- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2-4452-534/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Atsakovas
- D. B., A. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Milagra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Algio Kleivos, ieškinį atsakovams D. B. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų solidariai 142 040 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (b. l. 1-5). Nurodė, kad ieškovui UAB „Milagra“ 2013 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas A. Ž. nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2010 m. sausio 8 d. buvo paskirtas ieškovo direktoriumi. Nuo 2010 m. vasario 3 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo įmonės direktore buvo paskirta atsakovė D. B.. 2013 m. spalio 29 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Milagra“ įsiteisėjus, atsakovo vadovė D. B. privalėjo perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau to nepadarė. Atsakovas A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog tinkamai perdavė įmonės dokumentus ir turtą atsakovei D. B., keičiantis įmonės vadovams, abu atsakovai laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Milagra“. Atsižvelgiant į tai, bendrovės kreditoriams yra padaryta 142 042 Lt žala, t. y. visa suma, kuria įvertintas įmonės turimas ir bankroto administratoriui neperduotas turtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) atsakovams buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos, įteiktas pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 39-40). Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas (b. l. 4), todėl, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Milagra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant Algį Kleivą (b. l. 6). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-711-450/2014). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2013 m. spalio 21 d. duomenimis atsakovai atitinkamais laikotarpiais buvo paskirti BUAB „Milagra“ vadovais: atsakovas A. Ž. - nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2010 m. sausio 8 d. ir atsakovė D. B. - nuo 2010 m. vasario 3 d. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo dienos (b. l. 7-9). Nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus, atsakovė D. B., kaip įmonės vadovė, Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo įpareigota perduoti bankroto administratoriui visą bendrovės turtą ir dokumentus pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau to nepadarė, nors bankroto administratoriaus pranešimais buvo raginama tą padaryti (b. l. 10-18). Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties matyti, jog atsakovams jau 2013 m. liepos mėn., t. y. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos, buvo žinoma apie itin sudėtingą įmonės finansinę padėtį (b. l. 6), tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė nė vienas iš buvusių įmonės vadovų. Dėl šios priežasties įmonės kreditoriams padaryta 142 040 Lt žala.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės kreditorių interesų reikšmė. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, atsiranda vadovo atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-2-1013-661/2013). Įmonės vadovas privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, apdairiai ir kvalifikuotai. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama situacija ir sprendžiama, ar įmonės vadovas adekvačiai vertino situaciją ir savo pareigas vykdė taip, kaip turėtų vykdyti rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-956-658/2013).
Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė D. B. būtų perdavusi bankroto administratoriui visą bendrovės turtą ir dokumentus pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kaip numatyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Milagra“, bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Atsakovė D. B., nors ir žinodama apie įmonės sunkią finansinę padėtį dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Milagra“ pateikimo Vilniaus apygardos teismui dienos, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tą numato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Atsakovas A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, jog tinkamai perduotas bendrovės turtas bei dokumentai, keičiantis bendrovės vadovams.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, nevykdydami įstatymuose nustatytų jiems, kaip įmonės vadovams, įpareigojimų, padarė žalos įmonės kreditoriams, nes, įmonei veikiant nuostolingai, jos įsipareigojimai kreditoriams augo, o galimybės juos įvykdyti – mažėjo, kadangi mažėjo įmonės turtas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog įmonės turtą sudaro 142 040 Lt (b. l. 6, 13). Atsakovams neperdavus įmonės turto, įmonės kreditoriai patiria 142 040 Lt žalą, kadangi nesant perduoto bendrovės turto, negali būti sklandžiai vykdomos kreditorinių reikalavimų tenkinimo procedūros (CK 6.247 straipsnis). Nustačius bendrovės vadovų neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo, jų kaltė neįrodinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kadangi abu atsakovai savo neteisėtais veiksmais lėmė žalos atsiradimą, jie atsako solidariai (6.6. straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovų ieškovo naudai solidariai yra priteisiama 142 040 Lt žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (142 040 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 3 841 Lt žyminis mokestis (79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. iš atsakovės D. B. – 1 920, 50 Lt ir iš atsakovo A. Ž. – 1 920, 50 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovo bankrutuojančios UAB „Milagra“, juridinio asmens kodas 302244547, buveinės adresas Laisvės pr. 55, Vilnius, atstovaujamos bankroto administratoriaus Algio Kleivos, naudai 142 040 Lt (vieno šimto keturiasdešimt dviejų tūkstančių keturiasdešimties litų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (142 040 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. gruodžio 31 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 841 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno lito) žyminio mokesčio, priteisiamo iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovės D. B. – 1 920, 50 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt litų ir 50 centų) ir iš atsakovo A. Ž. – 1 920, 50 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt litų ir 50 centų).
Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.