Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-11 · Civilinė byla Nr. e2A-716-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
e2A-716-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas
K. C.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-716-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-00396-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. C. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-653-476/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei K. C. dėl žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės K. C. priteisti 5357,99 Eur žalą, padarytą neteisėtai naudojant elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros apskaitų grupės darbuotojai, 2016-10-28 vykdydami darbo funkcijas, nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) įvadiniame kabelyje, prieš apskaitos prietaisą, mechaniškai pažeidus kabelio ir apsauginį apvalkalą, slaptai prijungti 2 vienfaziai laidai, kurių pagalba tiekiama elektros energija prailgintuvais. Slaptomis atšakomis neteisėtai vartojamos elektros energijos apskaitos prietaisas nefiksavo. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad abonentui elektros energijos tiekimas nėra nutrauktas, atšakos atjungtos. Atsakovė yra šio objekto savininkė. Nors šalys rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudariusios, tačiau vadovaujantis LR CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, laikytina, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. 2016-12-14 ieškovės darbuotojai, atlikdami patikrinimus, vėl pastebėjo, kad kabelis pajungtas pakartotinai. Po 2016-10-28 Patikrinimo akto, kuriuo rastos neteisėtai įrengtos slaptos atšakos, surašymo, apskaitos skydas 2016-12-14 jau buvo įrengtas lauke, tik dar nespėta iškelti apskaita. Perskaičiuotas neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekis per laikotarpį nuo 2013-10-29 iki 2016-10-28 pagal faktinę elektros imtuvų galią sudaro 5357,99 Eur. Atsakovės padaryta ir neatlyginta žala sudaro 5357,99 Eur, todėl 2017-01-03 atsakovei raštu buvo pateikta apmokėti sąskaita, tačiau atsakovė iki šiol jos nėra apmokėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, iš atsakovės K. C. priteisė 5357,99 Eur žalą, padarytą neteisėtai naudojant elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 121,00 Eur žyminį mokestį ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso K. C., 2016-10-28 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu nustatyta, kad gyvenamajame name, įvadiniame kabelyje, prieš apskaitos prietaisą, mechaniškai pažeidus kabelio ir apsauginį apvalkalą, slaptai prijungti du vienfaziai laidai, kurių pagalba tiekiama elektros energija prailgintuvais. Slaptomis atšakomis sunaudota elektros energija buvo vartojama be apskaitos, atšakos atjungtos. Nustatyta, kad abonentui elektros energijos tiekimas nėra nutrauktas. Patikrinimo metu buvo nubraižyta vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schema, padarytos fotonuotraukos, iš kurių matyti neteisėtai prijungtos atšakos bei sudarytas vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašas, ant kurio yra pasirašiusi atsakovė K. C., nurodydama, kad sąrašas atitinka name esančius elektros imtuvus.

Teismas nurodė, kad elektros energija buvo naudojama be apskaitos, todėl suvartotą elektros energiją ieškovė nusprendė perskaičiuoti pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2013-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 132.13. punktą už laikotarpį nuo 2013-10-29 iki 2016-10-28 pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų per parą lentelę.

Teismas konstatavo, kad elektros energijos vartotojo (abonento) kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, nagrinėjamu atveju ją turi nuginčyti pati atsakovė, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl neteisėto prisijungimo prie ieškovės elektros energijos tinklų, pakeičiant elektros energijos prijungimo schemą.

Teismo vertinimu, atsakovė, kaip namo savininkė, turi pareigą užtikrinti jai nuosavybės teise priklausančio namo elektros energijos įrenginių prijungimo schemos teisingumą ir teisėtumą. Akivaizdu, kad per slaptas atšakas tekėjo elektros energija, todėl pripažino, kad elektros energija buvo naudojama neteisėtu būdu. Atsakovė leido ieškovės darbuotojams patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, todėl buvo sudarytas vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašas, ant kurio atsakovė K. C. pasirašė, nurodydama, kad sąrašas atitinka name esančius elektros imtuvus. Teismas laikė, kad ieškovės paskaičiuotas žalos dydis yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė K. C. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymą perskaičiuoti žalos dydį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Priteistos žalos dydis - 5000 Eur - yra per didelis. Ją skirdamas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes.

8.2. Žala nepagrįstai paskaičiuota už trejus metus, nes turi būti skaičiuojama tik už vienerius metus, ataskaita už elektros suvartojimą teikiama kiekvienais metais gruodžio mėnesio gale, todėl žalos dydis turi būti skaičiuojamas už vienerius metus.

8.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus pensininkė, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 180 Eur pensija, todėl priteistą žalą ji galės mokėti dalimis ir tik nedidelėmis sumomis.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o K. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nemotyvuotą ir neatitinkantį teisės aktų keliamų reikalavimų tokio tipo procesiniams dokumentams. Nurodė, kad K. C., pateikdama apeliacinį skundą, nepateikė kartu su juo dokumentų, patvirtinančių žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo fakto. Apeliacinis skundas privalo būti pasirašytas jį surašiusio asmens ir jį teikiančio asmens. Apeliaciniame skunde yra tik K. C. parašas, todėl akivaizdu, kad ji pati surašė šį procesinį dokumentą, nors neturėjo tam teisės. Apeliaciniame skunde nėra jokių teisinių argumentų, patvirtinančių Raseinių rajono apylinkės teismo priimto sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Ieškovės manymu, apeliacinis skundas yra nepriimtinas, turintis daug trūkumų, todėl turi būti paliktas nenagrinėtu arba suteiktas apeliantei terminas trūkumams pašalinti. Ieškovė žalą apskaičiavo ne savo nuožiūra, bet griežtai vadovaudamasi teisės aktu, t. y. Taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja Civilinio kodekso normoms. Objekte buvo įrengtas slaptas atvadas ir dėl jo slaptumo ieškovės darbuotojai neturėjo jokios galimybės tikrindami elektros apskaitos prietaisus planinių patikrinimų metu pastebėti, kad elektros energija yra vartojama apeinant apskaitą. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad turi būti taikomas vienerių metų laikotarpis žalos apskaičiavimui. Elektros energijos vartotoja netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. jos neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu veikimu – įsirengus slaptą atvadą prieš apskaitos prietaisą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2016-10-28 tikrinant atsakovės K. C. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) įrengtą elektros apskaitą, buvo nustatyta, kad įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą, mechaniškai pažeidus kabelio ir apsauginį apvalkalą, slaptai prijungti 2 vienfaziai laidai, kurių pagalba tiekiama elektros energija prailgintuvais. Slaptomis atšakomis neteisėtai vartojamos elektros energijos apskaitos prietaisas nefiksavo. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad abonentui elektros energijos tiekimas nėra nutrauktas, atšakos atjungtos. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, redakcija 2013-12-04) toliau – ir Taisyklės) 120 punktu, buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11003555 (toliau – ir Aktas), kuriame užfiksuota pažeidimo esmė. Vadovaujantis Taisyklių 122 punktu, surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai, kuri, išnagrinėjusi aktą bei vadovaudamasi Taisyklių 132.12 punktu, nusprendė perskaičiuoti atsakovės sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2013-10-29 iki 2016-10-28 (už tris metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas). Perskaičiavus buvo nustatyta, kad neteisėtai naudojant elektros energiją, ieškovei padaryta 5357,99 Eur žala. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės minėtą žalą už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nurodydamas, kad atsakovė K. C. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl neteisėto prisijungimo prie ieškovės elektros energijos tinklų, pakeičiant elektros energijos prijungimo schemą.

Nesutikdama su teismo sprendimu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5357,99 Eur žalą, nes ji yra per didelė, o taip pat nepagrįstai šią žalą priteisė už trejus metus, nes žala turi būti skaičiuojama tik už vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertindamas prašomos priteisti žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublik?s energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.13 punktu (redakcija 2013-12-04), kuris numato, kad kai nustatoma, jog, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.), arba elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 132.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Šiuo atveju ieškovės sudaryta komisija atsakovės suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiavo už trejus metus, kaip tokią galimybę numato prieš tai nurodytas Taisyklių punktas. Kadangi suvartota elektros energija buvo paskaičiuota pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas. Pažymėtina, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovės paskaičiuota 5357,99 Eur dydžio žala yra per didelė ir prieštarauja Taisyklėse nurodytai skaičiavimo tvarkai. Dėl nurodyto, apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovės paskaičiuotą 5357,99 Eur dydžio žalą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus, arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Vienas tokių būdų – teisės aktų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Taisyklėse nustatyti dydžiai skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės akte (Taisyklėse) nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-06-22 nutartis c. b. Nr. e3K-3-285-611/2017).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė yra garbaus amžiaus pensininkė, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 180 Eur pensija, todėl priteistą žalą ji galės mokėti dalimis ir tik nedidelėmis sumomis.

Nors apeliantė nurodo, jog priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantės gaunamas pajamas sudaro 180 Eur dydžio pensija ir tai leidžia priteistą žalą mokėti tik dalimis, tačiau, kaip matyti iš procesinių dokumentų, ieškinio tenkinimo atveju ji neprašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo sudaryta galimybė 30 procentų sumos (1608,00 Eur) sumokėti iki 2016-12-23, likusiai sumai pasirašyti vekselį, tačiau atsakovė šia lengvata nepasinaudojo.

Ieškovės teigimu, K. C., pateikdama apeliacinį skundą, nepateikė kartu su juo dokumentų, patvirtinančių žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo fakto, o apeliacinis skundas pasirašytas tik atsakovės K. C..

CPK 306 straipsnio 3 dalies norma, numatanti, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, yra galiojanti ir taikoma nuo 2017 m. liepos 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės K. C. apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2017 m. birželio 21 d., todėl aukščiau minėta teisės norma apeliantei netaikytina.

Nesutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė K. C., pateikdama apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 121 Eur dydžio žyminį mokestį. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos matyti, jog atsakovei civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (sprendimas Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-1525-8578), taigi, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei ji yra atleista.

Teisėjų kolegija pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad apeliacinis skundas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą.

Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažinta, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 ir kt.).

Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė