- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1-2272-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26823-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- J. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. N. (J. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), našlys, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. 2018 m. birželio 6 d., apie 19.38 val., Vilniuje, Kalvarijų - Kareivių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,34 promilių etilo alkoholio.
Kaltinamasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 6 d., dienos metu buvo namuose (duomenys neskelbtini), kur nuo maždaug 17 val. išgėrė apie 300 ml degtinės. Paskui susipyko su žmona ir nuo alkoholio gėrimo praėjus apie 20 min., sėdo į savo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link Baltupių mikrorajono, galvojo, pernakvos pas vaikus. Dėl girtumo buvo praradęs savikontrolę. Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje jį sustabdė policininkai, kurie patikrino jo girtumą alkotesteriu, paskui nuvežė į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 27, 30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Skirmantas parodė, kad 2018 m. birželio 6 d., apie 19.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, nuo Olandų gatvės link Antakalnio gatvės važiuoja automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama neblaivus, stipriai vingiuoja. Minėtą automobilį pastebėjo apie 19.38 val., važiuojantį Kalvarijų gatve ir ties sankryža su Kareivių gatve jį sustabdė. Automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. N., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį gėrė labai senai. Alkoholio matuokliu 19.42 val. jam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 20). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. Skirmanto tarnybiniame pranešime (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. birželio 6 d., apie 19.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Olandų g. link Antakalnio žiedo važiuoja automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja link Žirmūnų žiedo, vairuotojas įtariama neblaivus, stipriai vingiuoja (b. l. 5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5613/2018(01) matyti, kad J. N. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 6 d., 20.03 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra J. N. (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Astra“ (2001 m.) kaina Lietuvoje yra 1 050 EUR (su PVM) (b. l. 34).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis J. N. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. J. N. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. N. vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,34 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo J. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis J. N. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti sumokėti baudą per du metus (b. l. 48-49, 50).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinė girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. N. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. N. neteistas (b. l. 43), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 44), dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), gauna pensiją, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. N. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
J. N. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per 2 metus, tačiau pateikto prašymo niekaip nemotyvavo. Įvertinus skirtinos baudos dydį, tai, kad J. N. dirba dvejuose darbovietėse ir gauna pajamas, taip pat Sodros duomenimis gauna pensiją, Sodros pažymoje nurodytą jo kas mėnesį gaunamų pajamų dydį bei tai, kad jokių duomenų pagrindžiančių jo sunkią materialinę padėtį kaltinamasis nepateikė, teismas sprendžia, kad J. N. prašomas nustatyti 2 metų laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, vis tik įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam gali būti nustatytas aštuoniolikai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
J. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. N. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. N. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis minėtas automobilis priklauso kaltinamajam J. N.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. J. N. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, praėjus labai mažam laiko tarpui tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, vairavo darbo dieną, gatvėse, kur yra pakankamai intensyvus eismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 39, 41, 42), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 31, 32, 33) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. N. paskirti galutinę – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per aštuoniolika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
J. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Paskirta bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.