- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-659-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02644-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- K. G.-R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., V. P., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G.-R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuoti asmenys – A. V., V. P., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. K. G.-R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė E. M. (toliau – ir velionė, senelė), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Z. M. (toliau – ir mirusysis), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjos senelė (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. G. (V. G.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos tėvo V. G. (V. G.) ir V. G. (V. G.), kurie pareiškimo padavimo dieną jau yra mirę. V. G. turi dukterį A. V..
1.2. Po V. G. mirties, senelė (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką su Z. M., tačiau santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė. Registrų duomenimis, Z. M. turėjo dukterį V. P..
1.3. Po senelės mirties pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto notarų biurą dėl senelės palikimo priėmimo. Notarų biure pareiškėjai paaiškino, kad senelei priklausantis butas buvo privatizuotas santuokoje su Z. M., todėl ½ dalis buto priklauso mirusiajam. Po Z. M. mirties, įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei mirusiojo dukra, nei kiti galimi įpėdiniai nesikreipė, tačiau mirusiojo turtu (kurį sudarė: ½ dalis buto, ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos reikmenys (toliau – Turtas)), naudojosi ir rūpinosi pareiškėjos senelė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
3. Suinteresuotam asmeniui V. P. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – deklaruotos vietos adresu su 30 d. saugojimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos civilinio propceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Tačiau suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
11. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad Turtas registruotas pareiškėjos senelės vardu. Nors pareiškėjos senelės sutuoktinis nagrinėjamame išraše neminimas, įvertinus aplinkybę, kad Turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė mirusiai pareiškėjos seneliai E. M. ir jos mirusiam sutuoktiniui Z. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
12. Teismas taip pat nustatė, kad po Z. M. mirties nei mirusiojo sutuoktinė dar būdama gyva, nei mirusiojo dukra, nei kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos senelė po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
13. Pareiškėja paaiškino, kad po mirusiojo mirties, jo sutuoktinė (pareiškėjos senelė) priėmė ir valdė Turtą: toliau liko gyventi Turte, jį prižiūrėjo ir rūpinosi – mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė namų apyvokos daiktus.
14. Aukščiau esančias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ „Registrų centras“ pažymos – apie asmens duomenis, Testamentų registro išrašas, Nekilnojamojo registro duomenys, UAB „Trakų vandenys“ sąskaita už komunalinius mokesčius.
15. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuotas asmuo A. V. su pareiškėjos pareiškimu sutinka, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas pareiškimui taip pat neprieštarauja, tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjos senelė E. M. po savo sutuoktinio Z. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėjėjusi jį faktiškai valdyti.
16. Atsižvelgdamas į šios nutarties 11-15 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė E. M. po savo sutuoktinio Z. M. mirties priėmė jo palikimą, nurodytą šios nutarties 1 punkte, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Z. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai K. G.-R. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.