Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-4-316/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-16
Bylos Nr.: 1A-4-316/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06331-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: V. D., B. D.
Nukentėjusysis: G. D.
Advokatai: Edmundas Jankaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-316/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06331-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.9.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.9.8; 2.1.2.9; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9; 2.5.15; 2.5.16 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, Radvilei Vaidžiulytei (buvusi – Jazdauskienė), Sonatai Rimdžiutei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,nuteistajam V. D.,jo ir nuteistosios B. D. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D. ir B. D. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio, patikslinto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi, kuriuo:

V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

V. D. pripažintas kaltu pagal BK 163 straipsnį ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. D. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

B. D. pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

B. D. pripažinta kalta pagal BK 163 straipsnį ir nuteista 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir B. D. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. D. ir B. D. solidariai nukentėjusiajam G. D. priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. D. priteista 841,51 (aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas euras ir penkiasdešimt vienas euro centas) eurų proceso išlaidų, jas sumokant į (duomenys neskelbtini) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš B. D. priteista 841,51 (aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas euras ir penkiasdešimt vienas euro centas) eurų proceso išlaidų, jas sumokant į (duomenys neskelbtini) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. D. ir B. D. nuteisti už tai, kad jie laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdami nepilnamečio G. D. tėvu ir motina, turėdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintas tėvo ir motinos teises ir pareigas, pagal kurias privalėdami dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, būdami atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalėdami rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdami vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, netikrino (duomenys neskelbtini), nepateikė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijai, nepakankamai rūpinosi vaiko sveikata ir mokymusi, nes namuose nebuvo (duomenys neskelbtini), nesirūpino vaiko (duomenys neskelbtini), neleido vaiko į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), neleisdami sūnui G. D. dalyvauti (duomenys neskelbtini) darė žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi, psichiškai gniuždė vaiką, o nuo (duomenys neskelbtini), laikydami vaiką (duomenys neskelbtini) namuose ir neleisdami lankyti (duomenys neskelbtini), fiziškai gniuždė savo nepilnametį sūnų G. D.

2. Be to, V. D. ir B. D. nuteisti už tai, kad jie laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) mėnesio (duomenys neskelbtini), netinkamais savo veiksmais, kurie pasireiškė kaip (duomenys neskelbtini) įvykiai, trukdę visą nukentėjusiojo G. D. gyvenimą, sutrikdę sūnaus (duomenys neskelbtini), turinčią pasekmių visam gyvenimui, reikšmingos įtakos G. D. kokybinių (duomenys neskelbtini) kūrimui, jo (duomenys neskelbtini) veiklai bei (duomenys neskelbtini), padarė žalą psichikos sveikatai, (duomenys neskelbtini) raidai ir dėl teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės metu nustatyto susirgimo – (duomenys neskelbtini) – nesunkiai sutrikdė savo vaiko – sūnaus – sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistieji V. D. ir B. D. prašo (sistemiškai aiškinant) panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendį, patikslintą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, atlikti įrodymų tyrimą, arba jų neišteisinus, skirti jiems švelnesnę bausmę bei nustatyti civiliniu ieškiniu priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo terminus. Apeliantai skunde teigia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja V. R., teisiamojo posėdžio metu ant jų „(duomenys neskelbtini)“, neleisdavo jiems duoti parodymų juos nutraukdama bei atsisakė prie baudžiamosios bylos prijungti jų teikiamus dokumentus. Pažymi, kad jie nesutinka su jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirta griežčiausia – laisvės atėmimo – bausme. Mano, kad jų baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, neleidžiant jiems duoti parodymų bei nepriimant jų teikiamų dokumentų, svarbių teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Prašo apeliacinės instancijos teismą juos išteisinti ir atlikti įrodymų tyrimą. Nurodo, kad netenkinus jų prašymo juos išteisinti, prašo nustatyti priteisto civilinio ieškinio neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo terminus, kadangi jie gauna (duomenys neskelbtini).

4. Atsiliepimo į nuteistųjų apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. D., jo ir nuteistosios B. D. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti bei nuteistuosius išteisinti, prokurorė Diana Voskoboinikova prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistųjų V. D. ir B. D. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011-05-10 sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų V. D. ir B. D. baudžiamosios bylos aplinkybės (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje) buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, todėl aukštesnės instancijos teismas pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentams jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų V. D. ir B. D. apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo bei kaltės klausimas, prašant juos išteisinti, atlikti įrodymų tyrimą. Be to, nuteistųjų apeliaciniame skunde keliami neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų atlyginimo terminų nustatymo bei apylinkės teismo teisėjos atsisakymo priimti nuteistųjų teikiamus dokumentus, nekorektiško jos elgesio teisiamojo posėdžio metu klausimai.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų V. D. ir B. D. apeliacinio skundo argumentais, ir, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. liepos 26 d. nuosprendyje, patikslinto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartimi, padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje, yra pagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo paskirtos dvi ambulatorinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės nuteistiesiems V. D. ir B. D. bei paskirta papildoma kompleksinė teismo psichiatrijos–genetinė ekspertizė nuteistajam V. D.

10.1. 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas (6 t., b. l. 43-45).

Žemesnės instancijos teismas

10.2. 2020 m. sausio 7 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistiesiems V. D. ir B. D. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichologijos–psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (duomenys neskelbtini). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: 1) Ar V. D. ir B. D. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga? Ar tuo metu jie galėjo iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti? 2) Ar V. D. ir B. D. šiuo metu serga kokia nors psichikos liga, dėl kurios jie negali iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti? 3) Ar G. D. ekspertizės akte konstatuojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) galėjo būti paveldėtas iš jo tėvų – V. D. ir B. D.? (6 t., b. l. 50-53).

10.3. 2020 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teisme gauti nuteistųjų V. D. ir B. D. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinių teismo psichiatrijos ekspertizių aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 69-84).

10.4. Nuteistosios B. D. (duomenys neskelbtini) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodoma, kad B. D. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo kokia nors psichikos liga, nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. B. D. šiuo metu neserga kokia nors psichikos liga, šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Klausimas apie tai, kad G. D. ekspertizės akte konstatuojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) galėjo būti paveldėtas iš jo motinos B. D., viršija ekspertų kompetencijos ribas (6 t., b. l. 70-76).

10.5. Nuteistojo V. D. (duomenys neskelbtini) ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodoma, kad ekspertinio tyrimo metu V. D. buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi baudžiamosios bylos medžiagos, tiriamojo medicininių dokumentų, psichologinio įvertinimo ir psichikos būklės ištyrimo duomenimis, V. D. išlieka (duomenys neskelbtini), psichikos sutrikimo diferencinei diagnostikai tikslingas ilgalaikis stebėjimas, kuris įmanomas tik stacionaro sąlygomis, todėl rekomenduojama V. D. nukreipti stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių (6 t., b. l. 77-84).

10.6. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismas elektroniniu paštu kreipėsi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyrių dėl galimybės atliekant ekspertizę nustatyti ar genetinį (paveldimumo) psichikos sutrikimo tyrimą galima atlikti Lietuvos Respublikoje? Jei taip, kokioje įstaigoje, jei negalima atlikti šio tyrimo, nurodyti priežastis (6 t., b. l. 92).

Žemesnės instancijos teismas

10.7. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme elektroniniu paštu gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo psichiatrė ekspertė S. B. atsakydama į aukštesnės instancijos teismo paklausimą nurodė, kad „remiantis moksline literatūra, žinoma, kad (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimų kilmė yra (duomenys neskelbtini). Nėra vieno pakankamai pagrįsto etiologinio mechanizmo. Tiriama genetinė predispozicija, specifiniai smegenų veiklos sutrikimai, sutrikimai neuromediatorių lygmenyje, nepalankūs aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Genetiniu požiūriu tai yra labai (duomenys neskelbtini) liga, kai panašią ar identišką ligą gali sukelti skirtingi genai. (duomenys neskelbtini) polinkio genai gali nepasireikšti vienoje kartoje, tačiau gali sukelti ligą kitoje. Tiriama daug įvairių teorijų. Pažymėtina, kad šiuo tiriamuoju atveju, kategoriškai atsakyti, kad (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimas yra genetiškai nulemtas negalime. Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje genetiniai tyrimai nėra atliekami“ (6 t., b. l. 93-94).

10.8. 2020 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistajam V. D. paskirta pakartotinė kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos–genetikos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) centro specialistams. Ekspertams ir genetikos specialistams pavesta atsakyti į klausimus: 1. Ar V. D. nusikalstamų veikų padarymo metu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) sirgo kokia nors psichine liga, turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų negalėjęs iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti? 2. Ar V. D. šiuo metu serga kokia nors psichikos liga, dėl kurios jis negali iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti? 3. Ar V. D., įvertinus jo dabartinę psichikos sveikatos būseną, gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes? 4. Ar V. D., įvertinus jo dabartinę psichikos sveikatos būseną, dėl psichikos sutrikimo (savo elgesiu ar veiksmais) yra pavojingas sau ir kitiems asmenims, ar jam reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, jei taip tai kokias, kokiomis sąlygomis, kokio pobūdžio įstaigoje? 5. Jeigu V. D. ekspertizės metu būtų nustatytas psichikos sutrikimas (liga), ar ši liga (psichikos sutrikimas) genetiškai gali būti paveldima (perduodama vaikams)? Nutartyje papildomai pažymėta, kad nors pirminės ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte ekspertai nuteistajam V. D. rekomenduoja skirti stacionarinę ekspertizę, teisėjų kolegijos nuomone šiuo metu nuteistajam V. D. skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi nuteistasis skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už du apysunkius nusikaltimus, o būdamas izoliuotas nuo visuomenės ilgesnį laiką gali prarasti darbą ir neturėti pajamų išlaikyti savo šeimą (6 t., b. l. 104-109).

10.9. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme buvo gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kartotinės ambulatorinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog 1. V. D. nusikalstamų veikų padarymo metu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal psichikos būseną jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Šiuo metu V. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal psichikos būseną jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. V. D., įvertinus jo dabartinę psichikos sveikatos būseną, gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes. 4. V. D. pagal šiuo metu esamą jo psichikos būseną, psichiatrinės socialinės rizikos laipsnį nėra tiesiogiai pavojingas sau ir kitiems asmenims. V. D. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. 5. V. D. nustatomas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šis psichikos sutrikimas – tai (duomenys neskelbtini) faktorių (duomenys neskelbtini) įtakoje susiformavęs psichikos sutrikimas. Genetiškai šis psichikos sutrikimas nėra paveldimas (6 t., b. l. 124-131).

Dėl nuteistųjų V. D. ir B. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje.

1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, įvertinęs įrodymų visumą, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Žemesnės instancijos teismas tyrė bei analizavo ir nuteistuosius teisinančius, ir juos kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – nuteistuosius V. D. ir B. D. teisinančius – įrodymus (pačių nuteistųjų parodymus bei liudytojų N. D., S. G., V. R., A. S., A. S., O. K. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. D. ir B. D. baudžiamąją bylą, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nepažeidė.

2. Apeliaciniu skundu nuteistieji V. D. ir B. D. nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašo jų baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo ir juos išteisinti.

3. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan.

4. Dar kartą įvertindamas (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytą nukentėjusiojo psichologinę būseną, jo asmenybės ypatumus, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje visumos įrodymų pagrindu nustatyta, kad nukentėjusiajam G. D. konstatuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl nuteistųjų veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 27-41). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nuteistųjų veiksmus kaip darančius žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi, psichiškai gniuždant vaiką, bei dėl teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės metu nustatyto susirgimo – (duomenys neskelbtini) – nesunkiai sutrikdė savo vaiko – sūnaus – sveikatą, todėl visiškai pagrįstai nuteistuosius V. D. ir B. D. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje.

5. Nors nuteistieji V. D. ir B. D. savo kaltę neigia, tačiau baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad jie, būdami nukentėjusiojo G. D. tėvais, atsakingais už jo auklėjimą, vystymąsi, privalėdami rūpintis jo sveikata, ugdymu, nuo (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo savo, kaip tėvų, teisėmis, sistemingai, nesirūpino vaiko (duomenys neskelbtini), neleido vaiko į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), neleisdami sūnui G. D. dalyvauti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darė žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi, psichiškai gniuždė vaiką, o nuo (duomenys neskelbtini), laikydami vaiką (duomenys neskelbtini) namuose ir neleisdami lankyti (duomenys neskelbtini), psichologiškai gniuždė savo sūnų.

6. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiojo G. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., b. l. 63-65), pasisakant ekspertizės metu (3 t., b. l. 36) matyti, jog jis (nukentėjusysis) apie savo santykius su tėvais kalba (duomenys neskelbtini). Be to ekspertizės akte nustatyta, jog dėl savo psichologinės raidos ypatumų ir perdėtos priklausomybės nuo tėvų G. D. yra nekritiškas savo tėvų elgesiui, yra (duomenys neskelbtini); tai byloje nagrinėjamų įvykių metu trukdė jam suvokti su juo atliekamų veiksmų esmę (pobūdį, reikšmę, pavojingumą) ir priešintis šiems veiksmams, taip pat dėl to šiuo metu jis negali (duomenys neskelbtini). Todėl (duomenys neskelbtini). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis G. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, nukentėjusysis savo parodymais patvirtino tai, jog nuteistųjų namuose nėra tinkamų sąlygų gyventi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. paskutinį kartą jį nuvežė pas (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 63-65).

7. Ir nors nuteistieji kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino, tačiau nuteistoji B. D. savo parodymuose (apklausiama apylinkės teisme) nurodė, kad jai pasirodė keista sūnaus eisena, nes jis (duomenys neskelbtini). Ji matydavo, kad jis taip mokykloje vaikšto, kuomet jis (duomenys neskelbtini). Ji klausė sūnaus, kas jam yra dėl eisenos, jis jai paaiškinęs, kad taip jam dėl (duomenys neskelbtini). Nuteistoji nesidomėjo, kas vaikui gali būti, į medikus, psichologus dėl to nesikreipė, nes galvojo, kad tai (duomenys neskelbtini). G. labai retai sirgdavo, labai retai praleidinėdavo pamokas. G. pamokas praleisdavo tuomet, kai jų (duomenys neskelbtini) ir nebūdavo galimybių vaiko į (duomenys neskelbtini). Jeigu G. pats nenorėdavo eiti į (duomenys neskelbtini), tai jo ir neversdavo eiti. (duomenys neskelbtini) mokslų metų pradžioje (duomenys neskelbtini) į mokyklą nepristatė, nes sūnus nesirgo ir jie apie tokią (duomenys neskelbtini) pamiršo. Ji mokė sūnų dirbti įvairius namų ruošos darbus (5 t., b. l. 10-12). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminiame tyrime parodė, kad jos sūnus G. D. nelanko jokių (duomenys neskelbtini), nes nenori, tačiau lanko (duomenys neskelbtini), mokykloje turi (duomenys neskelbtini). Įvykio metu į jų namus atvykus pareigūnams jos vyras tik buvo (duomenys neskelbtini). Namuose jai nebuvo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 185-186). Vėlesnėje apklausoje nuteistoji nurodė, kad namuose, kuriuose jie gyvena buvo (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini). Nuteistoji nenurodė, kad jos sūnus mokykloje lankytų kokius nors (duomenys neskelbtini), ji nepastebėjo keisto sūnaus elgesio – (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad sūnus su (duomenys neskelbtini) nesusitikdavo, nebendravo. Negalėjo pasakyti ar jos sūnus (duomenys neskelbtini). Neleido vaikui eiti į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 195-196).

8. Nuteistąjį V. D. apklausus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad jo sūnus (duomenys neskelbtini), todėl į (duomenys neskelbtini) eidavo nenoriai, draugų (duomenys neskelbtini). Nuteistasis džiaugėsi, kad jo sūnus nebendravo su (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Jis nedraudė sūnui vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau sūnus pats jose nenorėdavo dalyvauti, prievarta jo nevertė. (duomenys neskelbtini) jo sūnus nelankė (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), jis neužvedė (duomenys neskelbtini), jam pagailo sūnaus, todėl į (duomenys neskelbtini) jam neliepė eiti. Sūnus augo sveikas, jokių sūnaus sveikatos sutrikimų nepastebėjo, todėl į medikus nesikreipė. Mano, kad jo sūnui G. D. sveikatos sutrikimai atsirado dėl to, jog sūnus (duomenys neskelbtini), dėl to patyrė (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime apklaustas nuteistasis pažymėjo, kad jų sūnus (duomenys neskelbtini), laisvalaikį leidžia su savo šeima (3 t., b. l. 14-15, 17-18; 5 t., b. l. 4-10).

9. Kaip matyti iš nuteistųjų parodymų, jie neneigė, kad jų namuose yra (duomenys neskelbtini), namas yra (duomenys neskelbtini), jame nėra būtinų patogumų (duomenys neskelbtini). Sūnaus prievartą nevertė užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla, dalyvauti (duomenys neskelbtini), motyvuodami tuo, kad jų sūnus to nenorėjo. Vaiką vežiodavo į (duomenys neskelbtini), nes „taip buvo saugiau“. Pas daktarus ar kitus specialistus vaiko niekur nevedė, išskyrus atvejus, kai (duomenys neskelbtini) reikėdavo pateikti pažymas dėl vaiko sveikatos. Vaikas praleisdavo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) ar neužsikurdavo (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistieji negalėjo nurodyti ir kokia veikla, apart (duomenys neskelbtini), jų sūnus užsiimdavo namuose. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų parodymai apie tinkamą vaiko auklėjimą yra paneigiami baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, todėl jų parodymai yra vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

10. Kiti baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai – R. A., E. K., I. Ž., K. K. viso proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme) nuosekliai patvirtino, kad nukentėjusysis G. D., priešingai nei duodami parodymus nurodė nuteistieji, (duomenys neskelbtini) nepatyrė (duomenys neskelbtini). Liudytojos mokykloje pastebėjo keistą nukentėjusiojo elgesį – (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis mokykloje būdavo netvarkingas, t. y. (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. nebuvo linkęs bendrauti, (duomenys neskelbtini) draugų. Vaikas buvo (duomenys neskelbtini). Be to, patvirtino ir tai, kad nukentėjusysis su (duomenys neskelbtini), nors jo (duomenys neskelbtini) iš jo (duomenys neskelbtini), jam padėdavo. Jokių (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) G. atžvilgiu nebuvo neužfiksuota. Papildomai liudytoja pažymėjo, kad G. labai dažnai vėluodavo į (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas sūnaus vėlavimo priežasčių nenurodydavo. V. D. savo ranka išbraukė punktus iš mokymosi sutarties, kad nei (duomenys neskelbtini), nei įvairiuose (duomenys neskelbtini) jo sūnus negalėtų dalyvauti (5 t., b. l. 37-40). Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu ir patvirtino, kad ji nuolatos matydavo (duomenys neskelbtini). Be to, G., anot liudytojos, buvo linkęs daugiau tylėti negu kalbėti, (duomenys neskelbtini). Jai nėra tekę pamatyti, kad (duomenys neskelbtini) G. ar (duomenys neskelbtini) iš jo. Nurodė, kad G. sėdėdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturėjo, dažnai vėluodavo į (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 35-36). Liudytoja I. Ž. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad ji matė keistą G. eiseną, t. y. jis eidavo (duomenys neskelbtini), kartais (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. taip pat patvirtino, jog tikrinant (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo nustatyta, kad G. (duomenys neskelbtini). G. D. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini), jos užkalbintas vengdavo (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) ji neįžvelgė. Viena rimtesnių problemų buvo tai, kad G. vėluodavo ryte į (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 30-32). (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantys dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktas pranešimas dėl G. D. (1 t., b. l. 76-78; 2 t., b. l. 50-52), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pateikta informacija apie G. D., jo mokymosi rezultatus, praleistas pamokas ir tėvų raštelius (1 t., b. l. 188-215), (duomenys neskelbtini) Vaikų iki (duomenys neskelbtini) metų priėmimo į gimnaziją sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išbrauktas sutarties (duomenys neskelbtini) punktas, numatantis, kad tėvai įsipareigoja (duomenys neskelbtini) gimnazijai (duomenys neskelbtini), organizuojant gimnazijos, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12-13) ir kiti byloje esantys duomenys.

11. Liudytojais baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai – J. R., P. B., S. K., D. T., V. Č., R. K., M. E. U., S. G., G. S. ir V. Š. nuosekliai patvirtino, kad nukentėjusįjį perkėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus (1 t., b. l. 181-182), nukentėjusysis pagyvėjo, t. y. tapo (duomenys neskelbtini) ir kt. Apklausti liudytojais gydytojai taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį pas juos atvežus medicininei apžiūrai vaikas buvo (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), sergantis bei buvo (duomenys neskelbtini).

12. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pokalbio su vaiku aprašas (1 t., b. l. 166; 2 t., b. l. 46); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktas, kuriame nurodoma, kad šeima gyvena (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). V. D. gražiuoju neįsileido Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų (1 t., b. l. 164-165; 2 t., b. l. 47-48); (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus apžiūros protokolas, kuriame buvo apžiūrėta nuteistųjų ir nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, namų sąlygos (1 t., b. l. 80-90). Nukentėjusįjį paėmus iš nuteistųjų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. D. padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini) poveikių pasėkoje, vienam jų paveikus (duomenys neskelbtini) pusę, kitam (duomenys neskelbtini). Tiek dėl (duomenys neskelbtini) pusėje, tiek dėl (duomenys neskelbtini) G. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek (duomenys neskelbtini) poveikių pasėkoje, tiek (duomenys neskelbtini) traumos metu, (duomenys neskelbtini) parų iki apžiūros (1 t., b. l. 117-118).

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau išvardintų liudytojų parodymai paneigia nuteistųjų parodymus, todėl apklaustų liudytojų parodymų, iš dalies nukentėjusiojo parodymų patikimumas jokių abejonių nekelia, o išvadą, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos sustiprina ir rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, išdėstyti duomenys išties leidžia tvirtinti, kad nukentėjusysis buvo netinkamai prižiūrimas tėvų, psichologiškai gniuždomas, jam neleidžiant (duomenys neskelbtini) lankyti (duomenys neskelbtini), užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla, vykti (duomenys neskelbtini), neužtikrintos tinkamos namų sąlygos vaikui augti ir vystytis.

14. Kaip minėta anksčiau, nuteistųjų V. D. ir B. D. kaltė įrodyta ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog ekspertizės metu kaip tik buvo patvirtinta, jog G. D. vaikšto (duomenys neskelbtini), stebimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). G. D. įvairiapusio raidos sutrikimo simptomai pasireiškia per (duomenys neskelbtini) metus, sąlygoje (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir (duomenys neskelbtini), apimančius daugelį vaiko (duomenys neskelbtini) sričių bei visą gyvenimą trunkančius kokybinius (duomenys neskelbtini) sutrikimus. G. D. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti (3 t., b. l. 37-41). Teismo posėdžio metu apklaustos teismo ekspertės S. S. ir I. S. parodė, kad G. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kurio pradžia ir vystymasis nėra aiškūs, tačiau tai nėra ūmus psichikos sutrikimas, jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini) simptomai, kurie pasireiškia per (duomenys neskelbtini) metus, todėl tikėtina, kad šie sutrikimai nebuvo diagnozuoti dėl tėvų nesikreipimo į psichikos sveikatos specialistus, kas patvirtina bylos aplinkybes, jog nukentėjusiojo negydant, t. y. nevedant pas specialistus, nukentėjusiajam atsirado (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Be to, tai, kad nukentėjusysis tėvų nebuvo tinkamai prižiūrėtas, jo nesirūpinama įrodo ir byloje esanti (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyta, kad G. D. (duomenys neskelbtini) nustatytas senas (duomenys neskelbtini). Šio sužalojimo atsiradimo laiko nustatyti negalima, nes (duomenys neskelbtini). Be to, konstatuoti kiti požymiai: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kartu su eisenos pakitimais, nesant medicininių duomenų apie kitokias šių pokyčių priežastis, teismo medicininiu požiūriu vertinami kaip (duomenys neskelbtini) poveikio (duomenys neskelbtini) pasekmė. Medicinos literatūroje tokių požymių visuma priskiriama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 172-173). Šiuos faktus taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Nepilnamečio, galimai (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvada, kurioje nurodoma, kad G. D. vengia kalbėti apie namų aplinką, (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvui atvykus vaiko pasiimti (duomenys neskelbtini), G. D. slepiasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166-169, 194-195). Nors baudžiamosios bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės nutarimu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) yra nutrauktas (1 t., b. l. 55-62), tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusiajam, gyvenant su nuteistaisiais buvo nustatyti sužalojimai (duomenys neskelbtini), bei patvirtina, kad nuteistieji visiškai nesidomėjo vaiko sveikata ir tuo piktybiškai nevykdė jiems pavestų tėvų pareigų.

15. Taigi, aukščiau išdėstytų duomenų visuma pagrįstai leidžia teigti, jog nuteistieji, galėdami suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, savo veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. D. sveikatą ir jų elgesys su sūnumi peržengė visas moralias vaiko priežiūros ir auklėjimo ribas, kas laikoma, jog toks elgesys yra pavojingas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju, ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistieji piktnaudžiavo savo teisėmis auklėti sūnų, psichiškai jį gniuždė, tai tęsėsi išties ilgą laiką ir tai sukėlė nukentėjusiojo psichinės sveikatos sutrikdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. D. ir B. D. visiškai pagrįstai nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 163 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nuteistųjų apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų V. D. ir B. D. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už padarytas nusikalstamas veikas atskirai, tiek jas subendrinus paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, tiek skirdamas galutinę subendrintą bausmę apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

13. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistuosius V. D. ir B. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nubaudė laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, nubaudė laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, t. y. abiem nuteistiesiems parinkdamas tokio paties dydžio bausmes.

14. Skirdamas bausmę nuteistajam V. D. apylinkės teismas, nors ir skundžiamame nuosprendyje daug nemotyvuodamas, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad V. D. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 163 straipsnis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad V. D. praeityje teistas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, šiuo metu yra neteistas, teistumas išnykęs (4 t., b. l. 69-76). Be to, jis yra baustas administracine tvarka už (duomenys neskelbtini) administracinius nusižengimus (4 t., b. l. 97-99), nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 88), darbovietės charakterizuojamas neigiamai, kaip (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 91), nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 168-169), turi leidimą (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 102). Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos V. D. charakteristikos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai (4 t., b. l. 87).

15. Skirdamas bausmę nuteistajai B. D. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad B. D. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 163 straipsnis), veikė tyčia, į kaltininkės asmenybę – į tai, kad ji neteista, teisiama pirmą kartą (3 t., b. l. 201), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 202; 5 t., b. l. 170-171), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 210). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. D. kas (duomenys neskelbtini) gavo socialinę pašalpą po (duomenys neskelbtini) eurų, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 209). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos apie B. D. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) D. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje B. D. buvo (duomenys neskelbtini), kartu su vyru atlikdavo (duomenys neskelbtini) veiklą (3 t., b. l. 208).

16. Žemesnės instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nuteistųjų V. D. ir B. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

17. Nuteistieji, kaip minėta, yra neteisti, V. D. dirba, o B. D. (duomenys neskelbtini), bei kitos nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą vadovaujantis BK 55 straipsniu ir jiems už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų, o BK 163 straipsnio sankcija numato ir kitas alternatyvias bausmes, t. y. baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Todėl, įvertinus nuteistųjų asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą (sistemingą vaiko psichologinį gniuždymą, jo nepriežiūrą), nukentėjusiajam ekspertizės akte nustatytą – (duomenys neskelbtini) – nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio padariniai vaikui liks visam gyvenimui, nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, netikslinga nuteistiesiems už nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje skirti baudą (neturi pakankamai lėšų, turės atlyginti sūnui padarytą neturtinę žalą), laisvės apribojimą ar areštą (atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą bei vaikui nusikalstamomis veikomis padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, kad vaiko nepriežiūra tęsėsi ilgą laiką), nes jiems paskyrus švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes nuteistiesiems tikslinga už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skirti laisvės atėmimo bausmę.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistiesiems V. D. ir B. D. bus pasiekti jiems už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą didesnę už laisvės atėmimo bausmės vidurkį (2 (du) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų). Šių laisvės atėmimo bausmės dydžių nustatymą lemia ir tai, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų atsiradę vaiko psichikos sužalojimai turės tolimesnės įtakos G. D. elgesiui visą gyvenimą, bei tai, kad motinos pasyvus vaidmuo, visiškas nenoras padėti sūnui, sveikatos sutrikimų ignoravimas nemažiau yra kenksmingas jų vaiko asmenybės raidai, atsiradusioms pasekmėms. Be to, nuteistiesiems V. D. ir B. D. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai sutapčiai ir paskirta galutinė subendrinta – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, V. D. į bausmės laiką pagrįstai įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 3, 53-54, 59-60). Apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistiesiems V. D. ir B. D. už nusikalstamas veikas paskirtos atskiros bausmės bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę – nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

19. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog nuteistieji V. D. ir B. D., turėdami įsipareigojimų sūnui ir šeimai, gali sąžiningai dirbti, pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus dvejų metų terminui bei jiems paskyrus atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 8 punktai), kurie teigiamai paveiks nuteistųjų elgesį.

Dėl atlygintinos neturtinės žalos termino nustatymo.

20. Apeliaciniu skundu nuteistieji V. D. ir B. D. neginčija nukentėjusiajam G. D. priteisto 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydžio, tačiau prašo nustatyti neturtinės žalos atlyginimo terminą.

21. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, o taip pat BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, nėra numatytas konkretus terminas, per kurį civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimas privalo būti sumokėtas savanoriškai.

22. Vadovaujantis BPK 107 straipsnio nuostatomis, įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. asmeniui teikiamas pirmumas savanoriškai atlyginti civiliniu ieškiniu priteistą žalą (turtinę / neturtinę), o jam jos neatlyginus savanoriškai, po nuosprendžio įsiteisėjimo, antstoliai žalos dydį išieško iš nuteistųjų turimo turto, jų gaunamų pajamų.

23. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24. Nagrinėjamu atveju nuteistieji apeliaciniame skunde pateikė prašymą nustatyti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimo terminą, nes jie gauna (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė termino, per kurį, jų nuomone, jie, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, galėtų solidariai atlyginti nukentėjusiajam G. D. nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą ir sprendžiant dėl nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos dydžio, nuteistieji neprašė nustatyti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo terminą. Todėl įvertinus tai, kad šis klausymas, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą nebuvo spręstas žemesnėje instancijoje, nėra pagrindo nuteistiesiems nustatyti civiliniu ieškiniu nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo terminą. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistųjų dėmesį į tai, kad po šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo vykdant įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir kilus abejonių ar neaiškumų vykdymo procese dėl apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo termino nustatymo, jo vykdymo atidėjimo ar neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo, asmens prašymu nutartimi išsprendžia apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361-362 straipsniai).

Dėl priteistų proceso išlaidų atlyginimo termino nustatymo.

25. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju, nuteistieji V. D. ir B. D. neginčija jiems apylinkės teismo nuosprendžiu priteistų proceso išlaidų priteisimo pagrįstumo, jų dydžių, t. y. 841,51 (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir penkiasdešimt vieno euro cento) eurų už nukentėjusiajam G. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Nuteistieji apeliaciniu skundu prašo jiems nustatyti proceso išlaidų atlyginimo terminą.

26. Priteistos proceso išlaidos nėra bausmė. Tai civilinio teisinio pobūdžio prievolė – skola – nukentėjusiajam. Tai, kad ši prievolė kyla iš baudžiamosios bylos, jos esmės nekeičia ir šios skolos mokėjimas gali būti išdėstytas CPK normų (CPK 284 straipsnio) pagrindu. Juo labiau, kad BPK 106 straipsnio 2 dalį numato teismui galimybę, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

27. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistųjų dėmesį į tai, kad BPK teisinis reglamentavimas nenumato proceso išlaidų atlyginimo terminų, per kuriuos turėtų būti sumokėtos iš nuteistųjų priteistos proceso išlaidos. Todėl, vadovaujantis protingumo principu bei sisteminiu BPK aiškinimu, proceso išlaidos turi būti atlygintinos per kiek įmanomai trumpesnį laiką, asmeniui pačiam geranoriškai (dedant pastangas) stengiantis jas atlyginti. Priešingu atveju, proceso išlaidų apimtis vykdymo procese pasitelkiant antstolius gali žymiai padidėti, nes asmuo papildomai turės apmokėti išieškojimo išlaidas, kurias patirs antstolis, vykdydamas apylinkės teismo nuosprendį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teisme, nuteistieji neprašė jiems nustatyti proceso išlaidų atlyginimo terminą (tai nurodė tik apeliaciniame skunde). Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nuteistiesiems nustatyti proceso išlaidų atlyginimo terminą.

28. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistųjų dėmesį į tai, kad po šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo vykdant įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir kilus abejonių ar neaiškumų vykdymo procese dėl apylinkės teismo priteistų proceso išlaidų atlyginimo termino nustatymo, asmens prašymu nutartimi išsprendžia apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361-362 straipsniai).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja V. R., teisiamojo posėdžio metu ant jų „(duomenys neskelbtini)”, neleisdavo jiems duoti parodymų juos nutraukdama, V. D., pirmosios instancijos teismui teikė įvairius prašymus, kurių dalis buvo tenkinama, kita dalis – motyvuotai atmetama, prašydavo prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti dokumentus, t. y. padaryti teisės normų pažeidimai suvaržė apeliantų procesines teises ir šie pažeidimai kliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir motyvuotai atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, Nr. 2K-430/2012, Nr.2K-109/2014).

2. Teisėjos V. R. proceso organizavimas ir teisėjo procesinis elgesys suteikia rimtą pagrindą manyti, jog teisėjas buvo iš anksto apsisprendęs priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokius apeliantų teiginius skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais, juos paneigia baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys teisiamųjų posėdžių protokolai ir teisiamųjų posėdžių garso įrašai.

3. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis BPK XIX–XXII skyriuose, rungimosi principu, nuteistiesiems V. D. ir B. D. sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nuosprendį byloje priėmęs teismas būtų šališkas, būtų varžomos kaltinamųjų (dabar – nuteistųjų) procesinės teisės ar apylinkės teismo teisėja netinkamai vadovautų posėdžiui ir pan. Vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius nešališkumo aspektus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo teisėjos V. R. asmeninį tendencingumą, kad ji turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo. Tai, kad šios instancijos teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir (ar) neteisėtus sprendimus.

4. Pažymėtina, kad rungimosi principas, įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, yra tiesiogiai susijęs su lygių teisių aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese užtikrinimu. Pagal jį kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu, be kitų, turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus ir pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Nuteistųjų apeliaciniame skunde netiesiogiai nurodoma, kad buvo pažeistas aptariamas principas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų prašymus prijungti į baudžiamąją bylą jų teikiamus dokumentus, teisėja teisiamojo posėdžio metu „(duomenys neskelbtini)“ bei duodant parodymus juos (nuteistuosius) nepagrįstai stabdydavo.

5. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų turinio ir posėdžių garso įrašų matyti, kad apeliantams jų teisės buvo išaiškintos. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad apylinkės teismo teisėja apklausdama nuteistąjį V. D., klausimus užduodavo korektiškai, jį pertraukdavo tik todėl, kadangi nuteistasis duodavo parodymus apie įvykius, nesusijusius su jam pareikštu kaltinimu ((duomenys neskelbtini) ir t.t.). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam kalbant, nesiklausant teisiamajame posėdyje pirmininkaujančios teisėjos užduoto klausimo ir kalbant toliau, teisėja turėdavo šiek tiek garsiau pagarsinti klausimą, pvz.: įrašo 1.27.10 – 1.27.15 val. Garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nuteistajam V. D. užduodant klausimą liudytojai apie kaltinime nenurodytus įvykius, teisėja pagrįstai nuteistąjį nutraukė, nurodydama, kad klausimas yra šalintinas (įrašo 1.44.41 – 1.45.45 val.). Minėtame įraše nuteistajam V. D. liudytojai (duomenys neskelbtini) užduodant klausimą, teisėja, šiek tiek garsiau pasakydama jį pertraukė, kadangi nuteistasis nesuformulavo klausimo, sufleravo liudytojai galimą atsakymą į jo būsimą klausimą (įrašo 2.16.05 – 2.16.23 val.). Taip pat minėtame įraše apklausiant nuteistojo V. D. (duomenys neskelbtini), bei liudytojai sunkiai girdint, apylinkės teismo teisėja garsiau liudytojai užduodavo klausimus, apie tai teisėja informavo posėdžio dalyvius (įrašas nuo 2.58.09 – 3.13.58 val.). Teisiamojo posėdžio garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (įrašo laikas nuo 21.25 val. – 22.03 val.) nuteistasis V. D. liudytojų apklausų metu norėjo apylinkės teismui pateikti prašymą, tačiau prašymas motyvuotai teisėjos buvo atmestas, kadangi buvo ne prašymų pateikimo stadija, o vyko įrodymų tyrimas.

6. Be to, teisėjai proceso dalyvius informuojant apie tolesnę proceso eigą, nuteistasis V. D., nemandagiai, pertraukdamas teisėją, pradėjo teikti prašymą, dėl ko teisėjos buvo įspėtas už tvarkos nesilaikymą.

7. Kitame garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (įrašo laikas 38.00 val. – 42.00 val.) V. D. turint prašymų (kviesti liudytojus, pateikti garso įrašą) nuteistasis negalėjo apylinkės teismui pateikti garso įrašo, kadangi jo neturėjo. Kalbėdamas apie liudytojų į teisiamąjį posėdį kvietimą iš pradžių negalėjo nurodyti dėl ko norėtų liudytojus kviesti, bei neįvardino ką konkrečiai norėtų kviesti apklausti kaip liudytoją. Minėtame garso įraše, nuteistajam buvo žodžiu paaiškinta dėl sekančios teismo posėdžio apklausos bei nurodyta, jeigu nuteistasis mano, kad reikia apklausti tam tikrus liudytojus. Kitame teisiamajame posėdyje, garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (įrašo laikas 43.25 – 47.03 val.) V. D. buvo suteikta galimybė pateikti žodinį prašymą, t. y. jis apylinkės teismo prašė apklausti (duomenys neskelbtini) liudytojus. Minėtas prašymas teisiamajame posėdyje buvo svarstytas. Vėlesniuose įrašuose nuteistasis taip pat teikė įvairius prašymus prijungti dokumentus: skundą, nuteistojo paaiškinimą, nuosprendį ir kt.), dėl kurių apylinkės teismas teisiamajame posėdyje motyvuotai pasisakė (5 t., b. l. 143-152).

38. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi apylinkės teismo posėdžiuose nuteistojo ar jo gynėjo pareikšti prašymai buvo apsvarstyti. Pažymėtina, kad proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, dalies prašymų motyvuotas atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų. Taip pat baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad apylinkės teismo teisėja nepagarbiai, keldama balsą (išskyrus atvejį su liudytoja, kuri teisėjos negalėjo gerai girdėti) netinkamai organizavo teisiamuosius posėdžius. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. D. ir B. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisVidmantas MylėVirginija Žindulienė