Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, ieškovės atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 679,70 Eur skolą, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Teismas 2024 m. kovo 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 679,70 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 679,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 539 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2024-09-10 teismo posėdžio metu ieškovės advokatė nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Skola yra už administravimo paslaugas, dėl kurių priimti bendrijos sprendimai. Ginčas kilo dėl teisinių paslaugų – jas pagrindžia 1.9 p. plano; dėl delspinigių – jie numatyti (duomenys neskelbtini) sprendime; dėl VĮ „Registrų centras“ sąskaitos paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pardavus butą, savininkai apie tai neinformavo. Nurodė, kad įmonė pirko butą iš vadovo (duomenys neskelbtini). Vadovas (duomenys neskelbtini) atstovavo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, visus sprendimus žinojo. Bendrija dalyvauja teisminiuose procesuose, patiria išlaidas, todėl ta eilutė numatyta. Elektroniniame laiške nėra duomenų, kad sutiko su kitomis sąskaitų eilutėmis. Susirašinėjime nurodyta, kad sąskaitose įtrauktos paslaugos nesusiję su pastato bendru naudojimu. Nėra nurodyta, kad tik konkrečios eilutės ginčijamos. Įmonė nemoka išvis nieko. Vadovas turėjo (duomenys neskelbtini) įmones, kurioms iškeltos bankroto bylos. Ginčo dėl skolos nėra, ginčijamos tik kelios pozicijos. Dėl VĮ „Registrų centras“ duomenų paaiškino, kad buvo prašoma pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašą, kas savininkas. Nereagavo, kreipėsi ieškovės advokatė į VĮ „Registrų centras“ dėl išrašo apie buto savininką. Išlaidų už teisines paslaugas įkainis pagal tvirtintą planą. Bendrija turi daug teisinių išlaidų. Prognozavo atitinkamas išlaidas, todėl renka įmokas. Įmoka fiksuota mokėjime, skaičiuoja pagal buto plotą. Tvirtinant kitų metų planą, atsižvelgiama, kiek buvo surinkta (įmoka mažinama arba didinama). Priteista suma būdavo grąžinama savininkams. Šiuo metu planuoja metams į priekį ir renka iš savininkų. Teisinės išlaidos apmokamos pagal faktą. Tai kaupiamos lėšos teisinėms išlaidoms padengti, kurios gali būti patirtos.

2024-09-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Bendrijos pirmininkas nurodė, kad atsakovė išvis nemoka mokesčių, nemoka ne tik Bendrijai. Eilutė „Teisinės išlaidos“ reiškia, kad tai rinkliava bendrijos teisinėms išlaidoms padengti. Sprendimai privalomi visiems gyventojams. Rinkliava neturi nieko bendro su ankstesnėmis bylomis. Jo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Įmonė turi pareigą mokėti pagal sprendimą, pagal planą, sprendimas nenuginčytas. Moka visi gyventojai. Remdamasi nesutikimu už teisines paslaugas, nemoka išvis už jokias paslaugas. Planas metams į priekį. Nurodė, kad K. K. išmokėjo daugiau negu 10 000 Eur ir advokato išlaidas (baigėsi civilinė byla (duomenys neskelbtini) m.), bendrija stokojo lėšų, pirmininkas padengė avansu iš savo lėšų. Dėl 5 eilutės nesutikimas nurodytas tik prieštaravimuose, o ne elektroniniuose laiškuose. Elektroniniuose laiškuose nurodyta, kad sąskaitos nesusiję su namo administravimu. Dėl VĮ „Registrų centras“ išrašo paaiškino, kad kai sužinojo apie būsto pardavimą, buvo 2 kartus paprašyta elektroniniu laišku M. K. (siuntė įmonės elektroniniu laišku) pateikti informaciją apie savininką. Dėl to sąskaitos priskaičiuotos atsakovei. Pagal (duomenys neskelbtini) m. sprendimu patvirtintą tvarką paskaičiuota. Bendrija teikė pažymą pardavimui, bet negavo informacijos, kas yra naujas savininkas. Įsigijus turtą, turi būti pranešama bendrijai. M. K. minėjo, kad yra teisių ir pareigų perėmėjas, tačiau neinformavo, kaip perėmė. Jo (duomenys neskelbtini) liko skolinga daugiau negu 3000 Eur. Ieškovė turėjo žinoti, ar skolą perėmė įmonė, ar liko skola ankstesniam savininkui. Dėl to reikėjo gauti sutartį.

2024-09-10 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ((duomenys neskelbtini)) M. K. paaiškino, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 18, 19 dalis, CK 4.83, 6.162 straipsnį, DNSBĮ 21 straipsnio 3 punkto 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį skolos nėra. Įmonė informavo, kad sąskaitoje įtrauktos sumos nesusijusios su priežiūra, todėl nepriėmė. Tokios sąskaitos neįpareigoja. Ginčas dėl teisinių paslaugų prieš atsakovę, buvusią savininkę. Toms teisinėms paslaugoms nebuvo Bendrijos pritarimo. Bendrija turėjo sumokėti apie 10 000 Eur. Tai bandymas pirmininko išvengti asmeninės atsakomybės. Nė vieno ginčo prieš butą Nr. (duomenys neskelbtini) nelaimėjo. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 punktą neprivalo apmokėti, dėl ko nedavė sutikimo ar nėra sprendimo. Teisinės išlaidos neturi būti kaupiamos bylinėjimuisi. Įtrauktos bylinėjimosi išlaidos prieš save patį. Ginčas dėl delspinigių, nes buhalteriškai nėra skolos, nes neakceptavo sąskaitos. Siuntė (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu apie tai, kad įmonė perėmusi teises ir pareigas, informavo elektroniniu paštu per savaitę tiek įmonė, tiek buvęs savininkas.

Teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remiantis rašytiniais įrodymais, ieškovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų valdytoja ir administruoja gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad ieškovės veiklos tikslas – įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Iš VĮ „Registrų centras“ 2024-01-16 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (registre įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas). Iš buhalterinės pažymos apie įsiskolinimą datai 2024-03-02 matyti, kad atsakovė ieškovei skolinga 679,70 Eur. Ieškovės atsakovei išrašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas skolos dydis yra 679,70 Eur (iš jų 3,02 Eur delspinigių) už ginčo butui paskaičiuotus mokesčius.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 679,70 Eur skolos už bendrojo naudojimo objektų administravimą, nuolatinę namo techninę ir šildymo sistemos priežiūrą, bendro naudojimo elektros energiją, kiemo ir laiptinių valymą ir priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, kitas įmokas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad sąskaitose nepagrįstai įtrauktos išlaidos teisiniam bendrijos atstovavimui, išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą, delspinigiai. Atsakovės teigimu, ji nepriėmė Bendrijos išrašytų sąskaitų, todėl skolos nėra.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai (ar jų naudotojai) proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). DGNKPPSĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Tuos mokesčius ir kitas įmokas iš patalpų savininkų (naudotojų) renka bendrija.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad į sąskaitas nepagrįstai įtrauktos išlaidos teisiniam bendrijos atstovavimui (sąskaitų 5 eilutė), išlaidos už NTR išrašą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8 eilutė), taip pat delspinigiai (sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) 8 eilutė). Pažymėtina, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Bendrijos priimti sprendimai privalomi visiems bendrijos nariams, butų ir kitų patalpų savininkams.

Nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimais buvo patvirtinti Ilgalaikis namo atnaujinimo planas ir einamųjų metų ūkinis finansinis planas (el. bylos failas 1, b. l. 88, 99-100). Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų ūkiniai-finansiniai planai, patvirtinti susirinkimuose, kurių 1.9 punktuose numatytas išlaidų teisiniam bendrijos atstovavimui dydis (0,279 Eur/ mėn., 6000 Eur/ m.) (el. bylos failas 1, b. l. 101-104, 105-109). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad išlaidos teisiniam bendrijos atstovavimui yra įmokos už planuojamas išlaidas. Atsakovės atstovo teigimu, Bendrija, reikalaudama iš atsakovės apmokėti teisines išlaidas, tokiu būdu reikalauja iš atsakovės, kaip perėmusios buvusios Buto savininkės teises ir pareigas, apmokėti Bendrijos patirtas teisines išlaidas byloje su buvusia Buto savininke. Pažymėtina, kad šių atsakovės argumentų, išskyrus atstovo paaiškinimus, nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra galiojantys, todėl tiek Bendrijos nariams, tiek butų ir kitų patalpų savininkams privalomi. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja ir į sąskaitas įtraukia įmokas išlaidoms už teisinį bendrijos atstovavimą.

Atsakovė, be kita ko, ginčija sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktą 34,78 Eur mokestį už NT registro išrašą. Ieškovės teigimu, pasikeitus Buto savininkui, Bendrija nebuvo apie tai informuota. Bendrijos pirmininkas elektroniniu paštu du kartus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) prašė pateikti NT registro išrašą, jo negavęs, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Registrų centrą (el. bylos failas 1, b. l. 97-98, 124, 128-129). Bylos duomenimis, už NT išrašą ir pirkimo-pardavimo sutarties kopiją Bendrija patyrė 34,78 Eur išlaidų (el. bylos failas 1, b. l. 85-87). Nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimu buvo patvirtinta Ginčų sprendimo/nagrinėjimo bendrijoje tvarka ir sąlygos (el. bylos failas 1, b. l. 79-80, 82). Tvarkos IV punkte numatyta, kad jei pareiškėjo prašyme, užklausoje, ar skunde yra keliami teisinio pobūdžio klausimai ar atsakymas reikalauja eksperto, specialisto, ar savo srities žinovo specialių žinių, o taip pat, jei atsakymui į prašymą/skundą yra reikalinga parengti atitinkamus dokumentus <...>, t. y. pareiškėjo atsakymui yra reikalingi specialūs dokumentai ar žinios, kurios peržengia bendrijos administracijos/jos pirmininko/administratoriaus kompetenciją, bendrijos pirmininkas kreipiasi į atitinkamos srities specialistus (advokatus, auditorių, ekspertą, antstolius, notarą ir pan.), kurie yra kompetentingi atsakyti į užklausą. Tvarkos V punkte nustatyta, jog visas išlaidas, susijusias su specialisto išvadomis, teisininko darbu, ar eksperto žiniomis, kurios yra reikalingos atsakymui parengti, avansu dengia pareiškėjas (proporcingai visi pareiškėjai, jei jų buvo daugetas), kurio prašymas ar skundas yra pateikti nagrinėti, jei dėl to bendrija/administratorius patirs faktinių išlaidų pagal eksperto/advokato/antstolio/notaro ar kito specialisto išrašytus išankstinius mokėjimo dokumentus. Atskirais atvejais, esant būtinumui ir tokiai galimybei, šios išlaidos gali būti apmokamos bendrijos sąskaita (iš administravimui skirtų lėšų). Tokiu atveju, pareiškėjas (ar proporcingai visi pareiškėjai, jei jų buvo daugetas) apmoka pagal jiems bendrijos išrašytas sąskaitas bendra tvarka (Tvarkos V punktas). Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad Butas, iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausęs K. K., kurią pagal įgaliojimą atstovavo (duomenys neskelbtini) M. K. (el. bylos failas 1, b. l. 83-84), (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) yra M. K. (el. bylos failas 1, b. l. 29-35). Pasikeitus Buto savininkui, Bendrija nebuvo apie tai informuota (DGNKPPSĮ 21 straipsnio 6 dalis). Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Bendrijai gavus informaciją, kad atsakovė įsigijo Butą, siekiant gauti duomenis, reikalingus tvarkant apskaitą, išrašant sąskaitas už administravimo ir kt. paslaugas, atsakovės buvo prašoma pateikti VĮ Registrų centro išrašą dėl turto įsigijimo, be kita ko, nurodyti, ar Butą įsigijo be skolų. Šių duomenų negavusi, Bendrija pagrįstai, vadovaudamasi Tvarkos nuostatomis, kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, siekiant gauti duomenis apie buto (duomenys neskelbtini) pasikeitusius savininkus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė pagrįstai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukė 34,78 Eur mokestį už NT registro išrašą.

Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius, nes, atsakovei nepriėmus pateiktų sąskaitų, skolos nėra. Pasak atsakovės, pagal PVM įstatymą, jeigu užsakovas skolos nepripažino, tai ir neprivalo sumokėti už darbus ir jie laikomi neatliktais ar netinkamai atliktais, dokumentą reikėtų panaikinti. Nustatyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,01 Eur delspinigiai, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,61 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 3,01 Eur. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Bendrijos visuotino susirinkimo balsavimo raštu protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nutarta patvirtinti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, vėluojant apmokėti Bendrijos išrašytas sąskaitas namo gyventojams ir patalpų savininkams. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė ieškovės pateiktų sąskaitų nėra apmokėjusi išvis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civilinių santykių aspektai. Taigi, PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodytos kasacinio teismo bylos, kurioje konstatuota, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita - faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Pažymėtina, kad minėta kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje buvo keliami CK normų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą ir vykdymą, aiškinimo klausimai. Nagrinėjamu atveju šalių nesiejo sutartiniai paslaugų teisiniai santykiai, tarp šalių susiklostė daiktiniai teisiniai santykiai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji nepriėmė sąskaitų, neatleidžia atsakovės nuo pareigų/ prievolių, kurios yra nustatytos įstatymu (CK 4.82 - 4.86 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina skola. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 679,70 Eur skolą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 4.82 - 4.86 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 679,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1972 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas rengiant ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, teikiant konsultacijas, atstovaujant teismo posėdžio metu.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Teismas, įvertinęs ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį, daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1972 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 11 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 679,70 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 70 ct) skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 679,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1972 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.