- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1-21-1054/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36952-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- R. G., V. G., A. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1994 m. balandžio 16 d., Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka 11 kartų, teistas: 1) 2013 m. liepos 7 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimo 3 mėnesiams bausme; 2) 2015 m. liepos 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 3) 2016 m. spalio 31 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2017 m. liepos 22 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje, J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 24, Skuodo mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,81 promilių girtumas), psichotropinių medžiagų, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei matant V. G. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. dėl chuliganiškų paskatų tyčia ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė R. G. į galvos sritį ir pastarajam nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies ne mažiau kaip du kartus kojomis įspyrė į galvos sritį, padarydamas intradermalinę kraujosruvą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimą dešinio prieausio srityje, keliuose, kairės plaštakos 2 piršto pamatinio pirštikaulio intrasąnarinį lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po to E. B. rankomis sugriebė V. G. už pečių bei juos spausdamas ją papurtė ir nustūmė į šalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką bei matant G. P., tris kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas A. B., kuris nuo suduotų smūgių pargriuvo ant žemės. A. B. atsistojus, E. B. du kartus rankomis sudavė jam į įvairias kūno vietas ir taip padarė kairio peties sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sudaužė 200 eurų vertės akinius.
Kaltinamasis E. B. po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino, jog padarė prokuroro pagrindiniame kaltinamajame akte nurodytas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Kaltinamasis taip pat parodė, kad pripažįsta, jog dėl jo veiksmų galėjo būti sužalotas ir nukentėjusiojo R. G. kairės rankos 1 pirštas, tačiau nepripažįsta, kad tikrai dėl jo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusiojo 1 pirštas. Kaltinamasis parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. šventė vaiko krikštynas, vartojo įvairius alkoholinius gėrimus – viskį, alų, degtinę, brendį –, tuo metu buvo psichologiškai palūžęs, kadangi skyrėsi su žmona, apie mėnesį gyveno atskirai. Kaltinamasis pripažino, kad prieš 4-5 dienas iki įvykio buvo vartojęs psichotropinių medžiagų – vieną tabletę „Ekstazy“. Kaltinamasis parodė, kad po vaiko krikštynų šventimo 2017 m. liepos 22 apie 1 val. ėjo vienas namo, buvo labai apsvaigęs, nelabai pamena įvykių sekos, tačiau savo kaltę pripažįsta, kadangi niekas kitas negalėjo nukentėjusiesiems taip padaryti, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Iš anksto užpulti nukentėjusiųjų neplanavo, nesupranta, kodėl taip pasielgė. Po įvykio du kartus ėjo į namus pas nukentėjusiuosius jų atsiprašyti, tačiau nerado jų namuose, dabar nukentėjusiųjų yra atsiprašęs. Nukentėjusiesiems A. B. ir V. G. žalą po 1000 Eur atlygino, pasiėmė tam paskolą. Nukentėjusiajam R. G. žala nėra atlyginta, visiškai sutinka su prašoma priteisti turtine žala, mano, kad nukentėjusysis jos prašo pagrįstai. Sutinka, kad nukentėjusysis turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jos dydis galėtų būti mažesnis nei 4000 Eur. Šiuo metu visos nukentėjusiojo prašomos sumos atlyginti iš karto negalėtų, kadangi išlaiko šeimą, mažametį vaiką, moka nuomą, galėtų žalą atlyginti dalimis, yra dirbantis. Kaltinamasis parodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, šiuo metu gyvena su žmona, alkoholio nevartos, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų, administracine tvarka dabar nebaustas, paskirtą baudą už narkotinių medžiagų vartojimą sumokėjo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. parodė, kad 2017 m. liepos 22 naktį apie 2 val. einant namo kartu su vyru R. G. iš draugų šventės, prie pat jų namų juos grasindamas necenzūriniais žodžiais užpuolė stambaus kūno sudėjimo asmuo, kuris vyrui kumščiu trenkė į veidą (žandikaulį), nuo smūgio vyrui nukritus priekiu ant žemės ir galva trenkusis į asfaltą, asmuo tęsė savo veiksmus ir vyrui ne mažiau kaip 2-3 kartus koja spyrė į galvos sritį, sprandą, pečius, vyras buvo be sąmonės. Nukentėjusioji parodė, kad, jai bandant užpuoliką atplėšti nuo ant žemės gulinčio vyro, šis ją sugriebė už pečių, papurtė ir pavadinęs necenzūriniais žodžiais metė į šalia augusias tujas, kur buvo sukrautas statybinis laužas, tuo metu ji jautė fizinį skausmą, baimę, stresą. Nukentėjusioji parodė, kad įsiminė, jog užpuolikas buvo apsirengęs žydros spalvos polo marškinėlius, kaltinamąjį anksčiau iš matymo pažinojo, tačiau užpuolimo metu jo neatpažino, kadangi buvo labai tamsu. Jai atsikėlus, užpuoliko jau nebuvo. Kadangi viskas įvyko netoli namų, pakvietė į pagalbą dukrą, žentą, vyras po kokių 5 minučių atsigavo, išgirdę nukentėjusiosios šauksmą, atėjo dar kaimynas A. B. su mergina G. P., jie padėjo parvesti vyrą namo. Jos vyrui R. G. buvo nubrozdinta, sutinusi veido dešinė pusė, sprandas ištinęs, jis skundėsi galvos, kairės rankos skausmais, kairė ranka, jos nykštys ir antras pirštas buvo labai ištinę. Vėliau A. B. su G. P. išėjo namo, tačiau netrukus grįžo, A. B. rankoje laikė sulaužytus akinius, jam buvo sužalotas, nubrozdintas ir raudonas veidas, jie papasakojo, kad iš krūmų išpuolęs E. B., kurį A. B. atpažino, juos užpuolė, smogė A. B. į veidą, sumušė akinius ir pasileido bėgti. Nukentėjusioji parodė, kad jos vyras R. G. iki šiol jaučia įvykio liekamuosius reiškinius – skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, sprando sukaustymu, yra nedarbingas tuo pirštu, negali suspausti šakutės, laikosi sutinimas, kaupiasi skysčiai sąnaryje, jis nėra grįžęs į savo vietą. Parodė, kad iš karto po įvykio buvo atlikti galvos ir kairės rankos rentgeno tyrimai, galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas – galvos traumų nenustatyta, užfiksuotas kairės rankos antro piršto lūžimas, ranka imobilizuota longetės pagalba. Jie galvojo, kad medikai viską atliko, kas reikalinga, tam, kad būtų nustatyti sužalojimai, kairės rankos magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas nebuvo darytas, todėl nebuvo iš karto nustatyti vyro kairės rankos 1 piršto sužalojimai (piršto išnirimas). Nukentėjusioji patvirtino, kad jos vyras R. G. prieš įvykį buvo visiškai sveikas, jo sveikatos būklė buvo tikrinta gydytojų maždaug prieš 4 mėnesius iki įvykio, gydytojai buvo įvertinę, kad jis yra visiškai sveikas, vyras vykdė visus gydytojų nurodymus, atliko reabilitaciją. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. parodė, kad yra pareiškusi byloje civilinį ieškinį 1000 eurų sumai, tačiau jai prieš teisiamąjį posėdį kaltinamasis E. B. žalą atlygino visiškai, jos atsiprašė ir ji pareikšto civilinio ieškinio atsisako.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad kaltinamojo iš matymo nepažinojo, jo vardo ir pavardės nežinojo. 2017 m. liepos 22 d. buvo pas kaimynus gimtadienyje, apie 2 val. naktį ėjo namo, pripažino, kad buvo išgėręs, buvo tamsu. Staiga išgirdo necenzūrinius žodžius ir pajuto smūgį į žandikaulį, prarado sąmonę. Vėliau atgavo sąmonę, pamena kaip paskui jį vedė į namus žentas ir kaimynas. Labai skaudėjo galvą, žandikaulį, sprandą, kairę ranką, jos nykštį, jis buvo 90⁰ kampu išsuktas. Po kiek laiko į namus įbėgo kaimynas A. B., kuris papasakojo, kad jį užpuolė, matėsi ant veido mėlynė, sakė atpažino užpuoliką, visi spėjo, kad tai tas pats asmuo, kadangi buvo praėję nedaug laiko. Nukentėjusysis parodė, kad tą vakarą jį pirmiausia Greitosios medicinos pagalbos mašina išvežė į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, tačiau čia jokių tyrimų nebuvo atlikta, buvo paaiškinta, kad čia nėra rentgenologų, suleido vaistų. Gydytojai išrašė siuntimą ir Greitosios medicinos pagalbos mašina išvežė į Klaipėdą. Čia medikai padarė galvos ir kairės rankos rentgeną, galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą, pasakė, kad galvos traumų nėra, nustatė kairės rankos 2 piršto lūžį, tačiau buvo išniręs ir kairės rankos nykštys, o išnirimai rentgeno nuotraukoje nesimato. Nukentėjusysis parodė, kad jo kairės rankos pirmi 3 pirštai buvo imobilizuoti longetės pagalba, kadangi galvos traumų nebuvo, pats pasiprašė medikų išleisti namo, kadangi jam pirmadienį reikėjo į darbą, gydytojų buvo rekomenduota atvykti apžiūrai po 10 dienų. Nukentėjusysis parodė, kad su žmona buvo užpulti šeštadienį, tačiau pirmadienį jau ėjo į darbą, nedarbingumo neėmė, iš karto žmona tepė tepalu veidą, kad nebūtų mėlynių ir sutinimų, vykdė gydytojų nurodymus, laiku lankėsi pas gydytojus, reabilitologus, jam buvo daromi masažai, šildymai, skausmingumas buvo pastovus ir labiau skaudėjo nykštį. Parodė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. traumatologas apžiūrėjo ir darė rentgeną, sakė, kad gražiai sugijęs pirštas, tačiau jam skauda nykštys ir 2 pirštas, nors yra sugijęs. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jaučia įvykio liekamuosius reiškinius – kairės rankos pirštas tebėra sutinęs, rankios judesiai apriboti, apsunkintas dokumentų vartymas, iki šiol jaučia skausmą, jaučiasi sprando skausmingumas. Parodė, kad yra sumažėjęs jo darbingumas, nors yra dešiniarankis, negali laisvai atlikti ūkio darbų, užsiimti turimu hobiu (medžiokle). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad yra pareiškęs byloje patikslintą civilinį ieškinį 180,50 eurų turtinei ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į sužalotą nykštį. Nurodė, kad žala jam iki šiol nėra atlyginta, todėl prašo ją priteisti iš kaltinamojo. Parodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis nebuvo ant kaltinamojo ir supykęs.
Specialisto išvados Nr. G 1308/2017(03) duomenimis, R. G. nustatyti kūno sužalojimai: 1) intradermalinė kraujosruva dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinio prieausio srityje, keliuose, kairės plaštakos 2 piršto pamatinio pirštikaulio intrasąnarinis lūžis, pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) iki hospitalizacijos, t. y. VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę 2017 m. liepos 22 05.22 val., nustatyti sužalojimai visumoje dėl piršto lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 6-9 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2017 m. liepos 25 10.35 val., nustatyti sužalojimai kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. l, b. 1. 65-66).
Papildomos specialisto išvados Nr. pG 1734/2017(03), kuri pateikta įvertinus papildomai nurodytas įvykio aplinkybes, specialisto išvados Nr. G 1308/2017(03) ir papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, R. G. nustatyta: 1) intradermalinės kraujosruvos dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinio priausio srityje, keliuose, kairės plaštakos 2 piršto pamatinio pirštikaulio intrasąnarinis lūžis visumoje dėl 2 piršto lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) kadangi papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašytas skausmingumas stuburo kaklinėje dalyje, riboti kaklo judesiai, 1 piršto išnirimas, sausgyslių plyšimas nepatvirtintas objektyviais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nekvalifikuojami; 3) R. G. nustatyti sužalojimai, išvardinti specialisto išvados Nr. G 1308/2017(03) 1.1. punkte ir papildomai 2017 m. rugsėjo 11 d. nustatyti pakitimai pagal medicininius dokumentus – skausmingumas kairėje plaštakoje, riboti kairės plaštakos judesiai, sumažėjusi kairės rankos jėga, sutrikusios judėjimo funkcijos (kaip kairės plaštakos imobilizacijos pasekmės), visumoje dėl 2 piršto lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 85-86).
Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė G. A. patvirtino paminėtas išvadas, papildomai paaiškino, kodėl Papildomoje specialisto išvadoje nukentėjusiajam R. G. kaip sužalojimai nebuvo kvalifikuoti papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašyti skausmingumas stuburo kaklinėje dalyje, riboti kaklo judesiai, 1 piršto išnirimas, sausgyslių plyšimas bei nebuvo pakeistas nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Nurodė, kad papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašyti skausmingumas stuburo kaklinėje dalyje, riboti kaklo judesiai, 1 piršto išnirimas, sausgyslių plyšimas nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, tą traumos dieną nebuvo atlikta tyrimų, patvirtinančių, kad tikrai yra 1 piršto išnirimas, rentgenograma nepatvirtina nei sausgyslių plyšimo, nei išnirimo, o nei magnetinio rezonanso tyrimas, kurio pagalba galima nustatyti minkštųjų audinių pakitimus, paburkimą, sausgyslių plyšimus, nei kompiuterinė tomografija, kurios pagalba galima atlikti kaulinių struktūrų detalesnį tyrimą, iš karto po įvykio nebuvo atlikti. Paaiškino, kad skausmingumas yra subjektyvus kriterijus, o specialistai remiasi objektyviais duomenimis ir vien parašymu, kad yra piršto išnirimas be jokių kitų atliktų papildomų tyrimų, ekspertas negali vadovautis kaip objektyviu kriterijumi kvalifikuojant sužalojimus. Specialistė taip pat paaiškino, kad, net jeigu nukentėjusiajam kaip sužalojimas papildomai būtų kvalifikuoti pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašyti skausmingumas stuburo kaklinėje dalyje, riboti kaklo judesiai, 1 piršto išnirimas, sausgyslių plyšimas, tai nekeistų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bendrai būtų kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistė nurodė, kad ir įvertinus nukentėjusiojo papildomai pateiktuose 2017 m. gruodžio 20 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo ir kitų medicininių dokumentų duomenis dėl kairės plaštakos pirmo delnakaulio patologijos, skausmingumo, judesių sutrikimo, pagal kurių išvadas nukentėjusiajam nustatyti pirmo delnakaulio, pirmo pirštakaulio sąnario pradiniai artroziniai pokyčiai ir sinovijitas – tai yra sąnario uždegimas – kvalifikacija nesikeičia ir sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam būtų nesunkus. Specialistė paaiškino, jog, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir pirminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, liudijančių apie kairės plaštakos nykščio išnirimą, o nustatytas skausmingumas, judesių sutrikimas yra gydymo – imobilizacijos – pasekmės, kadangi imobilizacija trunka mažiausiai 5 savaites, nykščio išnirimo kvalifikuoti negalima. Nurodė, kad vertinant dabar turimus duomenis, tai gali būti ir pakartotinė trauma, nes tyrimai daryti praėjus 5 mėnesiams po traumos, o pirminių tyrimų metu niekur anksčiau to nebuvo minima, taip pat nėra žinoma, ar gydymosi metu buvo laikytasi paskirto gydymo režimo. Specialistė nurodė, kad teigti, jog 2017 m. gruodžio 20 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo metu nukentėjusiajam nustatyti sveikatos sutrikimai yra susiję su 2017 m. liepos 22 d. nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, vienareikšmiškai negalima, yra galimi ir kiti įvykiai.
Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta G. P. parodė, kad kaltinamojo E. B. iš anksčiau nepažinojo, pamatė tik tada, kai buvo užpultas A. B., nukentėjusieji V. G. ir R. G. yra jos draugų tėvai. 2017 m. liepos 22 naktį jie buvo kartu su draugais, kai buvo užpultas R. G.. Parodė, kad matė, kaip nukentėjusiajam R. G. buvo sužalotas pirštas, rankos nykštys buvo labai ištinęs, į kitus pirštus neatkreipė dėmesio, jis gulėjo lovoje. Vėliau, po kokių 5-10 minučių, jie kartu su A. B. išėjo namo ir einant namo iš G. namų juos užpuolė, iš krūmų iššokęs užpuolikas A. B. trenkė ir jį pastūmė, A. B. buvo nukritęs ant žemės. Užpuoliką A. B. iš karto atpažino, pasakė jam, kad jį pažįsta, tada užpuolikas pabėgo grasindamas, kad visus užmuš. Nukentėjusioji parodė, kad po įvykio A. B. ant nugaros, rankos buvo mėlynės, jis buvo be akinių.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. parodymais, jis 2017 m. liepos 22 naktį miegodamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo jo draugo A. R. šauksmą ir, išbėgęs į lauką, pamatė gatvėje gulintį kaimyną R. G., šalia jo stovėjo V. G., A. R. ir I. R.. Pakėlė kartu su A. R. ant kelio gulintį R. G. ir padėjo jam pareiti namo, R. G. jam paaiškino, kad jį netikėtai užpuolė ir sumušė nepažįstamas vyras. Pabuvus R. G. namuose apie 5 min., A. B. kartu su G. P. nusprendė eiti namo, beeinant namo, juos užpuolė iš krūmų išbėgęs E. B., sudavė jam tris smūgius į įvairias kūno vietas, po šių smūgių jis nugriuvo ant žemės. A. B. atsikėlus nuo žemės, E. B. vėl puolė ir sudavė jam du smūgius į įvairias kūno vietas, nuo šių smūgių jam nukrito akiniai, juos pakėlęs pastebėjo, kad yra sulaužyti. Atbėgus A. R., E. B. greitai pasišalino. Liudytojas parodė, kad kaltinamąjį E. B. atpažino iš karto, po įvykio kartu su G. P. nuėjo į R. G. namus (t. 1, b. l. 107-108).
Specialisto išvados Nr. G 133/2017(03) duomenimis, A. B. nustatytas kairio peties sumušimas, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 47-48).
Liudytoja I. R. parodė, kad 2017 m. liepos 22 naktį apie 2 val. su vyru A. R. buvo savo tėvų R. G. ir V. G. namuose, išgirdo beldimą į langą, vyras išbėgo į lauką, ji vėliau išgirdo lauke vyrą šaukiant ją. Išbėgo į lauką ir pamatė ant kelio gulintį savo tėvą Raimundą, kuris atrodė kaip be sąmonės. Ji nematė, kaip ir kas mušė tėvą. Tėvą parvedus namo, jis nieko nekalbėjo, rodė ranką ir galvą (t. 1, b. l. 174-175).
Liudytojas A. R. parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. vakare su draugais A. B. ir jo drauge Greta vakarojo jo žmonos Ievos tėvų R. G. ir V. G. namuose. Apie 2 val. nakties išgirdo beldimą į langą ir išbėgęs į lauką pamatė ant kelio važiuojamosios dalies asfalto gulintį uošvį R. G., kuris nejudėjo, nekalbėjo. A. B. išėjo laukan ir netrukus grįžo rankose laikydamas sulaužytus akinius, paaiškino, kad jį užpuolė kaimynas, kurį jis pažįsta. Jis nematė, kaip buvo sužalotas R. G. (t. 1, b. l. 181-182).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentėlėmis užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta Basanavičiaus g., Skuodo m., ties namu Nr. 24, užfiksuota, kad sodybos pietų pusėje yra tujų gyvatvorė (t. l., b. 1. 21-27).
Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, 2017 m. liepos 22 d., 03.39 val., E. B. buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas (t. 1, b. 1. 30).
Specialisto išvados Nr. T-N 2084/2017 (01) duomenimis, E. B. šlapimo, paimto 2017 m. liepos 22 d. 04.45 val., mėginyje rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,43 promilės (t. 1, b. l. 34).
E. B. sergančių psichikos ir priklausomybės ligomis įskaitoje nėra įrašytas (t. 2, b. l. 21).
Darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktos 2017 m. liepos 31 d. charakteristikos duomenimis, kaltinamasis E. B. charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad dėl atsakingo požiūrio į paskirtas užduotis E. B. nuo 2017 m. birželio 1 d. paskirtas dirbti medienos apdirbimo staklių operatoriumi (t. 1. b. l. 18).
E. B. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 152).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. liepos 28 d. pateiktais duomenimis, kaltinamasis E. B. 2016 m. spalio 31 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesių bausmę atliko, įpareigojimus įvykdė, 2017 m. gegužės 19 d. iš probacijos tarnybos registro išrašytas pasibaigus bausmės terminui (t. 1., b. l. 207).
Nukentėjusiosios V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos E. B. siųstos žinutės kopijos duomenimis, E. B. pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiųjų užpuolimo, gailėjosi, nurodė, kad taip pasielgė būdamas girtas, išreiškė norą atsiprašyti R. G., domėjosi nukentėjusiojo R. G. sveikatos būkle (t. 1, b. l. 159).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje 107,97 eurų sumai (t. 1, b. l. 96-101). 2017 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 205732 kaltinamasis E. B. pervedė Valstybinei ligonių kasai 107,97 eurų sumą (t. 1, b. l. 102). 2017 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymą (t. 1, b. l. 103).
Šalies argumentai
V. G. pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų sumai (t. 1, b. l. 166-168). 2018 m. sausio 11 d. pareiškimu V. G. savo civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamasis E. B. jai sumokėjo 1000 eurų padarytai žalai atlyginti, todėl atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 154).
A. B. pareiškė civilinį ieškinį 1215 eurų ir 30 euro centų sumai (t. 1, b. l. 113-116). 2018 m. sausio 11 d. pareiškimu A. B. savo civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamasis E. B. jam sumokėjo 1000 eurų padarytai žalai atlyginti, todėl atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 153).
R. G. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 4180 eurų ir 50 euro centų sumai (t. 2, b. l. 155-167), civilinį ieškinį bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė.
Nukentėjusysis R. G. 2018 m. sausio 11 d. pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme, kuriuo nurodo, kad kaltinime nurodytos ne visos aplinkybės, susijusios su jo sužalojimu, todėl prašo pakeisti kaltinimą ir papildomai nurodyti, kad E. B. yra kaltinamas tuo, jog 2017 m. liepos 22 d. apie 02.10 val. viešoje vietoje, J. Basanavičiaus g., ties namu 24, Skuodo m., savo veiksmais R. G. padarė ir kairės plaštakos 1 piršto išnirimą, t. y. dėl kairės plaštakos 1 piršto išnirimo ir 2 piršto pamatinio pirštakaulio intrasąnarinio lūžio R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2., b. l. 168).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą – numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, Nr. 2K-7-62-489/2015 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, Nr. 2K-397-895/2015). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir numatyta, jog tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis).
Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (1) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentėlėmis, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – vieša vieta (J. Basanavičiaus gatvė, Skuode), kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nes joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų; 2) Specialisto išvada Nr. G 1308/2017(03) bei Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1734/2017(03), kuriomis užfiksuoti nukentėjusiajam R. G. nustatyti sužalojimai bei jų mastas ir kurios patvirtina, kad R. G. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą; 3) Specialisto išvada Nr. G 133/2017(03), kuria užfiksuoti nukentėjusiajam A. B. nustatyti sužalojimai bei jų mastas ir kuri patvirtina, kad A. B. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą; 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenys dėl E. B. nustatyto neblaivumo, Specialisto išvada Nr. T-N 2084/2017 (01) dėl E. B. nustatyto neblaivumo ir kitų medžiagų, kurie patvirtina, kad E. B. buvo neblaivus (1,81 promilės neblaivumas) ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų), bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų, paties kaltinamojo parodymai, kurie atitinka rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas įvykio aplinkybes, patvirtina, kad kaltinamasis E. B. 2017 m. liepos 22 d., apie 02.10 val., viešoje vietoje J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 24, Skuodo mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be jokio pateisinamo motyvo, matant V. G., sudavė nukentėjusiesiems smūgius rankomis (kumščiais), atliko spyrius kojomis ir, tokiu būdu, įžūliai elgėsi bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis E. B. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokio pateisinamo motyvo, tyčia ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė R. G. į galvos sritį ir pastarajam nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies ne mažiau kaip du kartus kojomis įspyrė į galvos sritį, padarydamas intradermalinę kraujosruvą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimą dešinio prieausio srityje, keliuose, kairės plaštakos 2 piršto pamatinio pirštikaulio intrasąnarinį lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po to E. B. rankomis sugriebė V. G. už pečių bei juos spausdamas ją papurtė ir nustūmė į šalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką bei matant G. P., tris kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas A. B., kuris nuo suduotų smūgių pargriuvo ant žemės. A. B. atsistojus, E. B. du kartus rankomis sudavė jam į įvairias kūno vietas ir taip padarė kairio peties sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sudaužė 200 eurų vertės akinius. Tokiais savo veiksmais E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą, bei nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo E. B. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Nukentėjusysis R. G. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme, kuriuo prašė papildomai nurodyti, kad E. B. yra kaltas ir dėl nukentėjusiojo kairės plaštakos 1 piršto išnirimo, nukentėjusysis nusikalstamų veikų kvalifikacijos neprašė keisti – nurodė analogišką prokuroro kaltinamajame akte pateiktajai. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras baigiamosiose kalbose sutiko su nukentėjusiojo prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, nurodė, kad bylos rašytinių duomenų visuma leidžia teigti, kad kaltinamasis yra kaltas ir dėl nukentėjusiojo kairės plaštakos 1 piršto išnirimo. Kaltinamojo gynėja su nukentėjusiojo prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo kairės plaštakos 1 piršto išnirimo. Kaltinamasis teigė, kad pripažįsta, jog dėl jo veiksmų galėjo būti sužalotas ir nukentėjusiojo R. G. kairės rankos 1 pirštas, tačiau nepripažįsta, kad tikrai dėl jo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusiojo 1 pirštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.
Pažymėtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų – sudėtis yra materialioji, todėl būtina tirti ir vertinti ne tik veiką ir padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Akcentuotina tai, kad priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių turi būti tiesioginis, o ne atsitiktinis, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys.
Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp jų ir nukentėjusiojo pateiktų jo medicininių dokumentų duomenis, teisiamajame posėdyje apklaustos specialistės pateiktus paaiškinimus, vertina, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad dėl aukščiau nurodytų E. B. veiksmų nukentėjusiajam R. G. atsirado žalingi padariniai – ir kairės plaštakos 1 piršto išnirimas. Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 1308/2017(03), kuri, kaip paaiškino specialistė ir kaip matyti iš pačios išvados duomenų, buvo surašyta atlikus paties nukentėjusiojo apžiūrą bei įvertinus 2017 m. liepos 25 d. pareikalautus nukentėjusiojo R. G. medicininius dokumentus iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo, ligos istoriją su rentgenogramomis iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės, 2017 m. rugpjūčio 2 d. gautą VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ligos istoriją ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, kairės plaštakos 1 piršto išnirimas nebuvo nukentėjusiajam kaip sužalojimas kvalifikuotas. Papildomos specialisto išvados, kuri jau pateikta įvertinus papildomai nurodytas įvykio aplinkybes ir papildomai pateiktų medicininių dokumentų, tarp jų ir 2017 m. rugsėjo 11 d., duomenis, nukentėjusiajam R. G. kairės plaštakos 1 piršto išnirimas, kaip sužalojimas taip pat papildomai nekvalifikuotas (kaip nurodyta pačioje specialisto išvadoje – kadangi nepatvirtintas objektyviais duomenimis). Kaip detaliai paaiškino specialistė teisiamajame posėdyje, surašant papildomą specialisto išvadą papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašyti nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai, tarp jų ir 1 piršto išnirimas, nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, o kad nukentėjusiajam R. G. buvo padarytas kairės plaštakos 1 piršto išnirimas 2017 m. liepos 22 d., t. y. įvykio dieną, medikų surašytuose medicininiuose dokumentuose pateiktose išvadose niekur nebuvo nurodyta. Be to, kaip specialistė taip pat paaiškino teisiamajame posėdyje, net jeigu nukentėjusiajam kaip sužalojimas papildomai būtų kvalifikuoti papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose įrašyti skausmingumas stuburo kaklinėje dalyje, riboti kaklo judesiai, 1 piršto išnirimas, sausgyslių plyšimas, tai nekeistų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bendrai būtų kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Įvertinus teismui pateiktų specialisto išvadų duomenis, iš jų matyti, kad nukentėjusysis skundėsi kairės rankos 1 piršto skausmu, pirminė Greitosios medicinos pagalbos diagnozė buvo – veido ir kairės rankos 1 piršto sumušimas, girtumas, tačiau VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės medikų pateikta galutinė diagnozė nukentėjusįjį išrašant 2017 m. liepos 22 d. 10.30 val. – galvos ir veido sumušimas, kairės plaštakos 2 piršto pamatinio pirštakaulio intrasąnarinis lūžis, kairės plaštakos sumušimas, girtumas (t. 1, b. l. 66). Taigi medikų 2017 m. liepos 22 d. pateiktose galutinėse išvadose nebuvo užfiksuota, kad nustatytas kairės plaštakos 1 piršto išnirimas.
Iš specialisto išvadų, nukentėjusiųjų, specialistės paaiškinimų matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajam R. G. nebuvo atliktas kairės plaštakos magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, buvo atliktas tik kairės plaštakos rentgeno tyrimas, kuris, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino specialistė, turinti atitinkamą medicininį išsilavinimą, negali patvirtinti nei sausgyslių plyšimo, nei išnirimo, tačiau dėl šių aplinkybių, kad nebuvo atlikti reikiami tyrimai, negali būti pripažįstamas kaltu kaltinamasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas (BK 2 straipsnio 4 dalis).
Nukentėjusiojo R. G. kairės plaštakos magnetinio rezonanso tyrimas (t. 2., b. l. 167) paties nukentėjusiojo iniciatyva atliktas 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po įvykio, tačiau teismas šio tyrimo negali vertinti ir nevertina, kaip įrodymo, patvirtinančio, kad nukentėjusiajam 2017 m. liepos 22 d. buvo kairės plaštakos 1 piršto išnirimas. Teismas šio nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikto tyrimo, iš kurio išvadų matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti I MKF (kaip paaiškino teisiamajame posėdyje specialistė – pirmo delnakaulio, pirmo pirštakaulio sąnario) pradiniai artroziniai pokyčiai ir sinovijitas (sąnario uždegimas), taip pat nevertina, kaip įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, kad šie liekamieji reiškiniai nukentėjusiajam atsirado būtent dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos 2017 m. liepos 22 d. padarymo, kadangi, kaip teisiamajame posėdyje nurodė ir specialistė, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šio tyrimo atlikimo praėjo 5 mėnesiai ir negalima atmesti, kad nukentėjusysis per tą laiką galėjo patirti ir kitų įvykių bei traumų, taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kaip nukentėjusysis vykdė ir laikėsi gydytojų nustatyto gydymo režimo. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusiojo V. G. patvirtino, kad nukentėjusysis R. G. laikėsi gydytojų nustatyto ręžimo, tačiau iš bylos duomenų, pačių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad šie nukentėjusieji yra susiję artimais ryšiais (vyras ir žmona) ir jų parodymuose nurodytų aplinkybių teismas nevertina kaip objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad tikrai visą laikotarpį po įvykio buvo laikytasi nustatyto gydytojų režimo ir nebuvo kitų įvykių, traumų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. liepos 22 d., nukentėjusiajam R. G. buvo kairės plaštakos 1 piršto išnirimas. Šiuo konkrečiu atveju priežastinis ryšys tarp kaltinamojo E. B. veikos (smūgių rankomis ir kojomis sudavimo) ir padarinių (nukentėjusiojo R. G. kairės plaštakos 1 piršto išnirimo) nenustatytas.
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009), o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pakeisti kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes nukentėjusiojo nurodytomis, t. y. papildomai nurodyti, kad kaltinamasis E. B. yra kaltas ir dėl nukentėjusiojo kairės plaštakos 1 piršto išnirimo.
Teismas taip pat šalina iš kaltinamojo akto jame nurodytas faktines aplinkybes, kad kaltinamasis E. B. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. G. odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvados Nr. G 1308/2017(03) duomenimis (išvadų 1.2. punktas), R. G. odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 6-9 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2017 m. liepos 25 10.35 val. (t. l, b. 1. 65-66). Taigi nukentėjusiajam šie sužalojimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. liepos 19 d., o nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu E. B. padarė 2017 m. liepos 22 d., vadinasi sužalojimai nukentėjusiajam buvo dar iki nusikalstamos veikos padarymo ir priežastiniu ryšiu nėra susiję su kaltinamojo nusikalstama veika.
Kaltinamasis E. B. viešosios tvarkos pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, veikė esant neapibrėžtai jo tyčiai (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – jis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, nors nesukonkretino, kokį poveikį aplinkiniams ir aplinkai turės jo atliekami veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė (turėjo ir galėjo tai numatyti), kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad E. B. turėjo tiesioginę tyčią nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį R. G., tačiau kaltinamojo veiksmai – smūgiai nukentėjusiajam rankomis (kumščiais), spyriai kojomis į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno dalis, rodo, jog kaltinamasis E. B. suvokė savo veikos pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, ir nors jis konkrečiai nesiekė, kad nukentėjusiajam būtų nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, tačiau savo veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
E. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šios aplinkybės yra objektyviai nustatytos bei patvirtintos bylos rašytiniais duomenimis ir tai pripažįstama E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal 2015 m. liepos 17 d. bei 2016 m. spalio 31 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus kaltinamajam teistumas nėra išnykęs, vadinasi inkriminuotus nusikaltimus kaltinamasis padarė esant neišnykusiam teistumui, tai yra būdamas recidyvistu, o tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis savanoriškai atlygino žalą trims iš keturių nukentėjusiųjų byloje (BK 59 straipsnio 2 dalis).
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo E. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis įvykdė baigtus tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo padarytos veikos padarinius – nukentėjusysis R. G. buvo nesunkiai sužalotas. Nustatytas vienodas kiekis kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių – dvi atsakomybę sunkinančios ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą – teisiamas 4 kartą, paskutinį kartą teistas 2016 m. spalio 31 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesių bausme, tačiau bausmę atliko, įpareigojimus įvykdė, 2017 m. gegužės 19 d. iš probacijos tarnybos registro išrašytas pasibaigus bausmės terminui (t. 1., b. l. 207), teistumas už paskutinį nusikaltimą neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, 11 kartų baustas administracine tvarka. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog E. B. yra linkęs nusikalsti, tačiau šiuo atveju kaltinamasis teisiamas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis E. B. ėmėsi priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti – po įvykdytų nusikaltimų atsiprašė nukentėjusiųjų (tą patvirtino patys nukentėjusieji bylos nagrinėjimo teisme metu), nukentėjusieji jo atsiprašymą priėmė, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis domėjosi nukentėjusiojo R. G. sveikata (tą patvirtina nukentėjusiosios V. G. pateikta kaltinamojo jai rašyta žinutė (t. 1, b. l. 159), savo noru atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiesiems V. G. ir A. B.. Kaltinamasis E. B. yra jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio UAB „Sakuona“ charakterizuojamas teigiamai (t. 2., b. l. 18), yra vedęs, turi mažametį vaiką, išlaiko šeimą.
Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą apysunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė, kurios trukmė yra iki penkerių metų. Už BK 284 straipsnio numatytą nesunkų nusikaltimą numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Nustatant bausmės dydį kaltinamajam teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės, tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl sprendžia, kad bausmės kaltinamajam tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatomas artimas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams. Bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, E. B. skirtinos BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatytos bausmės – už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bei už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.
Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės – kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, išlaikantis šeimą, turintis mažametį vaiką, iš karto pripažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, ėmėsi priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti, – teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog bausmės kaltinamajam paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamajam E. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, skirdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, kaltinamojo jauną amžių, jo asmenybę dėl ankstesnių teistumų ir baustumų administracine tvarka, siekiant pataisyti kaltinamąjį, teismo nuomone, šiuo atveju tikslinga kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, skirti minėtuose punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, padės jam suvokti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, žalingumą visuomenei ir galimai sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis įpareigotinas 1 metų laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti darbą, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 2, b. l. 60-61).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 107,97 eurų sumai (t. 1, b. l. 96-101). 2017 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 205732 kaltinamasis E. B. pervedė Valstybinei ligonių kasai 107,97 eurų sumą (t. 1, b. l. 102). 2017 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymą (t. 1, b. l. 103).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų sumai (t. 1, b. l. 166-168). 2018 m. sausio 11 d. pareiškimu V. G. savo civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamasis E. B. jai sumokėjo 1000 eurų padarytai žalai atlyginti, todėl atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 154).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pareiškė civilinį ieškinį 1215 eurų ir 30 euro centų sumai (t. 1, b. l. 113-116). 2018 m. sausio 11 d. pareiškimu A. B. savo civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamasis E. B. jam sumokėjo 1000 eurų padarytai žalai atlyginti, todėl atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 153).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, V. G., A. B. civilinių ieškinių nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 4180 eurų ir 50 euro centų sumai (t. 2, b. l. 155-167), civilinį ieškinį bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo E. B. priteisti 180 eurų ir 50 euro centų turtinės ir 4000 eurų neturtinę žalą.
Nukentėjusiojo R. G. turtinis reikalavimas dėl 180 eurų ir 50 euro centų turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad jis patyrė išlaidų vaistams ir kt. medikamentinėms priemonėms, gydymo, važiavimo į gydymo įstaigas išlaidoms. Nukentėjusysis pateikė vaistų įsigijimą ir kelionių išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 159-166). Su nukentėjusiojo prašoma priteisti turtine žala ir jos dydžiu visiškai sutiko teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateiktų įrodymų tikrumu ir patirtų išlaidų dydžiu, todėl iš E. B. priteistina 180 eurų ir 50 euro centų turtinės žalos nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo E. B. neturtinę žalą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis R. G. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, jaučia nusikalstamos veikos pasekmes iki šiol – jaučia skausmą, kasdien, sužeistas vietas vis dar skauda, sunku sukinėti sprandą, sunku atlikti kasdienius ūkio darbus, kadangi pilnai neatsistatė kairės rankos pajėgumas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad traumatologas konsultacijos metu nurodė, jog ateityje laukia piršto tvarkymo operacija, nes atskilusi kaulo dalis yra maža ir tikimybė, kad ji gali prigyti yra maža, gali reikėti šalinti atskilusią kaulo dalį. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 4000 eurų. Kaip nukentėjusysis paaiškino teisiamajame posėdyje, nustatydamas iš kaltinamojo priteisiamos žalos dydį nukentėjusysis atsižvelgė ir į sužalotą kairės rankos 1 pirštą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. G. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltos neigiamos pasekmės – nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, nukentėjusysis patyrė psichologinį stresą, pažeminimą, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis R. G. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Šioje byloje nustatyta, kad dėl E. B. padaryto nusikaltimo R. G. buvo nesunkiai sužalotas – jam padaryta intradermalinė kraujosruva dešinio momens srityje, odos nubrozdinimas dešinio prieausio srityje, keliuose, kairės plaštakos 2 piršto pamatinio pirštikaulio intrasąnarinis lūžis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė žalą jo sveikatai, kas, neabejotinai, padarė neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų praradęs didelę dalį darbingumo, jam teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytas neįgalumas (netekto darbingumo lygis) byloje. Nukentėjusysis R. G. pats teisiamajame posėdyje nurodė, kad, nors ir jausdamas didelius nepatogumus bei skausmą, praėjus vos porai dienų po įvykio tęsė savo darbus, nedarbingumo neėmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis iš ligoninės stacionaro buvo išleistas 2017 m. liepos 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog R. G. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė. Kaip nurodyta aukščiau nuosprendyje, teismas nukentėjusiojo R. G. kairės plaštakos magnetinio rezonanso tyrimo atlikto 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po įvykio, nevertina, kaip įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, kad nukentėjusiajam nustatyti sveikatos sutrikimai – I MKF (pirmo delnakaulio, pirmo pirštakaulio sąnario) pradiniai artroziniai pokyčiai ir sinovijitas (sąnario uždegimas), yra liekamieji reiškiniai atsiradę būtent dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos 2017 m. liepos 22 d. padarymo.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje teigia, kad traumatologas konsultacijos metu nurodė, jog ateityje laukia piršto tvarkymo operacija, nes atskilusi kaulo dalis yra maža ir tikimybė, kad ji gali prigyti yra maža, gali reikėti šalinti atskilusią kaulo dalį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu teisiamajame posėdyje pats nukentėjusysis R. G. nurodė ir patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 28 d. traumatologas apžiūrėjo ir darė rentgeną, sakė, kad gražiai sugijęs pirštas, tačiau jam skauda nykštys ir 2 pirštas, nors yra sugijęs.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis R. G. grindžia ir tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė kairės rankos 1 piršto sužalojimą, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, byloje nėra įrodyta ir nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas kairės rankos 1 piršto sužalojimas.
Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltės formą, šeiminę ir turtinę padėtį. Minėta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tiesiogine ir netiesiogine tyčia, yra vedęs, turi išlaikomą mažametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 152).
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodyta ir nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas kairės rankos 1 piršto sužalojimas (išnirimas) bei 2017 m. gruodžio 20 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatyti sveikatos sutrikimai, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir įvertindamas realias jo galimybes sumokėti nukentėjusiajam priteistiną piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam R. G. neturtinei žalai atlyginti 2000 eurų. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013) iki 7240,5 eurų (25000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2896,20 eurų (10000 Lt) iki 4344,30 eurų (15000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2006, Nr. 2K-303/2006, Nr. 2K-115/2007, Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-314/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 iš kaltinamojo kaltinto pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nukentėjusiajam patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus palikta galioti apeliacinės instancijos teismo priteista 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.
Taigi nukentėjusiajam R. G. priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą taip pat sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 152), gyvena nuomojamame būste, yra dirbantis, vedęs, išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką, kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu jau atlygino 2107,97 eurų žalą kitiems trims nukentėjusiesiems. Teismo vertinimu, iš kaltinamojo, kaip fizinio asmens, šiuo teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam atlyginti priteisiama suma yra didelė, išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis visos nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimo sumos sumokėti iš karto neturės realios galimybės, o turto, į kurį nukentėjusysis galėtų nukreipti išieškojimą kaltinamajam nevykdant nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, realiai nebūtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, realesnis teismo nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimo įvykdymas būtų užtikrinamas išdėsčius teismo sprendimo dėl nukentėjusiajam priteistos žalos vykdymą tam tikram laikotarpiui, tokį prašymą bylos nagrinėjimo teisme metu teikė ir kaltinamasis. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalis nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo išdėstymas nesukels nukentėjusiajam neigiamų pasekmių, nes šias sumas jis atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta jo teisė į greitą žalos atlyginimą, tačiau tokiu būdu, teismo vertinimu, jo galimybė gauti priteistą žalos atlyginimą būtų realesnė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiajam R. G. priteistą neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti dalimis. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko (nuteistojo), tiek su kreditoriaus (nukentėjusiojo) interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo nuomone, bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra nuosprendžio vykdymą dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiajam išdėsčius laikotarpiui iki 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti E. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.
Pripažinti E. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams.
Įskaityti, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką E. B. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 22 d. 2 val. 35 min. iki 2017 m. liepos 22 d. 17 val. 47 min., t. y. vieną laisvės atėmimo parą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, E. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant jį:
tęsti darbą vienerių (1) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) vienerių (1) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Panaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam 180 (vienas šimtas aštuoniasdešimt) eurų ir 50 (penkiasdešimt) euro centų turtinei žalai atlyginti, ir 2000 (du tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitą R. G. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nustatyti, kad E. B. R. G. priteistą 2180 (du tūkstančiai ir vienas šimtas aštuoniasdešimt) eurų ir 50 (penkiasdešimt) euro centų dydžio žalą privalo sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant kad žala nukentėjusiajam turi būti sumokėta mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 363 (trys šimtai šešiasdešimt trys) eurus ir 42 (keturiasdešimt du) euro centus.
Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, V. G. ir A. B. civilinių ieškinių atsisakymą. Bylą šioje dalyje dėl civilinių ieškinių nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.