Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-541-534/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
e2-541-534/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34612-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Audrius Žiedelis (pirm.)
Ieškovas
A. L.
Trečiasis asmuo
notarei R, Vilniaus miesto 45-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr.2-541-534/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34612-2020-9
Kategorija 5.2., 2.9.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario mėn. 24 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis
Sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovei adv.S.Proninai,trečiajam asmeniui notarei R. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. L. prašo ieškinį tenkinti, nes velionis A. V. buvo neįgalus, turėjo 35 procentų darbingumą, nuolat sirgo ir buvo gydomas psichiatrų psichikos sveikatos centre. Nurodo, kad mirus sutuoktinei, jis negalėjo gyventi savo bute, kurį laiką gyveno pas ieškovę, kuri jį prižiūrėjo iki pat jo mirties. Nurodo, kad vartojant gydytojų išrašytus vaistus, jis buvo protingas, veiksnus asmuo, o kai nutraukdavo jų vartojimą, kildavo daug psichikos problemų, problemų dėl jo elgesio, gebėjimo įvertinti savo poreikius, pasirūpinti savimi. Turtą jis žadėjo testamentu palikti ieškovei seseriai, jos vaikams. Ieškovė nurodo, kad A. V. dėl ligos, nevartojant vaistų, negalėjo suprasti veiksmų pobūdžio, veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Prašo priimant sprendimą vadovautis jo ligos istorija, ekspertų išvada dėl jo ligos. Jis savarankiškai protingai pasirūpinti savimi negalėjo, buvo reikalinga priežiūra.

Tretysis asmuo notarė R. D. nurodo, kad pagal jos praktiką, tai antras atvejis, kai asmuo testamentą sudaro valstybės naudai. Nurodo, kad A. V. judėjo invalido vežimėlyje. Pirmą kartą jam atvykus ir pareiškus siekį sudaryti testamentą valstybės vardu, ji pasiūlė dar kartą apgalvoti sprendimą. Testatorius nuomonės nepakeitė. Vėliau jis kreipėsi dėl žemės pardavimo, o kadangi buvo bendra dalinė žemės nuosavybė, ieškovė, kaip bendraturtė, pareiškė pageidavimą įsigyti bendraturčiaus A. V. žemės sklypo dalį. Sandoris neįvyko, nes A. V. mirė. Nurodo, kad A. V. mąstė blaiviai, kategoriškai reiškė reikalavimus. Nurodo, kad nebuvo abejonių dėl jo veiksnumo.

Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantys atstovai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos raštu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, įvertinus visapusiškai bylos aplinkybes dėl testamento sudarymo, testatoriaus psichinę būseną.

Liudytojas V. L. parodė, kad A. V. yra jo dėdė, kuris gyveno greta, jis kartu su juo leisdavo laiką, keliaudavo. Jo daug kas nesuprasdavo, jis neturėjo draugų. Vienu metu jis būdavo protingiausias, o po kurio laiko jo elgesys buvo neįprastas. Jis pasiimdavo pensija, nusipirkdavo drabužius, sėdėdavo kavinėje, o kitą dieną paaiškindavo, kad neturi pinigų maistui, cigaretėms. Jis paimdavo jo pinigus ir kiekvieną dieną duodavo jų dalį jam, kad turėtų už ką pavalgyti. A. V. priepuoliai užeidavo ciklais, jis dėdę nuveždavo į gydymo įstaigą. Jo mintys šokinėdavo nuo vienos temos prie kitos, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ką jam nors darant savarankiškai, nuolat atsirasdavo problemos, nesusipratimai, jis negalėjo suvokti veiksmų pasekmes, nors mokėjo manipuliuoti tiek ieškovės, tiek jo jausmais, elgesiu.

Teismas ieškinį tenkina.

Žemesnės instancijos teismas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams (CK 5.17 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktas testamentas rodo, kad A. V. jį sudarė 2020 spalio 21 d. Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl testamento nuginčijimo LR CK 1.89 str. pagrindu. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

Iš ieškovės A. L. paaiškinimų, liudytojo V. L. parodymų nustatyta, kad A. V. buvo impulsyvus žmogus, su jam tik priimtinais ir suprantamais įsitikinimais, negalintis tinkamai pasirūpinti savimi, savo buitimi, gerove nuo 2005 metų, kai prarado darbą, negalėjo įsidarbinti pagal profesiją. Teismui pateiktas darbingumo lygio pažymėjimas rodo, kad A. V. buvo iš dalies darbingas. Ligos istorijos rodo, kad A. V. nuo 2004 metų gydomas gydymo įstaigose dėl ūmaus polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais. Iš ieškovės A. L. paaiškinimų, liudytojo V. L. parodymų nustatyta, kad A. V., nustojus vartoti vaistus, periodiškai tekdavo guldyti į ligoninę gydymui nuo jo psichinių sutrikimų. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų medicininių dokumentų nustatyta, kad A. V. gydytas nuo psichikos ligų 2004-09-15-2004-10-01, 2005-03-23-2005-05-04, 2006-06-05-2006-07-11, 2009-01-11-2009-02-25, 2019-06-26-2019-07-31, 2019-08-13-2019-09-27, 2019-11-05-2019-12-11 laikotarpiais. Prieš mirtį A. V. (duomenys neskelbtini)laikotarpiu gydytas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Nefrourologijos ir Kardiologijos skyriuose, kur nurodyta, kad pacientas A. V. neigia kitas ligas, jokių kitų vaistų nevartojantis, konfliktiškas, turi nuomonę visais klausimais, atsisako suleisti vaistus, nors pats neapsitarnauja, reikalinga kitų asmenų priežiūra. Šeimos gydytojo 2020-10-21 įrašas ligos istorijoje rodo, kad pacientas A. V. konfliktiškas, kitas ligas neigia, jokių kitų vaistų nevartojantis, pats apsitarnauti negalintis. A. V. buvo nukreiptas į Šv.Roko ligoninę, iš kurios jis išėjo savo noru. (duomenys neskelbtini)A. V. rastas sukniubęs negyvas prie namų, nustatyta mirtis. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2021-09-15 - 2021-12-30 Nr.78TPK-162/2021 nurodyta, kad 2020-10-21 testamento sudarymo metu A. V. konstatuota lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Faktinės aplinkybės rodo, kad A. V. paskutiniais gyvenimo mėnesiais ir testamento sudarymo metu buvo gydytas nuo širdies ligų, kitų vaistų nevartojo, negalėjo savarankiškai apsitarnauti, buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Liudytojas V. L. parodė, kad A. V. mėgo sėdėti kavinėje, būti prabangiai apsirengęs, mokėjo reikalauti pinigų, priežiūros. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra nurodyta, kad A. V. apsirengęs brangių prekių ženklų drabužiais, turi naujausią telefono modelį, nors niekur nedirba. 2019-11-05 į gydymo įstaigą atvežtas iš gatvės nuo sesers namų, kur 22 valandą vakaro stovėjo gatvėje prie sesers namo ir reikalavo pinigų. Faktinės aplinkybės rodo, kad A. V. dėl lėtinio psichikos sutrikimo į gydymo procesą reaguodavo neatsakingai, kaip pats nuspręsdavo savaip – vaistų nevartojo, nes tai chemiją, iš Šv.Roko ligoninės testamento surašymo metu buvo pasišalinęs, vaistų nuo psichikos sutrikimo nevartojo, slėpė psichikos ligos aplinkybę nuo šeimos gydytojo, kardiologų, savęs apsitarnauti jis fiziškai negalėjo. A. V. savarankiškai įgyvendinti turtines ir neturtines asmenines socialines teises negalėjo nuo 2004 metų: netekęs darbo neįsidarbino, negebėjo paskirstyti gaunamą valstybės pašalpą savo poreikiams tenkinti tolygiai per mėnesį, tačiau suprato gyvenimo malonumus ir turėti prabangius daiktus – drabužius, telefoną, tačiau nesuprato pragyvenimo kaštų, buvo įsitikinęs pastovia finansine ir kitokia sesers, sūnėno pagalba. Teismui pateikti įrodymai rodo testatoriaus A. V. nesupratimą socialinių reiškinių, asmens negalėjimą įvertinti ir gyventi savarankiškai, nepriklausomam nuo kitų asmenų gyvenimą, tenkinti buitinius poreikius, atlikti valinius veiksmus. Testatorius A. V., nesigydantis psichikos sutrikimo, paūmėjus širdies, kraujotakos ligoms, urologinei ligai, negalėjo sąmoningai suformuoti savo valios, suvokti savo veiksmų reikšmę, testamento sudarymo padarinius. A. V. paskutiniais gyvenimo mėnesiais nuo šeimos gydytojo, kardiologų, urologo, kitų gydytojų slėpė psichikos sutrikimą, nevartojo gydytojų psichiatrų išrašytų vaistų, neigė psichikos sutrikimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįstą negaliojančiu testamentą, kuris sudarytas A. V., kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Ieškovė pateikusi ieškinį dėl testamento negaliojimo, liudytojo parodymu ir medicininiais dokumentais, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu įrodė, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012 nurodyta, kad teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas, kiek tai leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Ieškovė įrodinėdama A. V. negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Ieškovė rašytiniais įrodymais – medicinos dokumentais, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, liudytojo parodymu ir savo paaiškinimu įrodė, kad yra pagrindas pripažinti vienašalį A. V. sudarytą sandorį testamentą negaliojančiu LR CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Teismas ieškinį tenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu A. V., a.k(duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio mėn. 21 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 26 notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis