Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-02 · Civilinė byla Nr. 2-2526-901/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
2-2526-901/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01522-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Atsakovas
O. N. L., N. E.
Civilinė byla Nr. 2-2526-901/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01522-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 38; 73.2.6.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo atstovui M. B.,atsakovės O. N. L. atstovui advokatui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams N. E. ir O. N. L. dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašo priteisti solidariai iš atsakovų N. E. ir O. N. L. 11 593,95 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Švedijoje 2009-12-30 dėl N. E., vairavusio O. N. L. vardu registruotą, jai priklausančią transporto priemonę Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Minėta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Kai užsienio valstybėje eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Švedijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 29550,00 SEK (11 593,95 LTL) sumai, kurį ieškovas patenkino ir ieškiniu regreso tvarka prašo solidariai išieškoti iš atsakovų (įvykio kaltininko ir nedraustos priemonės savininkės) transporto priemone padarytą žalą. Ieškovo atstovo teigimu būtent Švedijos draudikų biuras vertina žalos dydį, o Lietuvos draudikų biuras pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatus neturi teisės revizuoti šios sumos. Pagal suformuotą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-300/2010) asmuo, perleidęs transporto priemonę, turi įtraukt į bylos nagrinėjimą tokį asmenį, kuris teikdamas paaiškinimus turi patvirtinti perleidimo aplinkybes, ko šiuo atveju nebuvo. I. R. net kreipėsi į policiją dėl jos parašo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje klastojimo, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu rašysenos ekspertizė nustatė, kad tai ne jos parašas. Be to, O. N. L. pati teikia prieštaringus paaiškinimus, nors eismo įvykyje dalyvavusio automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje transporto priemonės pirkėja nurodyta I. M. (dab. R.), tačiau atsakovės teigimu automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo N. E., kuris dalyvavo perkant automobilį ir kuris O. N. L. mokėjo pinigus už automobilį.

Atsiliepimas

Atsakovė O. N. L. su ieškovo reikalavimais jos atžvilgiu nesutinka. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovei priklausiusi transporto priemonė Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 12 d. buvo parduota N. E., kuris šį automobilį pirko savo sesers (draugės) I. M. (dab. R.) vardu. Ši sutartis nebuvo nuginčyta, ji įregistruota VĮ Regitra nustatyta tvarka, todėl kadangi atsakovė eismo įvykio metu nebuvo automobilio savininkė ji neturėjo pareigos automobilio drausti privalomuoju draudimu ir ji neatsako už pirkėjo, naujo savininko ar trečiųjų asmenų veiką ir pasekmes valdant automobilį. Tik po eismo įvykio I. M. bandė paneigti nuosavybės teises. O. N. L. atstovo teigimu naujasis savininkas turėjo įregistruoti VĮ Regitra duomenis apie pasikeitusi savininką. Esant įregistruotam faktui apie sudarytą automobilio perleidimo sutartį, ieškovas turėjo pareigą išsamiau pasidomėti, kas eismo įvykio metu buvo automobilio savininkas ir kas turėjo pareigą drausti automobilį.

Atsakovas N. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvykdavo į teismo posėdžius, jokių prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo.

Tretysis asmuo I. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvykdavo į teismo posėdžius, jokių prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 30 d. Švedijoje atsakovas N. E. vairavo atsakovės O. N. L. vardu registruotą transporto priemonę Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 29550,00 SEK (11 593,95 LTL) žalos (34-55, 56-71 b.l.). Byloje atsakovai neginčija, kad dėl minėto eismo įvykio kaltas atsakovas N. E.. Byloje kilo ginčas, kam eismo įvykio metu priklausė transporto priemonė Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovės O. N. L. atstovo teigimu eismo įvykio dieną buvo parduota, pateikiama 2009-11-12 šio automobilio pardavimo sutartis (10, 102 b.l.).

