Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-159-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-24
Bylos Nr.
2A-159-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01522-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-159-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01522-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 35.3.1; 44.5.2.4; 73.2.6.1; 99.5; 114.4 114.11; 121.14; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2526-901/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams N. E. ir O. N. L., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių N. E. ir O. N. L. 11593,95 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-30 Švedijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl N. E., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovei O. N. L. priklausančią transporto priemonę Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta kita transporto priemonė. Atsakovei O. N. L. priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Švedijos, nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatas, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos, nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 29550,00 SEK (11593,95 Lt) sumai. Ieškovas sumokėjęs Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – LR TPVCAPDĮ) 23 straipsnio nuostatomis įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš bendraatsakovių. Atsakovams gera valia nesumokėjus reikalaujamos sumos, ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 11593,95 Lt nuostolių atlyginimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-3 b.l.). Taip pat nurodė, kad atsakovė O. N. L. nepagrįstai teigia, kad transporto priemonės nuosavybės teisės buvo perleistos I. R. (buvusi pavardė M.), kadangi I. R. neigė sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas pažymėjo, kad nors ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra sustabdytas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad „Tikėtina, jog rankraštinį įrašą „I. M.“ 2009-11-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties dviejose kopijose eilutėje „Transporto priemonę pirko“ parašė ne I. M., o kitas asmuo“ (113-114 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovė O. N. L. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad jai priklausiusi transporto priemonė Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota 2009-11-12 N. E., kuris šį automobilį pirko savo sesers (draugės) I. M. (dabartinė pavardė R.) vardu. Automobilio pardavimas registruotas 2009-11-12 pagal galiojančius įstatymus. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu nebuvo automobilio savininkė, todėl neturėjo pareigos automobilio drausti privalomuoju draudimu. Tik po eismo įvykio I. M. bandė paneigti nuosavybės teises (97 b.l.).

Atsakovas N. E. ir trečiasis asmuo I. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo N. E. 11593,95 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 810,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Ieškovo ieškininius reikalavimus atsakovės O. N. L. atžvilgiu teismas atmetė, atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 300,00 Lt atstovavimo išlaidų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė kad 2009 m. gruodžio 30 d. Švedijoje atsakovas N. E. vairavo atsakovės O. N. L. vardu registruotą transporto priemonę Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarant 29550,00 SEK (11593,95 Lt) žalos. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo, kad dėl minėto eismo įvykio kaltas N. E., tačiau byloje kilo ginčas dėl to kam eismo įvykio metu priklausė transporto priemonė Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, atsakovės O. N. L. teigimu, eismo įvykio dieną buvo parduota. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog O. N. L. ar I. R. iki 2009-12-30 Švedijoje įvykusio autoįvykio būtų pardavusi automobilį Peugeot 605 eismo įvykio kaltininkui N. E., tačiau, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, teismas vertino, jog 2009-12-30 Švedijoje įvykusio autoįvykio metu būtent I. R., o ne O. N. L. buvo minėto automobilio tikroji savininkė ir būtent I. R. privalėjo vykdyti LR TPVCAPD įstatymo reikalavimus ir apdrausti šį automobilį. Teismas pažymėjo, kad šios faktinės aplinkybės nekeičia pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje I. M. (R.) parašo suklastojimo, kadangi tyrimo metu nebuvo priimtas atitinkamas pirkėjos parašo suklastojimą konstatuojantis nuosprendis, be to, net ir pateiktoje specialisto išvadoje nurodytos tik tikėtinos išvados, kad žodžius I. M. įrašė ne ji, o jos parašas net nebuvo tirtas. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei O. N. L. ir ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Vertindamas ieškovo reikalavimo, pareikšto atsakovui N. E., pagrįstumą teismas pažymėjo, kad kiekvienas Europos Sąjungoje esantis draudikų biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju žalą pradžioje administravo Švedijos draudikų biuras, kuris pagal tos valstybės įstatymus atlikęs tyrimą atlygino nukentėjusiam asmeniui patirtus nuostolius 29550,00 SEK sumai, todėl ieškovas remiantis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais negalėjo kvestionuoti atliktų remonto darbų, išlaidų dydžio, šią sumą sumokėjo, o teismui pateikė iš Švedijos draudikų biuro gautą žalos administravimo medžiagą, kurioje detalizuota, kas sudaro remonto išlaidas. Remdamasis LR CK 6.280 straipsnio 1 dalies bei LR TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendė, jog ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininkę, kaip pažeidusią draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų transporto priemonių, reikalavimus, prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka, taip pat ieškovas turi teisę reikalauti šią žalą priteisti ir iš vieno solidaraus atsakovo. Nagrinėjamu atveju nenustatęs, kad atsakovai, gavę ieškovo 2011-04-22 ir 2013-10-15 raštiškas pretenzijas per nustatytą terminą būtų sumokėję Lietuvos draudikų biuro reikalautas sumas ar dalį jų, teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo regreso tvarka, todėl ieškovo reikalavimą atsakovo N. E. atžvilgiu tenkino, priteisiant iš atsakovo, eismo įvykio kaltininko N. E., visą 11593,95 Lt (29550,00 SEK) nuostolių sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas ieškovo ieškinys O. N. L. atžvilgiu, patenkinti ieškovo ieškinį, reikalaujamą sumą priteisiant solidariai iš N. E. ir O. N. L. bei priteisti iš bendraatsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju O. N. L. nėra tinkama atsakovė byloje. Pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartis byloje turi būti vertinama kritiškai, kaip nepagrindžianti atsakovės teiginio apie tariamai įvykusį transporto priemonės pardavimo faktą, kadangi sutarties originalas byloje nebuvo pateiktas, o jos sudarymo faktą ginčija I. R., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl sutartyje užfiksuoto transporto priemonės pirkimo - pardavimo fakto. Be to, bendraatsakovės pateikta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl negalima būti tikrais tariamo pirkėjo parašo autentiškumu, t.y. laikyti tokią sutartį sukeliančia teisines pasekmes tariamam pirkėjui. Pagal Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, nuostatas, į VĮ „Regitra“ kreiptis turi buvęs ir naujas transporto priemonės savininkai, ar jų vardu notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kuomet naujas transporto priemonės savininkas transporto priemonę įgyja notaro patvirtinto sandorio pagrindu (Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 78.3.2 punktas). Taigi, jeigu į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik viena iš pirkimo - pardavimo sandorio šalių, t.y. negalima identifikuoti vienos iš sutartį pasirašančios šalies, tokia sutartis turi būti patvirtinta notaro.

2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovas, kuris įrodinėja jo vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju vien tik O. N. L. pateiktos notaro nepatvirtintos sutarties kopijos, kurios pasirašymo faktą neigia pats tariamas transporto priemonės pirkėjas, ir prieštaringų liudytojo parodymų apie transporto priemonės nuosavybės teisės tariamą perleidimą nepakanka išvadai, kad automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo ne O. N. L..

Atsakovai N. E. ir O. N. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo sprendžiant tinkamo atsakovo dėl ieškovo patirtų nuostolių nustatymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad O. N. L. nėra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi eismo įvykio metu atsakovui N. E. vairuojant atsakovės O. N. L. vardu registruotą automobilį, esant perleistai atsakovės nuosavybės teisei į transporto priemonę kitam asmeniui, atsakovė O. N. L. eismo įvykio metu neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovė O. N. L. nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės pardavimo kitam asmeniui faktą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir tyrimą, išsamiai ir objektyviai įvertino visas teismo sprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus atsakovės O. N. L. atžvilgiu. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2009-12-30 Švedijoje atsakovas N. E., vairuodamas transporto priemonę Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Lietuvos Respublikoje atsakovės O. N. L. vardu (125 b.l.), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (71 b.l.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas N. E., tačiau apeliantas kelia reikalavimą nustatyti solidarią atsakovės O. N. L. atsakomybę tuo pagrindu, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininkė buvo atsakovė, o ne pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas asmuo - I. M.. Teisėjų kolegiją įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių nurodytas aplinkybes, nesutinka su apelianto argumentais bei sprendžia, kad konkrečiu atveju byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad transporto priemonės Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku eismo įvykio metu buvo atsakovė O. N. L..

