Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniąją specialistei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame posėdyje nagrinėjant administracinę bylą, kurioje R. B. kaltinamas pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 13 d. Anykščių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-2035257-12, kuriame nurodyta, kad R. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 14 ir 17 punkto reikalavimus, 2012 m. spalio 13 d., 3 val. 40 min., Anykščių r. sav., kelias Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 36,00 km. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,39 promilės), nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais R. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnioji specialistė Laura Laurinavičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, 2012 m. spalio 13 d. Anykščių rajono PK pareigūnai pastebėję kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis važiuojantį automobilį Citroen, valstybinis Nr. 650, jį stabdė, įjungė švyturėlius. Pareigūnas vilkėjo liemene, šviesą atspindinčiais elementais, stabdė aiškiai išreikšdamas stabdymo gestą, tačiau Citroen automobilio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir nesustojęs pravažiavo. Pareigūnai pradėjo persekioti minėtą automobilį. Automobilio vairuotojas sustojo. Pareigūnai, matę vairuotoją, nustatė, kad vairuotojas R. B., jam surašė protokolą už vairavimą esant neblaiviam ir nepaklusimą sustoti. Automobilį Citroen stabdė pareigūnas R. Misiūnas. Stabdant, automobiliui pravažiuojant pro šalį, jis matė vairuotoją. Kai Citroen automobilis sustojo, privažiavus policijos automobiliui iš paskos matė, kas vyko tame automobilyje, kad vairuotojas perlipo į keleivio sėdynę, kad keleivis iššokęs išbėgo, kuris vėliau buvo sulaikytas.

R. B. teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad jie tą vakarą buvo svečiuose pas A. P., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį jie nutarė važiuoti į Svėdasus. Už vairo sėdo M. B., L. G. gale. Jis atsisėdo šalimais. Tai matė A. P.. Išvažiavus iš kiemo, atsisukus link Svėdasų ir pavažiavus iki tos vietos, kur buvo sustabdytas automobilis, automobilis nebuvo sustojęs. Jis nežino, kaip galima pasikeisti vietomis vairuotojui su keleiviu nesustojus automobiliui. M. B. iššoko. Policijos pareigūnai jį pagavo. Jis su M. B. nėra draugai, o tik pažįstami. Jis neturi tikslo apkalbėti M. B..

Liudytojas Ramūnas Misiūnas parodė, kad jis dirba policijoje ir surašė minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, kad buvo naktis, jie policijos automobiliu važiavo keliu Radiškiai-Anykščiai-Rokiškis. Nuo Rokiškio pusės, ties sankryža su keliu Čekonys-Debeikiai-Žalioji pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris suko link Rokiškio pusės. Kadangi buvo nakties metas, nutarė patikrinti. Sustojo kelkraštyje, tačiau policijos automobilio variklio neišjungė. Degė policijos automobilio trumposios šviesos. Automobilį išlipo stabdyti lazdele. Rankoje turėjo prožektorių, jį įjungė. Kolegė įjungė šviesos signalus. Gestu rodė, kad sustotų. Automobilis pristabdė. Tuo metu jis apšvietė vairuotojo pusę ir matė asmenį sėdintį už vairo. Stabdymo metu jis visada įsijungia prožektorių. Jis jau buvo kelio viduryje ir tas atstumas iki mašinos buvo nedidelis. Matė, kad automobilis lėtėjo, ir todėl puikiai matė, kas vairavo automobilį. Jis prie stabdomo automobilio priartėjo iš priešpriešinės eismo juostos ir jam šviečiant su prožektoriumi apsišvietė vairuotojo pusė. Jis aiškiai matė, kas sėdi už vairo. Jis negalėjo supainioti žmonių. Tas asmuo padidino greitį ir nuvažiavo. Jis sėdo į patrulinį automobilį, pradėjo persekioti. Persekiojimas truko gana trumpą laiką, nes netrukus automobilis sustojo į šalikelę. Tuo metu pastebėjo, kad iš keleivio pusės priekinės sėdynės išlipa ir bėga link miško žmogus. Pribėgęs prie automobilio pastebėjo, kad vairavęs automobilį asmuo jau sėdi keleivio priekinėje sėdynėje, iš kurios išbėgo kitas žmogus. Kolegė pribėgo prie automobilio, kur sėdėjo asmuo, o jis vijosi tą žmogų, kuris bėgo į mišką, kur jį ir sulaikė. Tas žmogus paaiškino, kas vairavo automobilį. Jis nurodė, kad jo bijo, kad gali keršyti, daryti spaudimą. Apklausinėjant R. B. kategoriškai neigė, kad vairavo, atsisakė duoti parodymus. Kartu važiavusi panelė, kuri teigė, kad miegojo, nieko nežinojo, nieko nematė, todėl parodymų nedavė.

Liudytojas A. P. parodė, kad pas jį namuose buvo švenčiama, svečiuose buvo R. B. su M. B., ir dar panelė buvo. Kai jie visi nutarė važiuoti, jis juos išleido iš namų, o jis dar buvo kieme ir žiūrėjo kur jie važiuoja. R. B. sėdo į keleivio pusę, mergina į galą, o M. B. – už vairo. M. B. sėdo už vairo, nes buvo blaivesnis. M. B. pats nuo stalo pasiėmė mašinos raktelius. Jie važiavo link Anykščių pagrindinio kelio, atsisuko link Svėdasų. Tos merginos – G. - jis nepažįsta. Po G. paaiškinimu pasirašė dėl to, kad ji kartu važiavo. Jis kartu su R. B. buvo nuvažiavę pas ją į namus. Rašyti paaiškinimus jo prašė R. B..

Liudytojas M. B. parodė, kad su R. B. santykiai pašlijo po įvykio. Tikslo jį apkalbėti jis neturi. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet naktį, kažkur apie 3 val. nakties jie važiavo trise automobiliu: važiavo jis, R. B. ir L. G.. Automobilį vairavo R. B.. Jis sėdėjo gale vairuotojo pusėje, o L. G. sėdėjo gale keleivio pusėje. Priekyje keleivio sėdynė buvo tuščia. Kai policijos pareigūnai stabdė automobilį, sustojo. Remigijus peršoko į kitą vietą. Jis bėgo, nes nenorėjo nemalonumų. Jis nenorėjo, kad jam reikėtų atsakyti, kad jam pripaišytų vairavimą. Remigijus sugalvojo, kad automobilį vairavo jis, nes pats nenori prisiimti atsakomybės. Pareigūnai jį sugavo ir klausė, kas vairavo. Kai policija įjungė perspėjimo signalą, už minutės ar dviejų automobilis sustojo. Jis peršoko iš galo ir išbėgo per priekines vairuotojo dureles, nes galinės buvo užrakintos. Persėdimas į priekinę sėdinę iš galinės vyko greitai. Peršokti vietos užteko. R. B. užteko laiko persėsti iš vairuotojo sėdynės į keleivio. Jis nubėgo 100 metrų, ne daugiau. Jis iš automobilio išbėgo pro vairuotojo priekines dureles. L. G. važiuojant automobilyje miegojo. Prieš atsisėdant į mašiną ji turėjo matyti, kas vairuoja automobilį.

Liudytoja L. G. parodė, kad kada tai buvo ji nepamena, bet pas ją atvažiavo M. B. su R. B. ir pasiūlė važiuot baliavoti. Kai išvažiavo, ji buvo blaivi. Kur tą vakarą važiavo ji nematė, nes buvo tamsu. Kai važiavo iš jos namų ir važiavo pas kažkokius draugus, policija jų tuo metu nestabdė. Kai nuvyko pas draugus, jie gėrė ir ji gėriau. Ten dalyvavo ji, I. K., jos sugyventinis A. P.. Tuos asmenis ji matė pirmą kartą. Ten buvo ir R. B., M. B.. Po kiek laiko pasiūlė važiuoti į Svėdasus. Važiavo M. B. mašina, nes jis vairavo. Ji sėdėjo gale. Mašiną vairavo M. B.. Į Svėdasus nenuvažiavo, nes pamatė važiuojančius pareigūnus. M. B. išlipo iš priekio, kur vairavo, pabėgo į krūmus, nes gal išsigando pareigūnų. R. B. sėdėjo gale ir ji sėdėjo gale. Tuo momentu ji buvo išgėrusi, bet nežino kiek. Kai policija stabdė, automobilis nesustojo, po to sustojo tolokai nuo tos vietos, kur stabdė. R. B. sėdėjo gale. Iki priėjo policijos pareigūnai prie automobilio, jokių persėdimų nebuvo. M. B. iš automobilio išbėgo. Ji tą vakarą automobilyje nemiegojo. Nelabai atsimena, ką parašė paaiškinime. Pas ją atvažiavo R. B. su kažkokia moterimi ir prašė parašyti paaiškinimą. Paaiškinimą ji parašė R. B. prašymu. Kažkiek jis diktavo, kažkiek pati prisiminė.

