Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Maris Invest“, A. D., antstolis Darius Stakeliūnas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai J. J. ir V. J. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti antstolio 2018 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. 1807-1602 priverstinai sustabdyti pinigines lėšas, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. 1807 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. I-2703-473/2016-1601, 2018 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. 1807-1584 areštuoti pinigines lėšas, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 1807 (v.b.l.238-240). Nurodė, kad pareiškėja pagal antstolio vykdomą įrašą nėra skolininkė, o 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos administracinio sprendimo, kurio pagrindu iš pareiškėjos J. J. skolininkės A. D. atžvilgiu yra priteista skola, antstolis nevykdo. Nurodė, kad antstolis išieškojimą pagal Vilniaus miesto 30 – ojo notarų biuro 2017 m. kovo 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1807 gali nukreipti tik į hipotekos objektą, bet neturi teisės vykdyti išieškojimo iš kito hipotekos skolininkui priklausančio turto, kuris nebuvo hipotekos sandorio objektas, įskaitant hipotekos skolininko kreditorinius reikalavimus. Nurodė, kad Vilniaus miesto 30 – ojo notarų biuro 2017 m. kovo 23 d. vykdomasis įrašas Nr. 1807 nėra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu hipotekos kreditorius gali nukreipti išieškojimą į bet kurį skolininkui priklausantį turtą. Nurodė, kad skolininkė A. D. kreditorinį reikalavimą į J. J., pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą perleido UAB „Arlitanus“.

Antstolis 2018-03-13 patvarkyme, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 30 – ojo notarų biuro 2017 m. kovo 23 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. D., išieškotojo UAB „Maris invest“ naudai. Vykdymo eigoje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu skolininkės A. D. naudai iš J. J. yra priteista 70377,67 EUR už jai sumokėtą žemės sklypą, kuris, pritaikius restituciją, grąžintas valstybei. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatomis, buvo areštuotos J. J. ir V. J. priklausančios išieškojimui reikalingos lėšos. Nurodė, kad skolos buvimo faktas yra konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, kad negalima nukreipti išieškojimo į pas trečiuosius asmenis esantį turtą, priklausantį skolininkei, nors ir 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nėra vykdomas priverstinai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjų J. J. ir V. J. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 – 2 dalimis, antstoliui suteikta teisė reikalauti, kad asmenys, kurie yra skolingi skolininkui, įvykdytų savo prievolę. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimo iš kito skolininkės turto, kuris nebuvo įkeistas hipotekos sutartimi, įskaitant ir išieškojimą iš skolininkės kreditorinių reikalavimų, kadangi nustačius, kad iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Teismas nenustatė byloje įrodymų, jog skolininkė A. D. 70 377,67 EUR kreditorinį reikalavimą į J. J. perleido UAB „Arlitanus“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Dariaus Stakeliūno 2018 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. 1807-1602 priverstinai sustabdyti pinigines lėšas, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. 1807 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. I-2703-473/2016-1601, 2018 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. 1807-1584 areštuoti pinigines lėšas, 2018 m. vasario 19 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 1807 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.Antstolis Darius Stekliūnas išieškojimą iš pareiškėjos pajamų vykdo savavališkai ir šią aplinkybę pareiškėja pirmosios instancijos teisme įrodė, pateikus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad pareiškėja nėra skolinga A. D.. Pareiškėja buvo informuota, kad A. D. reikalavimo perleidimo sutartimi 70 377,67 EUR reikalavimo teisę į pareiškėją perleido UAB „Arlitanus“, su kuria pareiškėja susitarė dėl skolos grąžinimo. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjos kreditorius UAB „Arliatnus“ nesikreipė į antstolį Darių Stakeliūną dėl išieškojimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 išduotą vykdomąjį raštą. Teismas taip pat neprašė pareiškėjų pateikti reikalavimo perleidimo sutarties. Įvertinus 2017 m. gruodžio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas darytina išvada, kad UAB „Arlitanus“ yra perėmusi ne tik A. D. reikalavimo teisę į J. J., bet ir UAB „Maris Invest“ reikalavimo teisę į A. D..Pareiškėja palaiko 2018 m. balandžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir dėl antstolio veiksmų prieštaravimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 str. 3 d. Skundžiama nutartimi nepagrįstai siekiama išplėsti hipotekos turinį, t. y., hipoteka suteikti hipotekos kreditoriui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš bet kokio skolininko turto, neapsiribojant hipotekos objektu.

Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Maris Invest“, A. D., antstolis Darius Stakeliūnas atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties pagal CPK 335 straipsnį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje nenustatė. Atskirasis skundas tenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl antstolio veiksmų išieškant skolininko skolą iš hipoteka neįkeisto turto.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą: 2017-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią A. D. reikalavimo teisę į J. J. perleido UAB „Arliatnus“. Įvertinęs naujo teikiamo įrodymo pateikimo laiką, taip pat į tai, kad pareiškėja šį įrodymą galėjo pateikti tiek antstoliui kartu su skundu, tiek ir pirmosios instancijos teismui teikiant papildomus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl pateiktų naujų įrodymų nepriima.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Vilniaus miesto 30 – ojo notarų biuro notaro M. S. 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 112 951,80 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojo UAB „Maris invest“ naudai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu iš pareiškėjos J. J. skolininkės A. D. naudai priteista 70377,67 EUR (už J. J. sumokėtą žemės sklypą, kuris, pritaikius restituciją, grąžintas valstybei). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-01 sprendimą paliko nepakeistą. Antstolis Darius Stakeliūnas priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriais 2018 m. vasario 14 d. areštavo pareiškėjos lėšas (v. b. l. 219), 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu nutarė skolą išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio (v. b. l. 220), paskaičiavo vykdymo išlaidas (v. b. l. 227), priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas (v. b. l. 228). J. J. ir V. J. 2018-03-06 pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio priimtus patvarkymus jų atžvilgiu. Antstolis Darius Stakeliūnas 2018-03-13 patvarkymu J. J. ir V. J. skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino J. J. ir V. J. skundo dėl antstolio veiksmų. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, kad antstolis gali išieškoti iš kito skolininko turto, kuris nėra įkeistas hipoteka. Teismas atmetė argumentus, jog skolininkė 70 377,67 EUR kreditorinį reikalavimą į J. J. perleido UAB „Arlitanus“, kadangi jie nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja J. J. atskirajame skunde nesutinka su teismo vertinimu, jog antstolis gali išieškoti iš skolininko turto, kuris nėra įkeistas hipoteka. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu yra nepagrįstai išplečiamas hipotekos turinys. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas ignoravo faktą, kad UAB „Maris Invest“ neturi reikalavimo teisės nei į J. J., nei į A. D., be to skolininkė A. D. reikalavimo teisę į J. J. perleido UAB „Arlitanus“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl antstolio veiksmų išieškant iš skolininko neįkeisto hipoteka turto, kuris yra pas trečiuosius asmenis, hipotekos turėtojo naudai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nagrinėjamu atveju pritaikė teismų praktiką, kurioje konstatuota, jog tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015.). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog antstolis galėjo nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą, kuris nėra įkeistas hipoteka. Nesutiktina su pareiškėja, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad UAB „Maris Invest“ neturi reikalavimo teisės nei į J. J., nei į A. D., kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėjo aplinkybes dėl skolininkės A. D. reikalavimo į J. J. perleidimo UAB „Arlitanus, o aplinkybės dėl UAB „Maris Invest“ reikalavimo teisės neturėjimo į A. D. nebuvo keliamos pareiškėjos procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teiginiai dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo yra niekuo nepagrįsti, nes nepateikti jokie neginčijami ir patikimi įrodymai, o pareiškėjai siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą nepatvirtina tokios sutarties fakto sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais skundžiamos nutarties motyvais, nes jie padaryti remiantis bylos duomenimis. Nors pareiškėja reikalavimo perleidimo sutartį pateikė kartu su atskiruoju skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė jį priimti, todėl nagrinėjant skundą jis neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundo argumentus dėl reikalavimo perleidimo. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja J. J. prašo teismo priteisti iš antstolio Dariaus Stakeliūno 169,40 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą nėra pagrindo spręsti jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.