Pažymėtina, kad Draudikų biurui naudojantis reikalavimo teise į savininką LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, aktualus transporto priemonės savininko nustatymo klausimas įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme. Nustatant transporto priemonės savininką pagal pareikštą Draudikų biuro reikalavimą, galimybė remtis transporto priemonių registro duomenimis ribota. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos 2009-11-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė N. L. 2009-11-12 pardavė pirkėjai I. M. atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Iš atsakovės pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyt, kad 2009-11-12 O. N. L. VĮ „Regitra“ Tauragės filiale pateikė pranešimą – deklaraciją dėl transporto priemonės pardavimo ir, kad 2010-02-02 transporto priemonė buvo automatiškai išregistruota (99 b.l.). Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK pateiktų duomenų matyti, kad 2011-04-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal I. R. pareiškimą dėl to, jog 2009-11-12, Tauragėje VĮ „Regitra“ O. N. L. pateikė automobilio Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp O. N. L. (pardavėjos) ir (pirkėjos) I. M., kurios pareiškėja I. M. nepasirašė (11, 129 b.l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK pažymėjo, kad tyrimo metu nepavyko rasti pirkimo – pardavimo sutarties originalo, rašysenos tyrimą atlikę specialistai negalėjo atsakyti kas pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje eilutėje „pirkėjas I. M.“, išvadoje nurodė, kad tikėtina, jog įrašą „I. M.“ parašė ne I. M., o kitas asmuo (12 b.l.), o apklausos metu N. E. nurodė, kad už seserį sutarties nepasirašinėjo, kas pasirašė minėtoje sutartyje, teigė nežinąs. Iš byloje pateikto rašto taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu visi proceso veiksmai buvo atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas sustabdytas (129 b.l.). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, sandorio sudarymo faktu neigiantis savo atsakomybę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-300/2010). Tais atvejais, kai LR CK ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, Draudiko biuro LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis, o Draudiko biuras gali ginčyti šio atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, jo teigimu, eismo įvykio neapdrausta transporto priemone metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Dėl to, pavyzdžiui, neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Konkrečiu atveju teisėjų kolegijos vertinimu byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties turinys, nepaisant to, kad pateiktas ne sutarties originalas, bei nustatytos aplinkybės, kad po 2009-11-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo atsakovė O. N. L. VĮ „Regitra“ Tauragės filialui pateikė pranešimą – deklaraciją dėl transporto priemonės pardavimo bei, kad eismo įvykį sukėlęs N. E. su pirkimo pardavimo sutartyje pirkėju įvardintu asmeniu - I. M. (R.) yra susijęs giminystės ryšiais (brolis ir sesuo), suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovė O. N. L. 2009-12-30 eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės Peugeot 605, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienos proceso šalies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad atsakovė O. N. L. nepateikė jokių tinkamų įrodymų, galinčių pagrįsti transporto priemonės nuosavybės perleidimo faktą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, kad apeliantas pateikė pakankamų ir įtikinamų įrodymų, paneigiančių duomenų apie transporto priemonės pardavimą teisingumą bei patvirtinančių, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonės neabejotinai buvo atsakovės O. N. L. nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė, viešame registre įregistruota kaip automobilio savininkė, siekdama savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo ieškovui perkelti kitam asmeniui, tinkamai įvykdė pareigą nurodyti asmenį, įsigijusi iš jos transporto priemonę, šis asmuo buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat byloje buvo pateikti automobilio pirkimą – pardavimą patvirtinantys įrodymai, kurių apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo (LR CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad byloje ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl atsakovės O. N. L. kaltės dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, nepakanka įrodyti byloje pareikštiems ieškovo reikalavimams, bei pripažįsta, kad konkrečiu atveju abejonių dėl atsakovės nurodytų transporto priemonės nuosavybės perleidimo fakto tikrumo teisėjų kolegijai nekyla. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius