Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. prašymą atsakovui V. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Teismas, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti LR CPK 80 str. 5 d. nustatytą žyminį mokestį ir pusės LR CPK 80 str. 1 d. numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą (LR CPK 147 str. 3 d.).

Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių (LR CPK 147 str. 3 d.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, t. y. šių nuostatų tikslas – išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, privalo nurodyti priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, taip pat pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (LR CPK 144 str. 1 d., 147 str. 3 d.) ((Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-449-464/2015, Nr. e2-760-183/2015; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1600-657/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui : 1) turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 2) turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 3) turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010).

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.), kuriose yra sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip vaikų išlaikymas, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, o taip pat ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo turi atitikti bendruosius reikalavimus šalių procesiniams dokumentams, nustatytus LR CPK 111 str. ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus LR CPK 147 str. 3 d. Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (LR CPK 147 str. 1 d.), todėl tokiems prašymams netaikomas trūkumų šalinimo institutas, o esant tokio prašymo turinio ir formos trūkumams, prašymas netenkinamas, leidžiant suinteresuotam asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą su tokiu prašymu, ištaisius formos ir turinio trūkumus (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1600-657/2018).

Šeimos ginčuose nuo 2020-01-01 yra privaloma mediacija, t. y. privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme (LR Mediacijos įstatymas 20 str.).

Nagrinėjamu su ieškiniu pateiktas tik vaiko gimimo liudijimas ir atstovavimo sutartis. Įrodymai apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos nepatikti. Vien tai sudaro pagrindą prašymo netenkinti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas situacijoje, kai dar neprasidėjusi privalomoji mediacija, ne tik nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, bet nelaikytinas tikslingu ir proporcingu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti sutrukdytas (įtakojamas) mediacijos procesas bei gali atsirasti prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai ir dar didesniam ginčui.

Be to, ieškovė nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad realiai egzistavo / egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Kaip matyti iš prašymo turinio, susiklosčiusi santykių situacija tarp ieškovės ir atsakovo nėra siurprizinė, staigi ar netikėta, t. y. tęstiniai šalių santykiai gyvenant skyrium.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad net Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Taigi, net ir vykstant privalomajai mediacijai šeimos ginče neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, nebent yra išimtinės ir neabejotinos (tikėtinos) aplinkybės, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pagrįstos konkrečiomis ir tikėtinomis grėsmėmis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme jokių tikėtinų grėsmių nenurodo. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra pagrįstos konkrečiomis ir realiomis grėsmėmis.

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos be gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovė nurodo, kas atsakovas neteikia išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis. Tačiau tuo pačiu, perteikdama atsakovo argumentus, pripažįsta, kad atsakovas išlaikymą teikia alternatyviu būdu.

Iš prašymo turinio matyti, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tačiau nėra neaišku ar tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos skubus išsprendimas (t. y. neišnagrinėjus visų ginčo šalių aplinkybių iš esmės, jeigu šalims nepavyks suderinti tarpusavio ginčo taikiai mediacijos procese) gali iš esmės net pažeisti vaiko interesus, nes šioje proceso stadijoje ieškovė iš esmės remiasi tik savo subjektyviais paaiškinimais ir prielaidomis. Dėl vaiko gyvenamosios vietos (taip pat ir dėl laikinos gyvenamosios vietos) negali būti priimtas skubotas sprendimas, neįvertinus visų ginčo aplinkybių išsamiai ir iš viso net nesant pareikštam ieškiniui teismui bei neištyrus kartu su ieškiniu ir atsikirtimais pateiktų įrodymų ir neišklausius negavus vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir / ar specialistų paaiškinimų. Pažymėtina, kad vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko santykiai yra šeimos gyvenimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. požiūriu, o teismo sprendimas, kuriuo laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma nuodugniai neįvertinus visos šeimos situacijos, gali nulemti galutinį bylos rezultatą ir padidinti tikimybę, kad bus tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl to bylos procesas nebūtų suderinamas su teise į šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019-07-23 sprendimas Širvinskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17)).

Laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp šalių yra konkretus ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ar kad šalys (viena iš jų) negali bendrauti su vaiku ar kyla konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Todėl nėra pagrindo laikinai sureguliuoti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.

Apibendrinant, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, nenurodė ir neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, taip pat nenurodė ir neįrodė jokių realių grėsmių, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo neatitinka įstatymo reikalavimų, be to yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad šiuo atveju šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti, jeigu nebūtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, priešingai, šiuo atveju gali net būti pažeisti. Pirmiausia, turi būti išnaudotos šalių (vaiko tėvų) galimybės išspręsti ginčą taikiai mediacijos būdu.

Esant tokioms aplinkybėms prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rūmus.