvo pagarsinti nepilnametės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 61-69), kur ji užrašė ant popieriaus lapo: „Mane tėtis išprievartavo“, „Mane lietė“. Į klausimą, kurioje vietoje lietė, mažametė pažymi ant piešinio, kuriame pavaizduotas žmogus, prie nuspalvintos vietos mergaitė parašė žodį „Putė“. Mergaitė ant kito paveikslėlio su žmogumi, žaliai pažymėjo vietą, su kuria ją tėtis lietė. Prie nurodytos vietos parašytas žodis „Pimpalas“. Teigė, kad tėtis taip lietė ją vieną kartą. Tuomet ji buvo viena su tėčiu namuose, kambaryje, nes mama buvo išėjusi. Parodė, kad žiūrėjo televizorių ir užmigo, tai buvo pietų miegas. Kai užmigo, tada tėtis lietė ją. Vilkėjo pižama (marškinėliais ir kelnėmis) su oranžiniais rutuliukais. Ją tėtis lietė po drabužiais. Tėtis buvo su „triusikais“. Tvirtino, kad tėtis ne visą laiką miega su apatiniais. Teigė, kad pasakojo mamai, ką tėtis jai darė. Tada mama pasakė, kad su tėčiu išsiskirs. Pakartojo, kad tėtis lietė ją. Jis buvo nusimovęs savo apatines kelnaites, ji pakėlė antklodę ir pažiūrėjo, bet nesakys ką pamatė. Mergaitė užrašė ant popieriaus lapo ką pamatė, kai pakėlė antklodę – „nuogą“. Vieną kartą pamatė kaip tėtis daro mamai taip, kaip jai darė. Jai tėtis taip darė vieną kartą, neatsimena kokia tada buvo diena, nei mėnuo. Tuomet ji mokėsi antroje klasėje, dabar –penktoje. Apie tai daugiau niekam nepasakojo, tik mamai. Teigė, kad kai tėtis lietė ją lytiniu organu (pimpalu), tai jos kūnas buvo nusiminęs, skaudėjo tą vietą, kur tėtis lietė. Pakartojo, kad tėtis lietė jos kūną tik su pimpalu. Neatsimena kur tuo metu buvo tėčio rankos. Kai pasakė mamai apie tai, kad tėtis lietė ją lytiniu organu, tai mama buvo išsigandusi, sakė, kad eis gyventi pas babą.

Nukentėjusios D. Š. parodymų teisingumą teismas vertina atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, analizuojant liudytojų parodymus, kitus išvestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie D. Š. pasisakymus dėl patirto tvirkinimo.

Nukentėjusios D. Š. parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-169/2019 turinys, kuriuo nustatyta, kad D. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nagrinėjamų įvykių metu D. Š. negalėjo suprasti nei fizinio smurto, nei seksualinės prievartos reikšmės. Ji aktyviai priešintis su ja galimai atliktiems veiksmams negalėjo nė tik dėl nepakankamo supratimo apie jų reikšmę, bet ir savo amžiaus bei priklausomo santykio nuo tėvo, D. Š. reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. Š. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. Š. parodymais, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi.

Minėto ekspertizės akto išvados leidžia prieiti prie išvados, kad nepilnametė nukentėjusi negalėjo išgalvoti jos nurodomų aplinkybių apie byloje tiriamą įvykį, kad ji davė parodymus, nesant jokio išorinio spaudimo.

Nukentėjusios D. Š. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų A. M. ir J. G. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, globos namų (duomenys neskelbtini) nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada (1 t., b. l. 99-102), 2019-08-20 vykusi peržiūra seniūnijoje dėl vaiko grąžinimo mamai, kurios metu mažametė D. Š. papasakojo apie jos atžvilgiu, tėvo V. Š. atliktus tvirkinamuosius veiksmus.

Ištyręs bei BPK 20 straipsnio tvarka byloje įvertinęs įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte V. Š. išdėstyti kaltinimai pasitvirtino ir yra nustatyti BK 153 straipsnio nusikaltimo sudėties požymiai, tai – objektas, subjektas, kaltės forma ir rūšis. Minėto nusikaltimo objektas yra jaunesnio asmens negu 16 metų seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. Dėl D. Š. ir V. Š. amžiaus ginčo nėra. Šiuo metu V. Š. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnyje, laikomas baigtu, atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio nepilnamečiui. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje – laikotarpiu nuo 2016-07-24 iki 2019-05-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, žinodamas, kad nukentėjusi jo dukra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 1 kartą, abiems gulint lovoje, nurengė mažametę dukrą ir nusirengė pats, demonstruodamas savo lyties organą bei lyties organu liesdamas mažametės D. Š. lyties organus, tvirkino nepilnametę D. Š.. V. Š. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103 MS-169/2019 matyti, kad atsakant į užduodamą klausimą ar galimai patirta seksualinė prievarta sutrikdė nukentėjusios D. Š. vystymosi raidą, nurodyta, jog D. Š. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas dėl V. Š. fizinės ir seksualinės prievartos jos atžvilgiu.

Sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, pagal kurias ekspertizes atlieka ir išvadas teikia specialistas ir jos yra vienas iš įrodymų šaltinių. Taigi, pagal 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, D. Š. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio D. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu D. Š. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8., tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo) ir trikdančios jos kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekančios iki dabar. Byloje ankščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad veiksmus, dėl kurių nukentėjusiai D. Š. sutriko sveikata, atliko kaltinamasis V. Š., todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 15 straipsnis).

Kaltinamasis V. Š. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies, 153 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijose numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. Š. padarė nusikaltimus žmogaus sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. jo padarytos veikos daro fizinę ir moralinę žalą nepilnametei ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, tokie nusikaltimai pažeidžia teisę į neliečiamumą, garbę ir orumą

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prie tokios išvados prieita įvertinus tai, kad jis anksčiau neteistas, iš jo žodžių – dirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl V. Š. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas ypatingai neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys V. Š. elgesiui teigiamą įtaką.

V. Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo <...>.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą (b. l . 59), kad advokatui Zenonui Žymančiui teikiant pagalbą nukentėjusiai D. Š., susidarė 256 eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nuteisti jį:

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 1 punktą – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą subendrinti apėmimo būdu ir V. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nusikalstamas veikas subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš kaltinamojo V. Š. priteisti 256 eurus (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) už nukentėjusiai D. Š. teiktą Valstybinės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o po to panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant apeliacine tvarka byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.