Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - Y. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip neteismingo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus.

18. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis).

19. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. M. L. B., bylos Nr. 3K-3-275/2009).

20. Nagrinėjamu atveju Ukrainoje gyvenantis ir šios valstybės pilietybę turintis pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą dėl giminystės santykių nustatymo – jog miręs jo tėvas ir palikėja buvo brolis ir sesuo. Suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas dalyvauti pareiškėjo brolis, kuris taip pat yra Ukrainos pilietis ir gyvena Ukrainoje. Lietuvos Respublikos pilietybę turinti ir Lietuvoje gyvenanti palikėjos dukterėčia, kuri taip pat kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę - A. Š. byloje suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta. Iš bylos duomenų matyti, jog palikėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuolatinę gyvenamąją vietą iki pat mirties turėjusi Lietuvos Respublikoje.

21. Byloje esanti Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro 2023 m. liepos 5 d. pažyma Nr. S-60 patvirtina, jog pareiškėjas ir jo brolis (suinteresuotas asmuo) priėmė jų tetos R. M. palikimą pagal įstatymą. Į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą taip pat kreipėsi Lietuvoje gyvenanti palikėjos dukterėčia A. Š. (duomenys neskelbtini).

22. Pažymoje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyvendinta aukštesnės eilės įpėdinio, nesuspėjusio priimti palikimą per nustatytą terminą, teisė priimti palikimą, 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą A. Š., tai yra atsisakyta jai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą kaip žemesnės eilės įpėdinei.

23. Pareiškėjui A. M. ir suinteresuotam asmeniui Y. M. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kadangi nebuvo pateikti giminystę su palikėja įrodantys dokumentai – notarė pažymoje nurodė, jog pateiktuose giminystės dokumentuose yra vardų ir kitų neatitikimų, todėl teismine tvarka turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis giminystės ryšį patvirtinantis faktas.

24. Taigi, pareiškėjas ir jo brolis (suinteresuotas asmuo) palikimą priėmė vadovaujantis CK 5.58 straipsniu - įgyvendino tėvo (palikėjos brolio) teisę priimti palikimą, tačiau paveldėjimo teisės Lietuvos Respublikoje, kurioje yra palikimo atsiradimo vieta, pilnai realizuoti negali, dėl to kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

25. Nurodyto pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, padaręs išvadą, jog pareiškimas neteismingą Lietuvos teismams, remdamasis tuo, kad pareiškimą kompetentingi nagrinėti pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės – Ukrainos teismai.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas, nepagrįstai nevertino konkrečių bylos faktų ir aplinkybių, dėl sąsajų su teismo vietos valstybe – Lietuvos Respublika.

27. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) 1 straipsnio 1 ir 2 dalys skelbia, jog Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai, o taip pat turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus, notarines kontoras bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės bylos, jie gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai.

28. Sutarties 16 straipsnyje nustatyta, jog Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiams kitos Susitariančiosios Šalies teismuose (ir kitose įstaigose) teikiama juridinė pagalba bei užtikrinamas teismo procesas tokiais pat pagrindais ir tokiomis pat lengvatomis kaip ir savo piliečiams.

29. Šios dvišalės tarptautinės Sutarties 21 straipsnio, reglamentuojančio Teismų kompetencija, 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Minimo Sutarties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Susitariančiųjų Šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui (kai yra toks susitarimas, atsakovo gyvenamosios vietos teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės). Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.

30. Paveldėjimą reglamentuojančiame Sutarties 34 straipsnyje (Lygiateisiškumo principas) nustatyta, jog Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai yra lygiateisiai su kitos Susitariančiosios Šalies piliečiais, gyvenančiais jos teritorijoje, gebėjimu sudaryti arba panaikinti testamentą turtui, esančiam kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje arba įgyvendintinoms ten teisėms, taip pat gebėjimu įgyti paveldimą turtą arba paveldimas teises. Turtą arba teises jie įgyja tokiomis pat sąlygomis, kokios nustatytos saviems Susitariančiosios Šalies piliečiams, gyvenantiems jos teritorijoje.

31. Sutarties 38 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, jog kilnojamojo turto paveldėjimo bylas (išskyrus šio straipsnio 2 punkte nurodytus atvejus) nagrinėja įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Kai visas kilnojamasis paveldėtinas turtas yra teritorijoje Susitariančiosios Šalies, kurioje palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos, tai pagal pareiškimą įpėdinio arba nuo palikimo atsisakiusio asmens, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai, paveldėjimo bylą nagrinėja šios Susitariančiosios Šalies įstaigos. Nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos (minimo Sutarties straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio nuostatai taip pat taikomi ginčams paveldėjimo bylose (4 dalis).

32. Reikšminga yra tai, jog Sutarties 43 straipsnio (Prašymų leisti vykdyti sprendimus nagrinėjimas) 1 dalyje nustatyta, jog nagrinėti prašymus leisti vykdyti sprendimus kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje turi būti vykdoma.

33. Taigi, analizuojama tarptautinė dvišalė Lietuvos ir Ukrainos Sutartis tiesiogiai nereglamentuoja pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės nustatymo teismingumo klausimo (įtvirtina tik bendruosius jurisdikcijos principus - dėl pilietybės ar / ir gyvenamosios vietos, o taip pat įtvirtina nežinia kur esančio asmens instituto ar pripažinimo mirusiu instituto, paveldėjimo instituto materialinės teisės taikymo bei teismingumo klausimus), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos jurisdikcijos, pagrįstai vadovavosi nacionaliniu teisės aktu bei taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) normas (CPK 780 – 792 straipsniai), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jas šiuo konkrečiu atveju taip pat pritaikė netinkamai.

34. CPK 789 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šio Kodekso straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur esančiu užsienietį, jeigu: 1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 2) užsieniečio gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje.

35. CPK 789 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis.

36. Taigi, bendrąja prasme – analizuojama teisės norma (CPK 789 straipsnio 3 dalis) įtvirtina taisyklę, jog Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis.

37. Kartu teismas pažymi, kad pagal nacionalinio teismingumo ypatingosios teisenos bylose taisykles išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 789 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, jog analogiškos sąsajos su Susitariančios Valstybės pilietybės turėjimu sprendžiant jurisdikcijos klausimą yra įtvirtintos analizuotos dvišalės tarptautinės Sutarties nuostatose.

38. Šių normų teisės analizė leidžia daryti išvadą, jog pagal CPK 789 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas civilinės būklės aktų ištaisymo ar giminystės nustatymo bylos, kaip bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nepriskirtos išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai ar Ukrainos jurisdikcijai.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vieningai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos) turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe.

40. Natūrali, jog jeigu asmuo, kuriam ar dėl kurio reiškiamas reikalavimas, ir dauguma įrodymų, susijusių su reikalavimu yra užsienio valstybėje, su kuria Lietuva nesudariusi dvišalės teisinės pagalbos sutarties, tokią bylą būtų labai sudėtinga išnagrinėti Lietuvos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia padėtis nėra susidariusi. Priešingai - vienas iš asmenų, kurių giminystės byloje ryšį prašoma nustatyti - palikėja yra Lietuvos Respublikos pilietė. Palikėjos nuolatinė gyvenama vieta iki palikimo atsiradimo taip pat buvo Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, jog dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kreipėsi Lietuvoje gyvenanti ir Lietuvos pilietybę turinti palikėjos dukterėčia A. Š., kurios suinteresuotumo byloje klausimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino.

41. Nors LITEKO duomenimis palikimo atsiradimo vietos notarės 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą A. Š. jos nebuvo ginčijamas teisme, esami duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla atsakovams A. Š., A. M. ir Y. M. dėl skolos pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį dėl susidariusios skolos už šildymo energiją palikėjos bute (Civilinė byla Nr. e2-6153-723/2023), todėl teismas taip pat turėtų spręsti dėl A. Š. suinteresuotumo ir šioje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamoje byloje. A. Š. taip pat galėtų būti žinomos šiai bylai nagrinėti reikšmingos aplinkybės, todėl taip pat gali iškilti poreikis apklausti ją liudytoja, jei ji ir nebūtų suinteresuota bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kurį prašo nustatyti pareiškėjas, baigtimi. Sutiktina su apeliantu (pareiškėju), jog visi turimi įrodymai – dokumentai dėl civilinės būklės aktų nagrinėjamoje byloje jau yra pateikti. Esamoje bylos proceso stadijoje nebuvo keliami klausimai ar pareikšti prašymai dėl užsienyje esančių įrodymų gavimo ar užsienyje esančių asmenų apklausos. Taigi, pagrįsta daryti išvadą, jog byloje nėra susidariusi padėtis, jog civilinę bylą, šiuo konkrečiu atveju, Lietuvoje būtų labai sudėtinga ar net neįmanoma išnagrinėti.

42. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Nagrinėjamu atveju, jeigu byla būtų išnagrinėta ne Lietuvos teismo, o pareiškėjo gyvenamos vietos – Ukrainos teismo, šio teismo priimtą sprendimą tektų pripažinti Lietuvoje, o tai ne tik prailgintų pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų materialinių teisių realizavimo procesą, bet ir ypatingai apsunkintų pačią procedūrą dėl pareiškėjo gyvenamos vietos valstybėje vykstančių karo veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimo pagrindu priimtinas sprendimas reikalingas pareiškėjo teisių realizavimui Lietuvoje – pateikti notarų biurui. Tai yra – sprendimas būtų vykdomas ne užsienio valstybėje, o Lietuvoje.

43. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas turi stiprų ryšį su Lietuva, dalis suinteresuotų asmenų ir palikėja yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos dvišalę tarptautinę Sutartį byla nėra priskirta išimtinei Ukrainos jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas nedraudžia nagrinėti tokio pobūdžio bylos dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo Lietuvoje, nors pareiškėjas yra užsienio pilietis, neturintis gyvenamos vietos Lietuvoje, yra pakankamas pagrindas pripažinti Lietuvos jurisdikciją nagrinėjamai bylai.

44. Apibendrindamas tai, kas buvo nustatyta byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad apelianto pareikštas reikalavimas turi pakankamai glaudžias sąsajas su Lietuva, Lietuvoje yra bylai reikšmingi įrodymai ar reikšminga jų dalis, Lietuvos Respublikoje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą tiek faktiškai (pateikti Lietuvoje esančioje palikimo atsiradimo vietos notarei), tiek teisiškai - nuo jo priklauso pareiškėjo asmeninių turtinių teisių atsiradimas bei realizavimas Lietuvoje (paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimas bei nuosavybės teisės atsiradimas ir įregistravimas NTR) bei atitinkamai Lietuvos pilietybę turinčių asmenų asmeninių turtinių teisių pasikeitimas ar pabaiga (universalus teisių perėmimas).

45. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos jurisdikcijos nustatymą bei bylos nutraukimą CPK 782 straipsnio pagrindu, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.