Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko, nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato Valdo Falkausko ir nuteistojo M. B. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „P. l.“ turto sugadinimo) – laisvės apribojimu 3 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. P. garažo) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. V.) – laisvės apribojimu 5 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl E. Š. priklausančio automobilio „VW Polo“ ratų vagystės) – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. R. priklausančio automobilio „Audi 100“ ratų vagystės) – laisvės apribojimu 3 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. J. garažo) – laisvės apribojimu 9 mėnesiams,

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. J. turto sugadinimo) – laisvės apribojimu 3 mėnesiams.

D. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB “P. l.”) išteisintas, jo veiksmuose nesant šio nusikaltimo sudėties.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl R. J. turto sugadinimo) ir BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš R. J. garažo), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

G. S. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. S. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-01-20 d. 18 val. 15 min. iki 2014-01-21 d. 21 val. 05 min.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž., M. B. ir G. S. nuteisti už tai, kad 2013 m. gruodžio 15 d., apie 23-24 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, išplėšę garažo durų spyną, 100 Lt vertės, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajam V. P. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą turtą – V. P. priklausančius daiktus: 31 vnt. „H“ formos cinkuoti metalo šiltnamių detalių, kurių vienos vertė 20 Lt, bendra vertė 620 Lt, 10 vnt. „U“ formos cinkuoti metalo šiltnamių detalių, kurių vienos vertė 10 Lt, bendra vertė 100 Lt, ir automobilio „Fiat Marea“ greičių dėžę, 200 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto už 920 Lt ir sugadino svetimo turto už 100 Lt, padarydami nukentėjusiajam V. P. 1020 Lt turtinę žalą.

Be to, D. Ž. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio 15 d. arba 16 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie garažų, veikdami kartu, nuo automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam A. V., nusuko ir taip pagrobė svetimą turtą – A. V. priklausančius keturis automobilio „Mazda 6“ ratus, kurių vieno vertė 250 Lt, bendra vertė 1000 Lt, padarydami nukentėjusiajam A. V. 1000 Lt turtinę žalą.

Be to, D. Ž., M. B. ir G. S. nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio 18 d., apie 3-4 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „E.“, veikdami kartu, nuo automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai E. Š., nusuko ir taip pagrobė svetimą turtą – E. Š. priklausančius keturis automobilio „VW Polo“ ratus, kurių vieno vertė 150 Lt, bendra vertė 600 Lt, padarydami nukentėjusiajai E. Š. 600 Lt turtinę žalą.

Be to, D. Ž., M. B. ir G. S. nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio 18 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „K.“, veikdami kartu, nuo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam V. R., nusuko ir taip pagrobė svetimą turtą – V. R. priklausančius du automobilio „Audi 100“ ratus, kurių vieno vertė 200 Lt, bendra vertė 400 Lt, padarydami nukentėjusiajam V. R. 400 Lt turtinę žalą.

Be to, D. Ž., M. B. ir G. S. nuteisti už tai, kad 2014 m. sausio 19 d. nuo 1.00 val. iki 4.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, sugadinę kieme judesio daviklio lempą, 100 Lt vertės, ir išlaužę durų įleidžiamą spyną, 40 Lt vertės, taip tyčia sugadinę nedidelės vertės svetimą turtą, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajam R. J. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur slapta pagrobė svetimą turtą – R. J. priklausančius daiktus: oro kompresorių „Walter“ 2200 Lt vertės, suvirinimo aparatą „Kempas“, 1800 Lt vertės, automobilinį akumuliatorių įkroviklį „CarJack“, 380 Lt vertės, automobilinį akumuliatorių įkroviklį „Elektronic“, 120 Lt vertės, akumuliatorinių gręžtuvų komplektą „Makita“, kurį sudaro du akumuliatoriniai suktuvai, įkroviklis ir akumuliatorius, bendrai 650 Lt vertės, automobilinį akumuliatorių „Baren“, 60 Lt vertės, akumuliatorių „MUTLU“, 60 Lt vertės, mažą automobilinį akumuliatorių „Baren“, 50 Lt vertės, mažą akumuliatorių „YusimGold“, 50 Lt vertės, ir dar vieną mažą akumuliatorių be pavadinimo, 50 Lt vertės, du automobilinius rankinius keltuvus, kurių vieno vertė 180 Lt, bendra vertė 360 Lt, nuo automobilių ratų montavimo staklių pagrobė žarną su manometru, bendros 100 Lt vertės, momentinį kaitinimo feną, 150 Lt vertės, R17 „Mitsubichi“ automobilio keturių lengvo lydinio ratlankių komplektą, 1000 Lt vertės, R17 „AUDI A3“ automobilio keturių lengvo lydinio ratlankių komplektą su padangomis, bendros 1200 Lt vertės, R17 „Audi“ ir „VW“ automobilių vieną komplektą iš keturių lengvo lydinio ratlankių, kurio vertė 1000 Lt, R16 aukšto spaudimo keturias padangas (205 x 65 keturi vnt.), bendros 400 Lt vertės, įvairių matmenų 20 vnt. automobilinių padangų, kurių vienos vertė 50 Lt, bendra vertė 1000 Lt, 3 vnt. ratų komplektus, kurių vieno vertė 700 Lt, bendra vertė 2100 Lt, įvairių raktų ir atsuktuvų bendros 200 Lt vertės, benzininį pjūklą „Stihl“, 1000 Lt vertės, padangų protektoriaus gilinimo aparatą, 400 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto už 14 330 Lt ir sugadino svetimo turto už 140 Lt, padarydami nukentėjusiajam R. J. 14470 Lt turtinę žalą.

Be to, M. B. ir G. S. nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, apie 24 val. (duomenys neskelbtini), prie buvusio aerodromo, veikdami kartu, atrakinę duris rastu raktu, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajam Š. J. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą turtą – Š. J. priklausančius daiktus: 5 litrus benzino, kuris buvo išleistas iš generatoriaus, ir kurio vieno litro vertė 4,60 litai, bendra vertė 23 litai, plastmasinį 5 litrų raudonos spalvos bakelį, 25 Lt vertės, iš sunkvežimio išleido 20 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 4,50, bendra vertė 90 Lt, 20 litrų talpos kanistrą 15 Lt vertės, du sunkvežimio akumuliatorius, kurių vieno vertė 500 Lt, bendra vertė 1000 Lt, pneumatinį atsuktuvą mėlynoje dėžėje, 600 Lt vertės, pneumatinį purškiklį („pulivizatorių“), 120 Lt vertės, 3 vnt. vibro variklių, kurių vieno vertė 100 Lt, bendra vertė 300 Lt, iš viso pagrobė svetimo turto už 2173 Lt, padarydami nukentėjusiajam Š. J. 2173 Lt turtinę žalą.

Be to, D. Ž. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2013 m. lapkričio 27 d., apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, automobiliui „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB “P. l.”, D. Ž. grąžtu pragręžus skylę kuro bake, taip padarius 150 Lt turtinę žalą UAB “P. l.”, iš kuro bako pagrobė, t. y. išleido, 10 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 4,51 Lt, bendra vertė 45,10 Lt, priklausančio UAB “P. l.”, be to, palikę pragręžtą kuro baką, taip tyčia išleido ir sunaikino 30 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 4,51 Lt, bendra vertė 135,30 Lt, taip pagrobė svetimo turto už 45,10 Lt ir sugadino svetimo turto iš viso už 285,30 Lt, padarydami UAB “P. l.” 330,40 Lt turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB “P. l.” turto sugadinimo) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB “P. l.”), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir D. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti D. Ž. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Dėl M. B. ir D. Ž. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Dėl kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį

Dėl bausmės skyrimo

Skunde taip pat nurodoma, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlydamas bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė ne tik į Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodytus nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, bet atsižvelgė ir į baudžiamajame kodekse numatytą bausmės paskirtį (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Siūlydamas bausmės rūšį ir jos dydį, valstybinis kaltintojas taipogi atsižvelgė ir į pačių kaltinamųjų prašymą dėl jiems skirtinos bausmės rūšies. Apeliantas pažymi, kad tiek M. B., tiek G. S. prašė skirti jiems baudas, nes kitos bausmės rūšys jiems trukdytų baigus 12 klasę pasirinkti kitą mokymosi įstaigą, bei vėlesnį įpareigojimų laikymąsi. Tik kaltinamojo D. Ž. gynėjas advokatas V. Falkauskas nurodė, kad jo ginamajam kategoriškai negali būti skiriama bauda, nes jis neturi nei turto, nei pastovaus pragyvenimo šaltinio, todėl baudos paskyrimas pažeistų BK 90 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamus įstatymo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, valstybinis kaltintojas atsižvelgė į kaltinamųjų ir advokato prašymus ir pasiūlė pačią tinkamiausią bausmę, nes bausmė turi ne tik griežtai nubausti nusikalstamas veikas padariusi asmenį, bet ir suteikti tokiems asmenims progą suprasti ir pasitikėti Lietuvos Respublikos teisingumo sistema. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, darytina pagrįsta išvada, kad bausmė ir jos keliami tikslai tikrai bus pasiekti M. B. ir G. S. paskiriant baudą, o D. Ž. – laisvės apribojimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Ž. gynėjas advokatas V. Falkauskas prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl D. Ž. paskirtos bausmės ir paskirti jam švelnesnę savo rūšimi bausmę, kuri nebūtų susijusi su judėjimo laisvės ribojimu.

Pasak advokato V. Falkausko, yra pagrindas manyti, kad parinkdamas griežtesnes bausmės sąlygas, t. y. nustatydamas ilgesnį laisvės apribojimo terminą, teismas pažeidė BPK 386 straipsnio 3 dalies normą, numatančią, kad iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai nuosprendis yra panaikintas dėl to, kad reikia taikyti sunkesnį įstatymą, taip pat, kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Nors BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti kito dydžio bausmę, tačiau pastaroji norma sisteminiu požiūriu turi atitikti anksčiau minėtos normos prasmę bei nepilnamečiams skirtinų bausmių ypatumus. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nemotyvavo savo sprendimo didinti bausmės dydį, nenurodė, kodėl anksčiau paskirtoji bausmė neatliks savo paskirties, todėl pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą dalyje dėl skiriamos bausmės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kitas nuosprendžio neteisėtumo D. Ž. atžvilgiu požymis, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, yra tas, kad teismas, parinkdamas bausmę, neatsižvelgė į faktą, jog nusikaltimo padarymo metu D. Ž. buvo nepilnametis, taigi yra pagrindas taikyti BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ normas. Apeliantas pažymi, kad pagal BK 81 straipsnio 1 dalį „šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų“. Atkreipia dėmesį, kad paskutinio D. Ž. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu – 2014 m. sausio 19 d. – D. Ž. dar neturėjo 18 metų amžiaus. Advokato V. Falkausko teigimu, teismo nuosprendžio motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys rodo, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, netaikė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės instituto. Tai yra antroji priežastis, dėl kurios paskirta laisvės apribojimo bausmė yra nepagrįsta ir neteisėta.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 90 straipsnyje reglamentuotos bausmių, kurios gali būti skiriamos nepilnamečiui, rūšys. Advokatas V. Falkauskas pažymi, kad tiek baudžiamuoju įsakymu, tiek nuosprendžiu teismas D. Ž. parinko laisvės apribojimą ir vienintelis motyvas, kuriuo pasisakoma dėl bausmės rūšies parinkimo, yra toks: „Teismo vertinimu, D. Ž. skiriant laisvės apribojimo bausmę, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė atliks baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus“. Tai, pasak advokato, yra formalus įstatymo taikymas, nes jokių konkrečių motyvų, kaip šis ribojimas atitiks bausmės tikslus, nuosprendyje nėra. Teismas, nors ir aprašė teisiamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (BPK 91 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau neatsižvelgė į kitus šioje normoje reglamentuotus ypatumus, t. y. teismas visiškai netaikė BPK 91 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes neaptarė nepilnamečiui skirtinos bausmės ypatumų. Apeliantas pažymi, kad D. Ž. anksčiau nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės, po nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas, jo elgesys yra nepriekaištingas, jis nepadarė nei administracinės teisės pažeidimų, nei naujų nusikaltimų. Jo socialinės brandos pokyčiai yra teigiami, nes jis siekia susikurti sau atitinkamas materialines sąlygas, ateityje įgyti specialybę. Turėdamas tikslą gyventi su tėvais, D. Ž. tuo pačiu siekia turėti normalias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Visos šios aplinkybės reiškia, kad jo atžvilgiu laisvės apribojimas yra neadekvati, neproporcinga ir neteisinga bausmė, nes ji susijusi su draudimu išvykti iš gyvenamosios vietos, t. y. vietos, kurioje iš esmės lieka tas pats bendravimo ratas, tos pačios socialinės sąlygos, ribotos galimybės rasti darbą kvalifikacijos neturinčiam asmeniui ir potenciali grėsmė, kad jis vėl gali būti neigiamai paveiktas vyresnių draugų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, advokato V. Falkausko įsitikinimu, aišku, kad BPK 80 straipsnyje aptarta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant švelnesnę bausmę BPK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Švelnesnės už laisvės apribojimą bausmės yra tik bauda ir viešieji darbai. Teismas atsisakė skirti D. Ž. piniginę baudą motyvuodamas tuo, kad jis nedirba, tačiau šiuo metu jis jau yra pilnametis. Šiuo metu egzistuoja realios galimybės sumokėti paskirtą baudą, nes D. Ž. siekia įsidarbinti ir turėti pajamų. Apelianto manymu, paskyrus šią bausmę arba kitokią bausmę, kurios vykdymo sąlygos nebūtų susijusios su ribojimais keisti gyvenamąją vietą, būtų realiai, o ne formaliai pasiekti bausmės tikslai. D. Ž. negali būti skiriama bausmė analogiška su paskirtosiomis kitiems kaltinamiesiems toje pačioje baudžiamojoje byloje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir už padarytas nusikalstamas veikas vietoje laisvės apribojimo bausmės paskirti minimalią subendrintą baudą.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis niekada neneigė savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Pažymi, kad jis sutiko, jog už padarytus nusikaltimus jam bausmė būtų paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, neprašė bylos nagrinėti teismo posėdžio metu. Po įvykdytų nusikaltimų jis, pabuvęs įtariamuoju, kaltinamuoju bei nuteistuoju, daug ką suprato, t. y. suprato, kad sukėlė daug širdies skausmo mamai, kuri jį ir jo vyresnįjį brolį užaugino ir leido į mokslus. Teigia, kad po nusikalstamų veikų padarymo jie su mama daug kalbėjo apie jo neapgalvotai padarytas klaidas, atvedusias į teisiamųjų suolą. Nuteistojo teigimu, jis suprato, kad jau yra nebe vaikas, o suaugęs žmogus, turintis rūpintis savimi ir savo mama: rimtai ėmė mokytis, laikė abitūros egzaminus, yra pasiryžęs tęsti mokslus, sekti brolio pėdomis. Pažymi, kad jis jau sugebėjo dirbdamas (laisvu nuo mokslo laiku remontuodamas įvairias transporto priemones, atlikdamas įvairius statybos-remonto darbus) ir uždirbdamas padėti šeimai. Teigia, jog tuo atveju, jeigu teismas jam vietoje laisvės apribojimo bausmės paskirtų baudą, jis, baigęs gimnaziją, iki stodamas mokytis toliau, savo darbu sugebėtų užsidirbti lėšų sumokėti baudai.

Apygardos teismo posėdyje D. Ž. ir M. B. bei jų gynėjai prašė nuteistojo M. B. ir D. Ž. gynėjo advokato V. Falkausko skundus patenkinti, o prokuratūros skundą atmesti. Nuteistojo G. S. gynėjas prašė prokuratūros skundą patenkinti. Prokurorė prašė prokuratūros, taip pat nuteistojo M. B. bei nuteistojo D. Ž. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti.

Nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato V. F. skundas tenkinamas visiškai, nuteistojo M. B. ir prokuratūros skundai tenkinami iš dalies.

Dėl D. Ž. ir M. B. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (UAB “P. l.” turto vagystė) numatytą nusikalstamą veiką

Teismas, konstatavęs, kad D. Ž. ir M. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “P. l.” turto vagystės) sudėties, pastaruosius pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas kvalifikuotinas skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla, bei daiktų pagrobimas iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio. Pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas į saugyklą kvalifikuojami atvejai, kai kuras pagrobiamas pažeidus šilumvežio kuro sistemą (kasacinė nutartis Nr. 2K-145/2009), iš automobilio kuro bako gręžtuvu pragręžus dvi skyles (kasacinė nutartis Nr. 2K-178/2011), iš traktoriaus kuro bako, numušus kuro bako dangtelio spyną (kasacinė nutartis Nr. 2K-256/2010), iš krovininio automobilio kuro bako, sugadinus bako spyną (kasacinė nutartis Nr. 2K-142/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-418/2012).

Kaip matyti iš nuteistojo D. Ž. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino sugadinęs UAB “P. l.” priklausančio automobilio „Peugeot Boxer“ kuro baką, pavogęs iš šio automobilio kuro bako kurą, taip pat kurą sugadinęs. D. Ž. nurodė, kad jis pragręžė automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuro bake skylę, dalį kuro nusipylė sau, t. y. prisipylė į savo transporto priemonės baką, o likęs kuras išbėgo ant žemės. Nusikaltimą padarė kartu su M. B. (4 t. 12-14 b. l.). Iš esmės tokias pat aplinkybes D. Ž. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (132-133, 134-142 b. l., šie įrodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. taip pat parodė, kad jie su M. B. iš autobusiuko kuro bako nusipylė apie 10 litrų dyzelinio kuro. Tai, kad jie kartu sugadino automobilio „Peugeot Boxer“ kuro baką, iš jo dalį kuro pagrobė, o dalį sunaikino, teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis M. B.. Jis taip pat parodė, kad padaryti minėtas veikas sumanė kartu su D. Ž., D. Ž. kuro, pavogto iš automobilio „Peugeot Boxer“, įsipylė į savo automobilio baką (4 t. 14 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. B. nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, apie 24 val., jis ir D. (D. Ž.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten pamatę automobilį „Peugeot Boxer“, sumanė iš jo pavogti kuro. D. Ž. pasakė, kad atsukti automobilio kuro dangtelį nebus lengva, todėl jie nutarė automobilio kuro bake išgręžti skyles. Tuomet jie nuvažiavo pas D. Ž., pasiėmė grąžtą. Grįžus prie autobusiuko, D. Ž. gręžė kuro bake skylę, o jis, t. y. M. B., saugojo, kad kas nors nepamatytų. Kuro jie galėjo nusipilti apie 5 litrus, likęs kuras išbėgo ant žemės (2 t. 91-92 b. l., parodymai ištirti apylinkės teisme). Savo parodymus M. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 94-105 b. l.).

UAB “P. l.” pareiškime nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 28 d., naktį, iš „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo laikomas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, buvo pavogta 40 l dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė lapkričio 28 d. buvo 4,51 Lt su PVM, taip pat nurodyta, kad naujo kuro bako kaina su PVM yra 150 Lt (1 t. 4 b. l.).

Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus kolegija daro išvadą, kad D. Ž. ir M. B. 2013 m. lapkričio 27 d., apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, automobiliui „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „P. l.“, D. Ž. grąžtu pragręžus skylę kuro bake, taip padarius 150 Lt turtinę žalą UAB “P. l.”, iš kuro bako pagrobė, t. y. išleido, 10 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 4,51 Lt, bendra vertė 45,10 Lt, priklausančio UAB „P. l.“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis dėl D. Ž. ir M. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB “P. l.” turto vagystės) naikinama ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant D. Ž. ir M. B. kaltais nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 24 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 2 dalies taikymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį; N. B. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį; G. S. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. Ž., M. B. ir G. S. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir pagrįstai BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę pripažino pastarųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktikos nuostatas bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnio 3 dalį, taip pat be nuorodos į BK 25 straipsnio 2 dalį, t. y. teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veikos papildomas kvalifikavimas pagal minėtus straipsnius yra perteklinis ir nereikalingas. Taigi nuteistųjų D. Ž., M. B. ir G. S. veikos kvalifikuotinos be nuorodų į BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių D. Ž. ir M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “P. l.” turto vagystės) skyrimo ir dėl nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausme. BK XI skyriuje nurodyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Skirdama D. Ž. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “P. l.” turto vagystės), kolegija atsižvelgia į tai, kad pastarasis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau jis nebuvo teistas (2 t. 112 b. l.), nusikalto būdamas nepilnametis, yra baustas administracine tvarka (2 t. 113-115 b. l.), gimnazijos administracijos buvo charakterizuojamas neigiamai (2 t. 117 b. l.), taip pat atsižvelgia į tai, kad 2014 m. liepos mėnesį jis vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, turi realią galimybę įsidarbinti ir dirbti Norvegijoje, kur gyvena ir dirba jo tėvas (3 t. 158, 159, 161, 162, 163 b. l.), yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybės. Įvertinusi minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. Ž. bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę, negu šios bausmės, skirtinos nepilnamečiui, vidurkis (BK 90 straipsnio 3 dalis), t. y. 8 MGL (1040 Lt / 301 EUR) dydžio baudą.

Skirdama M. B. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “P. l.” turto vagystės) kolegija atsižvelgia į tai, kad pastarasis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau jis nebuvo teistas (2 t. 74 b. l.), nusikalto būdamas pilnametis, yra baustas administracine tvarka (2 t. 75-76 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 80 b. l.), yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybės. Kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. B. bus pasiekti paskyrus jam bausmę – baudą, mažesnę negu šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), t. y. paskyrus M. B. 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio baudą.

Kaip jau minėta, apeliaciniuose skunduose nuteistojo D. Ž. gynėjas advokatas V. Falkauskas, taip pat nuteistasis M. B. prašė vietoje laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamas veikas, už kurias jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, skirti švelnesnes bausmes – baudas. Prokurorė nurodė nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytiems prašymams neprieštaraujanti. Nuteistais G. S. nuosprendžio neskundė, jo gynėjas teismo posėdyje prašė nuosprendį G. S. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Kolegijos vertinimu, esant šiame nuosprendyje jau nurodytoms aplinkybėms, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmes D. Ž. ir M. B., yra pagrindas tenkinti šių nuteistųjų skundus ir jiems už padarytas nusikalstamas veikas skirti baudas, mažesnes, negu šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 90 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo D. Ž. ir M. B. paskirtos bausmės yra per griežtos, jiems BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnes bausmes. Taigi, skundžiamas apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai D. Ž. bei M. B. paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl D. Ž. ir M. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „P. l.“ turto vagystės) panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „P. l.“ turto vagystės) ir jam paskirti 8 MGL (1040 Lt / 301 EUR) dydžio baudą,

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB “P. l.” turto vagystės) ir jam paskirti 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio baudą.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

D. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB “P. l.” turto sugadinimo) paskirti 4 MGL (520 Lt / 150 EUR) dydžio baudą,

D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. P. garažo) paskirti 9 MGL (1170 Lt / 338 EUR) dydžio baudą,

D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. V.) paskirti 9 MGL (1170 Lt / 338 EUR) dydžio baudą,

D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl E. Š. priklausančio automobilio „VW Polo“ ratų vagystės) paskirti 6 MGL (780 Lt / 225 EUR) dydžio baudą,

D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. R. priklausančio automobilio „Audi 100“ ratų vagystės) paskirti 5 MGL (650 Lt / 188 EUR) dydžio baudą,

D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. J. garažo) paskirti 14 MGL (1820 Lt / 527 EUR) dydžio baudą,

D. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. J. turto sugadinimo) paskirti 4 MGL (520 Lt / 150 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB P. l.“ turto sugadinimo) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB “P. l.”) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – MGL 8 MGL (1040 Lt / 301 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl R. J. turto sugadinimo) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš R. J. garažo), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 14 MGL (1820 Lt / 527 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, ir D. Ž. galutinę subendrintą bausmę paskirti 30 MGL (3900 Lt / 1 129 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 20 MGL (2600 Lt / 753 EUR) dydžio baudą.

M. B. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB “P. l.” turto sugadinimo) paskirti 6 MGL (780 Lt / 225 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš V. P. garažo) paskirti 12 MGL (1560 Lt/ 451 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. priklausančio automobilio „Mazda 6“ ratų vagystės) paskirti 11 MGL (1430 Lt / 414 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl E. Š. priklausančio automobilio „VW Polo“ ratų vagystės) paskirti 8 MGL (1040 Lt / 301 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. R. priklausančio automobilio „Audi 100“ ratų vagystės) paskirti 7 MGL (910 Lt / 263 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. J. garažo) paskirti 17 MGL (2210 Lt / 640 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl R. J. turto sugadinimo) paskirti 7 MGL (910 Lt / 263 EUR) dydžio baudą,

M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš Š. J. garažo) paskirti 15 MGL (1950 Lt / 564 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB “P. l.” turto sugadinimo) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB “P. l.”), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl R. J. turto sugadinimo) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš R. J. garažo), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 17 MGL (2210 Lt / 640 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 MGL (5850 Lt / 1694 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 30 MGL (3900 Lt / 1129 EUR) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.