Ieškovo atstovo teigimu I. R. (buv. M.) savo paaiškinimais nepatvirtino, kad ji įgijo iš atsakovės O. N. L. minėtą transporto priemonę, be to, atsakovės paaiškinimai, kas įgijo transporto priemonę yra prieštaringi. I. R. yra pateikusi policijai pareiškimą dėl jos parašo suklastojimo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Reikia pažymėti, kad atlikus rašysenos tyrimą 2012-03-09 specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, kad rankraštinį įrašą „I. M.“ parašė ne ji, o kitas asmuo, kurio nepavyko nustatyti, parašų ištirti nebuvo galima, nes tyrimui pateiktos sutarties kopijos, be to sutarties tekstas neinformatyvus (12-14, 129 b.l.). Ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (11 b.l.).

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu ir įrodęs, kad automobilį eismo įvykio metu buvo pardavęs, tai tokio automobilio savininku yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, kt.). Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, bet ne jo įregistravimas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalis, kuri nustato transporto priemonių registravimą, nenustato privalomo reikalavimo įregistruoti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, keičiantis jos savininkams. Savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Atsakovės O. N. L. atstovo teigimu, taip pat atsakovės atsiliepime bei prie atsiliepimo pridedamo R. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad automobilį Peugeot 605 buvus šio automobilio savininkė pardavė N. E., kuris sumokėjo O. N. L. pinigus už automobilį ir kuris su ja buvo VĮ Regitra pateikiant Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (97, 98, 126-127 b.l.). Tačiau teismas neturi duomenų, kad O. N. L. ar I. R. iki 2009-12-30 Švedijoje įvykusio autoįvykio būtų pardavusi automobilį Peugeot 605 eismo įvykio kaltininkui N. E., nepateikta tokia automobilio pardavimo N. E. sutartis. Šalių atstovai patvirtino, kad minėta 2009-11-12 automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tiek eismo įvykio metu tiek iki šiol yra galiojanti ir nenuginčyta. Kažkokių savarankiškų reikalavimų dėl sutarties ar atskirų jos nuostatų nuginčijimo I. M. (R.) nepareiškė ir nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje nei atsakovas nei I. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo ir paaiškinimų neteikė, bylos eiga nesidomėjo, nereiškė jokių prašymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis tebėra registruotas VĮ Regitra O. N. L. vardu (9, 99-100, 125 b.l.). Nepaisant to, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2009-12-30 Švedijoje įvykusio autoįvykio metu būtent I. R., o ne O. N. L. buvo minėto automobilio tikroji savininkė ir būtent I. R. privalėjo vykdyti TPVCAPD įstatymo reikalavimus ir apdrausti šį automobilį (TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., Europos Parlamento ir Tarybos 2009-09-16 direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau Direktyva) 3 str.). Šio fakto nekeičia tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje I. M. (Rimkienės) parašo suklastojimo, kadangi nėra priimtas atitinkamas pirkėjos parašo suklastojimą konstatuojantis nuosprendis, be to, net ir pateiktoje specialisto išvadoje nurodytos tik tikėtinos išvados, kad žodžius I. M. įrašė ne ji, o jos parašas net nebuvo tirtas. Ieškovas O. N. L. nepakeitė į tinkamą šalį (atsakovę) I. R.. Ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartimi c.b. Nr. 3K-7-300/2010, pagal kurią žala priteista iš VĮ Regitra registruoto eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininko, šioje byloje remtis negalima, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (toje byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas tariamas automobilio pirkėjas, atsakovo nurodomas eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininku, nepateikta automobilio pardavimo sutartis, be to, eismo įvykio kaltininkas žuvo).

Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei O. N. L. ir ieškovo ieškinio reikalavimus O. N. L. atžvilgiu atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 185 str.). Taip pat naikintinos Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-03 atsakovės O. N. L. turtui ir piniginėms lėšoms taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Eismo įvykio metu minėto trečiajam asmeniui I. R. priklausančio automobilio civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To neginčija proceso dalyviai. Automobilio savininkė negalėjo pati naudotis ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, o pažeidusi šią pareigą turi prisiimti su tuo susijusių nuostolių atlyginimo riziką.

Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (TPVCAPD įstatymo 10 str. 1 d.). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Vienas pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju Švedijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai užsienio valstybėje eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Remiantis 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/RB iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EB, 84/5/EB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, žalos atlyginimo reglamentavimą paliko valstybių narių nuožiūrai. Taigi, vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis minėtu TPVCAPD įstatymu.

Švedijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str. (TPVCAPD įstatymo vadinama Bendradarbiavimo nuostatai, paskelbti 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB), 15-26, 32-33 b.l.), gavęs pretenziją, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 29550,00 SEK (11 593,95 LTL) sumai, kurį ieškovas patenkino (27, 34-55 b.l.) ir prašo regreso tvarka solidariai išieškoti iš atsakovų - įvykio kaltininko ir nedraustos priemonės buvusios savininkės, Švedijoje padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas.

Kiekvienas Europos Sąjungoje esantis draudikų biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Bendradarbiavimo nuostatų 6 str. 1 d.). Kadangi žalą pradžiai administravo Švedijos draudikų biuras, kuris pagal tos valstybės įstatymus atlikęs tyrimą atlygino nukentėjusiam asmeniui patirtus nuostolius 29550,00 SEK sumai, todėl ieškovas remiantis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais negalėjo kvestionuoti atliktų remonto darbų, išlaidų dydžio, šią sumą sumokėjo, o teismui pateikė iš Švedijos draudikų biuro gautą žalos administravimo medžiagą, kurioje detalizuota, kas sudaro remonto išlaidas.

LR CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Remiantis TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 d., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonę neapdraudusį jos savininką. Taigi ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininkę, kaip pažeidusią draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka, tačiau ieškovas taip pat turi teisę reikalauti šią žalą priteisti ir iš vieno solidaraus atsakovo (CK 6.6 str. 4 d., 6.280 str. 1d., TPVCAPD 23 str. 1d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-325/2008). Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-300/2010; LAT Teismų praktika Nr. 34, p.370).

Nenustatyta, kad atsakovai, gavę ieškovo 2011-04-22 ir 2013-10-15 raštiškas pretenzijas (28, 29 b.l.) per nustatytą terminą būtų sumokėję Lietuvos draudikų biuro reikalautas sumas ar dalį jų. Teismas neturi pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ieškovo reikalavimas N. E. atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo, eismo įvykio kaltininko N. E. visą 11 593,95 LTL (29550,00 SEK) nuostolių sumą.

LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo N. E. priteistina ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, atmetus ieškinio reikalavimus atsakovės O. N. L. atžvilgiu, iš ieškovo atsakovei priteisina 300,00 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. tik dėl vieno iš dviejų atsakovų, iš atsakovo N. E. ieškovui priteistina pusė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 174,00 Lt žyminio mokesčio, 421,70 Lt dokumentų vertimo išlaidų, 132,50 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 82,50 Lt ieškovo atstovo kelionės į teismo posėdį išlaidų, viso 810,70 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 8, 30-31, 94-95, b.l.).

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, tiek iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys tenkintas, t.y. N. E., tiek iš ieškovo, atmetus jo reikalavimus kitai atsakovei priteistina valstybės biudžetui lygiomis dalimis 30,62 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 15,31 Lt (LR CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259 str. – 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 11 593,95 Lt (vienuolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt tris litus 95 centus) nuostolių atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 810,70 Lt (aštuonis šimtus dešimt litų ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291, naudai.

Atmesti ieškovo ieškininius reikalavimus atsakovės O. N. L. atžvilgiu.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 300,00 Lt (tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų atsakovės O. N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-03 nutartimi atsakovės O. N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui ir piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. E. 15,31 Lt (penkiolika litų ir 31 centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 15,31 Lt (penkiolika litų ir 31 centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė