- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-409-152/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00908-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1200 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 5 d. 23.26 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,97 promilės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti įvykio vietos apžiūrą, panaikinti 2012 m. birželio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – jį išteisinti, o administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkes teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nutarime išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, šališkai teismas įvertino surinktų įrodymų visetą, neišsiaiškinta daug svarbių priežasčių (neskyrė įvykio vietos apžiūros dėl matomumo), kurios yra svarbios priimant sprendimą šioje byloje, todėl nutarimas kaip neteisėtas turi būti panaikintas.
Apelianto teigimu, įvykio vietos apžiūra buvo reikalinga, nes pareigūnų liudytojų V. J. ir S. R. parodymai yra skirtingi tuo, kad iki atvykimo į įvykio vietą, kur stovėjo automobilis „Mercedes Benz“, pagal V. J., praėjo tik kelios sekundės, o pagal S. R. – apie 20–30 sekundžių. Pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo laukdamas informacijos apie važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ maždaug už dviejų kilometrų prie akmens, tai patvirtino S. R. bei antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, o pagal kitų liudytojų ir trauktino administracinėn atsakomybės A. P. parodymus, jo automobilis „Mercedes Benz“ važiavo apie 200 metrų. Pasak apelianto, šios aplinkybės rodo, kad jokiu būdu policijos pareigūnai automobilio „Mercedes Benz“ negalėjo matyti.
Apeliantas teigia, kad teismas iki galo neįvertino pateikto antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir neteisingai traktavo, kad apžiūrėta A. P. nurodyta vieta prie miško sankryžoje, ten matomumas siekia apie 400 metrų. Pažymi, kad įvykis įvyko 2012 m. gegužės 5 d. 23.26 val., tikrai policijos pareigūnai tamsiu paros metu negalėjo matyti 400 metrų atstumu. Esant tokioms aplinkybėms, tai yra tamsiam paros metui, antstolio konstatuotoms faktinėms bylos aplinkybėms ir neatlikus įvykio apžiūros, negalima kategoriškai tikėti policijos pareigūnų V. J. ir S. R. parodymais, ir, dar daugiau, V. J. parodė teisme, kad vietovė nebuvo žinoma. Be to, kelias, kuriuo važiavo pareigūnai, ir kelias, kuriuo važiavo automobilis „Mercedes Benz“, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių konstatavimo protokolo, yra priešingi, tai irgi paneigia pareigūnų paaiškinimus, kad jie galėjo matyti važiuojantį automobilį. Be to, kelias turi daug posūkių, todėl kelia abejonių pareigūnų parodymai, kad per keliolika sekundžių galėjo atvykti prie stovinčio automobilio „Mercedes Benz“. Apelianto teigimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad teismas ne iki galo, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė aplinkybes ir neskyrė įvykio vietos apžiūros, esant tam pačiam laikui ir toms pačioms meteorologinėms sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nutarime išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, šališkai teismas įvertino surinktų įrodymų visetą, neišsiaiškinta daug svarbių priežasčių (neskyrė įvykio vietos apžiūros dėl matomumo), atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. P. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.); asmens blaivumo testas (4 b. l.); policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai (6; 7 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų V. J. ir S. R. duoti parodymai (20–21; 27 b. l.).
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas V. J. parodė, kad 2012-05-05 gavo telefoninį pranešimą, jog automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivūs medžiotojai. Gavę telefonu pranešimą, kad medžiotojų automobilis pajudėjo, jis pradėjo važiuoti į pranešėjo nurodytą vietą. Netrukus pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį minėtą automobilį. To automobilio priekiniai ir užpakaliniai žibintai buvo įjungti. Kai priekyje važiavęs automobilis sustojo, užsidegė jo užpakaliniai „STOP“ žibintai. Nuo to momento, kai automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo, iki to momento, kai jis su policijos automobiliu privažiavo prie to automobilio, praėjo tik kelios sekundės. Iki pat privažiavimo prie to automobilio iš jo niekas nebuvo išlipęs. Pirmas prie automobilio priėjo S. R., po to priėjo jis. Už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Automobilio variklis buvo užvestas. S. R. patikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumą bei patikrino automobilio dokumentus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, kad važiavo tik iki kitų medžiotojų, toliau automobilį būtų vairavęs kitas žmogus. Jokios kalbos, kad iki sustojimo automobilį vairavo ne jis, nebuvo.
Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas S. R. parodė, kad telefonu buvo gautas pranešimas, kad keliu važinėja girti medžiotojai. Jis tą dieną dirbo su V. J.. Tą dieną dirbo su tarnybiniu policijos automobiliu. Vietovę daugmaž žinojo. Pakartotino skambučio apie medžiotojų automobilio pajudėjimą laukė maždaug 800 m atstumu nuo įvykio vietos. Kai gavo telefoninį pranešimą, kad automobilis, vairuojamas girto medžiotojo, pajudėjo, jis pradėjo važiuoti link įvykio vietos. Tuos 800 metrus pravažiavo per 3-4 minutes. Matė kaip ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Artėjant prie to automobilio, pastarasis pasisuko už kampo, ir jis to automobilio kelias sekundes nematė. Kai tą automobilį pamatė, pastarasis jau buvo sustojęs. Nuo to momento, kai pamatė judantį minėtą automobilį iki to momento, kai privažiavo prie jo praėjo apie 20–30 sekundžių. Kai priėjo prie automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastarojo variklis buvo užvestas, degė „STOP“ žibintai bei artimi šviesos žibintai. Jis priėjo prie to automobilio. Automobilio vairuotojas – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – pateikė dokumentus. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilyje sėdėjo dar du žmonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių sakė, kad automobilio nevairavo. Po to pasakė, kad važiavo 200 m iš bokštelio.
Administracinio teisės pažeidimo protokole, asmens blaivumo teste, policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuotos aplinkybės, taip pat apylinkės teismo posėdžių metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. J. ir S. R. duoti parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. 2012 m. gegužės 5 d. 23.26 val. Šiaulių rajone, Laumakių kaime, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,97 promilės, ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tarnybines pareigas ėjusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. J. ir S. R. duotais parodymais, kuriuos patvirtina 2012-05-05 tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės bei protokole užfiksuotos A. P. nurodytos aplinkybės, kad su alkotesterio parodymais sutinka ir nuoširdžiai gailisi, be to, šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga (patikrinimo alkotesteriu duomenys). Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai V. J. ir S. R. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip nėra duomenų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas būtų buvęs šališkas. Tai, kad liudytojai V. J. ir S. R. kiek skirtingai nurodė papildomas įvykio aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti jų duotais parodymais, kadangi esmines įvykio aplinkybes liudytojai išdėstė nuosekliai ir tiksliai.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apylinkės teismo posėdžio metu liudytojų B. A., A. P., V. K. duotus parodymus, juos atmeta, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. ir B. A. kartu vyko iš medžioklės, A. P. kartu su A. P. vartojo alkoholį, todėl teismas daro išvadą, kad A. P. ir B. A. yra tiesiogiai suinteresuoti duoti A. P. palankius parodymus ir taip jam padėti siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. V. K. duotus parodymus teismas taip pat atmeta, kadangi jis nebuvo įvykio vietoje, kai buvo sustabdytas A. P. vairuojamas automobilis, be to, jo duoti parodymai prieštarauja ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodytoms aplinkybėms. Antstolio V. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas objektyviu ir patikimu įrodymu šioje byloje, kadangi jis surašytas pagal A. P. užsakymą, pats A. P. nurodė galimą įvykio vietą bei kitas aplinkybes. Teismas šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nesiremia, kadangi negali patikrinti, kokioje tiksliai vietoje buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kokiais matavimo prietaisais buvo nustatyti protokole nurodyti atstumai ir kitų aplinkybių. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas byloje negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka daryti pagrįstai išvadai, kad A. P. 2012 m. gegužės 5 d. 23.26 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Todėl nėra pagrindo atlikti įvykio vietos apžiūros bei kitų procesinių veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. birželio 28 d. nutarimą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.