Liudytoja Aušra Eimontaitė-Zalatorienė parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, dirbo su vyresniuoju patruliu Ramūnu Misiūnu. Jie važiavo keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis nuo Svėdasų miestelio link Anykščių. Nuo Čekonių miestelio sankryžoje pamatė į jų pusę atvažiuojantį automobilį. Nusprendė jį patikrinti. Jie sustojo kelkraštyje. Policijos automobilio žibintai buvo įjungti. Kolega išlipęs iš automobilio įsijungė žibintą. Priartėjus automobiliui jau buvo įjungti švyturėliai. Jos kolega parodė ženklą sustoti kelkraštyje. Automobilis nesustojo, padidinęs greitį nuvažiavo. Automobiliui priartėjus, apšvietus jį įjungtomis šviesomis matėsi, kad automobilį vairuoja vyriškis. Tuo metu, kai automobilis pravažiavo pro stovintį pareigūnų automobilį įjungtais švyturėliais, buvo galima įžiūrėti vairuotoją. Ji atpažino, kad automobilį vairavo tas pats asmuo, kuris vėliau sėdėjo dešinėje priekinėje keleivio sėdinėje. Tas asmuo, kaip vėliau nustatė, buvo R. B.. Kadangi automobilis padidino greitį, jie važiavo iš paskos. Buvo įjungtas garso signalas. Po kiek tai laiko automobilis pradėjo stabdyti dešiniame kelkraštyje ir sustojo. Ji lipo iš automobilio ir pamatė, kad link miškelio nubėgo žmogaus siluetas ir girdėjosi, kad traška šakos. Jos kolega nubėgo iš paskos link miškelio. Jai priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės, vairuotojo sėdynė buvo tuščia. Keleivio pusėje priekyje sėdėjo R. B.. Kas sėdėjo gale nesimatė, nes automobilio langai buvo tamsinti ir galinės durelės buvo užspaustos, reikėjo prašyti, kad atidarytų. Gale sėdėjo L. G.. Jos kolega miškelyje sulaikė M. B.. M. B. paaiškino, kad automobilį vairavo R. B., kad jis sėdėjo gale, kad pamačius, jog automobilį stabdo policija, R. B. padidino greitį ir nuvažiavo tolyn. Kai sustojo, R. B. iš priekinės vairuotojo sėdynės peršoko į dešinę priekinę keleivio sėdynę. Automobilio gale sėdėjo L. G.. Jai buvo nustatytas girtumas, ji buvo išgėrusi. Ji paaiškino, kad visą laiką miegojo ir nieko pasakyti negali. Tuo metu ji jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. atstovas advokatas Irmantas Tumas paaiškino, kad protokolas surašytas R. B. šioje ATP byloje nepagrįstai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesant pažeidimo įvykio, t.y. todėl, kad šito pažeidimo R. B. nepadarė. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina protokole nurodytų faktinių aplinkybių. Kalbant apie policijos pareigūnų parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad buvo naktis, tamsus paros metas. Nors ir tvirtina, kad matė kas vairavo automobilį, tačiau matė tiek, kiek apšvietė automobilio šviesos, signalinis žibintas. Automobilis važiavo gana greitai, todėl buvo per mažai laiko ir per mažai šviesos, kad būtų įmanoma įsižiūrėti ir įsiminti kas vairavo tą automobilį. Nors M. B. tvirtina, kad automobilį vairavo R. B., tačiau jo parodymai su policijos pareigūnų parodymais nesutampa. M. B. liudija, kad jis sėdėjo galinėje automobilio sėdinėje, kad R. B. spėjo perlipti iš vairuotojo sėdynės į keleivio sėdynę, o jis iš galinės sėdynės peršoko į vairuotojo sėdynę ir pro automobilio priekį išbėgo. Tuo tarpu policijos pareigūnai teigia, kad jis išbėgo prie keleivio priekines automobilio dureles. Jis negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi, kodėl prireikė bėgti, jei jis automobilio nevairavo. Vien toks elgesys, nors ir netiesiogiai, tačiau yra tam tikras įrodymas, kad vairavo ne R. B., o M. B.. Asmuo, kuris vairavo automobilį ir nevykdė reikalavimo jį sustabdyti, turi interesą bėgti. R. B. tokio intereso neturėjo ir nebandė šalintis. Reikia vadovautis liudytojų A. P., L. G. parodymais, kurie yra pakankamai patikimi. A. P. gali patvirtinti, kaip matė, kad už automobilio vairo sėdo M. B., ne R. B.. L. G. tvirtina, kad automobilį vairavo M. B.. L. G. ir A. P. buvo apklausti teismo posėdžio metu laikantis ATPK nustatytų reikalavimų, davė analogiškus parodymus, kad matė, kaip už automobilio vairo sėdo M. B., kad M. B. vairavo automobilį policijos pareigūnams jį stabdant. Vien todėl, kad jie davė rašytinius paaiškinimus, kokių įstatymas nenumato, abejoti jų parodymais, kurie buvo duoti paskui teismo posėdžio metu, teisės aktų nustatyta tvarka, jų parodymų patikimumo nemažina. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vertintina kritiškai ir tai, kad automobiliui sustojus kelkraštyje automobilyje buvusiems asmenims susikeisti vietomis buvo maža vietos. Manytume, kad kaltinantys įrodymai yra nepatikimi. Policijos pareigūnai gali ir sąžiningai klysti, galėjo neįžiūrėti, nespėti tinkamai įsidėmėti automobilį vairavusio asmens. Teisinantys parodymai yra liudytojų L. G., A. P., kurie atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Mano, kad šioje byloje yra vienintelė galimybė procesą nutraukti nesant įrodymų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo padarė šitą veiką.

