Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistosios J. M. ir jos gynėjo advokato Sauliaus Lauraičio skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmesti jų skundai dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 93-283 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajai J. M.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, kurio dalis buvo panaikinta ir priimtas naujas 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį ir 144 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Nuteistoji bausmę atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 10 mėnesių 2 dienos.Nuteistoji, siekdama lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 93-283, įvertinusi nuteistosios asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgdama į tai, kad J. M. nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau konstatavo, kad egzistuoja ir kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistosios elgesiui, dėl ko padarė išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistoji ir jos gynėjas dėl Komisijos nutarimo pateikė skundus, kuriuos Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė konstatuodamas, kad nuteistosios daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama daryti išvadai, kad ji toliau gali būti taisoma neužoliuota nuo visuomenės ir lygtinai paleista iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistoji J. M. ir jos gynėjas advokatas Saulius Lauraitis, nesutikdami tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, skundais Kauno apygardos teismo prašo taikyti J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistoji savo skunde prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad nėra pažeidusi jokių vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, teista pirmą kartą, jai leista gyventi už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pagal išgales moka priteistą ieškinį padarytai žalai atlyginti, labai gailisi dėl padarytos veikos, dėl kurios jausis kalta visą likusį gyvenimą. Nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ji neturi potraukio į jį, niekada nevartojo narkotinių ar kitokių svaiginančių medžiagų, įvykio dieną vartojo alkoholį dėl patirto streso, dėl nutraukto nėštumo, pažymi, kad šiuo metu yra 7 mėnesis nėščia, turi mažametę dukrą. Nuteistoji nurodo, jog jos nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Sutinka, kad jos atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Palaiko gynėjo advokato skundą. Nuteistosios gynėjas advokatas skunde pažymi, kad J. M. nuteista pirmą kartą, jai leista gyventi ne pataisos namų teritorijoje, o už jos ribų, kur gyvena su vyru ir mažamete dukra. Nuteistoji šiuo metu nedirba dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi ji augina mažametę ir šiuo metu yra nėščia. Jo ginamoji per bausmės atlikimo laiką nė karto nebuvo pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, pagal turimas galimybes kas mėnesį nemažomis sumomis dengia priteistą civilinį ieškinį, todėl apylinkės teismo teiginys, kad nuteistoji nesistengė jo atlyginti yra klaidingas, o neatlyginta žalos dalis negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistosios gynėjas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, neturėdamas privalomų, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų faktinių duomenų, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistosios elgesiui, kadangi nuteistosios veiksmai bausmės atlikimo metu rodo visai ką kitą – ji moka priteistą ieškinį, neturi polinkio į alkoholį, kitų priklausomybių, anksčiau neteista, nebausta, kas reiškia, jog laikėsi įstatymų, be to, laisvėje neturi draugų, turinčių neigiamą reputaciją visuomenėje. O bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, todėl nebuvo jokio faktinio pagrindo teismui abejoti jos pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir išvadai, kad ji neatitinka įstatymo numatytų sąlygų, kadangi šis teiginys niekuo nepagrįstas. Gynėjas skunde taip pat pabrėžia, kad apylinkės teismas nesivadovavo E. T. Ministrų komiteto rekomendacijomis REC (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“.

Atsiliepimų į nuteistosios ir jos gynėjo advokato skundus negauta.Nuteistosios J. M. ir jos gynėjo advokato Sauliaus Lauraičio skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atlikusi mažiau nei trečdalį jai paskirtos bausmės, bet pakankamai, kad būtų leidžiama prašyti taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, ji yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jai teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajai socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos tik dvi priemonės: 1) dengti civilinį ieškinį; 2) nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų. Pateiktoje informacijoje apie šio plano vykdymo eigą nurodyta, kad J. M. pataisos namuose vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors nuteistoji ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dengia civilinį ieškinį, nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir yra atlikusi įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido pirmą kartą svarstyti klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau šios teigiamai ją charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąją lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistosios gynėjo nurodytose E. T. Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t.y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistoji bausmę atlieka ne pataisos įstaigos teritorijoje, o už jos ribų, jai netaikomas įprastinis nuteistųjų rėžimas ir jai nėra daromas žalingas įkalinimo poveikis, tad šis skundo argumentas nėra pagrįstas.Aukštesnysis teismas įvertintina ir tai, kad nuteistoji bausmę pataisos namuose atlieka tik nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. vos po mėnesio, jai leista gyventi šalia atvirosios kolonijos su mažamete dukra ir sutuoktiniu, kas reiškia, kad jai jau buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, lyginant su kitais nuteistaisiais, taip sušvelninant jos teisinę padėtį. Nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra įvertinta 19 balų ir vertinama kaip žema, nuo pirmojo vertinimo sumažėjusi 5 balais (nuo 24 balų), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš nustatytų 19 balų – tik 5 balai yra statiniai, t.y. nekintami, o likę 14 – dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistoji gali sumažinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo argumentui, kad nuteistosios pažanga, kuri įvertinta tik 5 balais, dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kuri leistų jau šiuo metu jai taikyti lygtinį paleidimą. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajai nustatyti ir kriminogeniniai veiksniai, galintys įtakoti jos pakartotinį nusikalstamumą: priteistas civilinis ieškinys, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Nors nuteistosios gynėjas skunde ir nurodo, jog apylinkės teismas neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindų konstatuoti pakartotinio nusikalstamumo riziką įtakojančių kriminogeninių veiksnių buvimą, tačiau atkreiptinas gynėjo dėmesys, jog šiuos kriminogeninius veiksnius nustatė ne teismas, o būtent kompetentingi pataisos įstaigos specialistai, atlikę vertinimą pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Nurodyti kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo pačios nuteistosios požiūrio, pastangų ir mąstymo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, jog J. M. augina mažametį vaiką, šiuo metu yra nėščia, jos sutuoktinis priverstas važinėti iš Pravieniškių į darbą Vilniuje, tačiau šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo taikyti jai lygtinį paleidimą, o kilę neigiami padariniai yra nuteistosios nusikalstamos veikos pasekmė. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistosios asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjusi į laisvę nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad pažanga nėra žymi ir pakankama, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajai lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Todėl dar labiau švelninti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į kai kurias teigiamai jos elgesį apibūdinančias aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o nuteistosios ir jos gynėjo advokato skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistosios J. M. ir jos gynėjo advokato Sauliaus Lauraičio skundus ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.