Nors R. B. ir neigia savo kaltę dėl to, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau teismui įvertinus jo paties paaiškinimus bei liudytojų parodymus yra pagrindo manyti sakant jį netiesą (ATPK 257 str.).

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų Ramūno Misiūno ir Aušros Eimontaitės-Zalatorienės duotais parodymais teisme, bei vertinti juos kaip šališkus. Abu pareigūnai davė nuoseklius, neprieštaraujančius vienus kitiems bei rašytiniams bylos įrodymams parodymus. Šių asmenų liudijimas sutapo su kito asmens – M. B. parodymais, kuris taip pat patvirtino, jog transporto priemonę vairavo R. B.. Liudytoju apklaustas pareigūnas Ramūnas Misiūnas nurodė, jog jo stabdomas automobilis pristabdė, todėl jis turėjo pakankamai laiko bei šviesos, nes rankoje turėjo įjungtą prožektorių, matyti asmenį, vairuojantį transporto priemonę. Kaip vėliau paaiškėjo tas asmuo buvo R. B.. Teismas atmeta liudytojų A. P. ir L. G. parodymus, kadangi yra pagrindo manyti, jog šie asmenys duodami parodymus siekė padėti išvengti atsakomybės R. B.. Liudytojos L. G. pirminiai parodymai, duoti iš karto įvykio vietoje buvo tokie, jog ji miegojo ir jokių aplinkybių paaiškinti negali (6 b.l.). Be to, abu šie liudytojai patvirtino, jog R. B. prašė šių asmenų duoti teismui rašytinius paaiškinimus bei diktavo ką nurodyti šiuose rašytiniuose paaiškinimuose. Todėl įvertinus visumą įrodymų ir nesant pagrindo netikėti liudytojų Ramūno Misiūno, Aušros Eimontaitės – Zalatorienės ir M. B. parodymais, ir yra pagrindo netikėti dėl jau nurodytų aplinkybių kitų liudytojų, t.y. A. P. ir L. G. parodymais, laikytina, kad R. B. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. R. B. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą R. B., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. padarė du itin grubius KET pažeidimus, tačiau kaltu neprisipažino, anksčiau baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Akivaizdu, kad pakartotinai pažeisdamas įstatymą jis išvadų nepadaro bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės už vairavimą esant neblaiviam nuobaudos tikslų (nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų) nepasiekia - jis toliau daro tokios pačios rūšies administracinės teisės pažeidimus, tuo sukeldamas didelį pavojų sau pačiam bei visuomenės saugumui (ATPK 20 str.). Įvertinus tai, R. B. skirtinos nuobaudos, numatytos didesnės, nei sankcijos vidurkyje, t.y. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje skirtinas 26 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams, už pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skirtinas 23 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (ATPK 30² str. 1 d.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos sunkesne apimant lengvesnę (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti nuobaudas:

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 26 (dvidešimt šešių) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti 23 (dvidešimt trijų) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. R. B. paskirti galutinę nuobaudą – 26 (dvidešimt šešių) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams.

Nutarimą dėl arešto vykdymo pavesti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatui.

Grąžinti transporto priemonę – Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą stovėjimo aikštelėje UAB „Gedvi“, Soties g. 4a, Anykščiuose, savininkui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.