Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Jurgitos Kolyčienės ir Rasos Paužaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. G. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laikas nuo 2024 m. birželio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo.

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laikas nuo 2024 m. birželio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.1. Skunde nuteistasis aptaria bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat akcentuoja teismų praktikos nuostatas, numatančias, kad individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti daiktus, kurie visi, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, yra susiję su nusikalstamų veikų – vagysčių įsibraunant į patalpas, parenkant visraktį ir atrakinant buto spyną, darymu. BK 72 straipsnio reglamentavime įtvirtinta, jog konfiskuoti galima tik su nusikalstama veika susijusius daiktus, o ne apskritai kaltininkui priklausančius daiktus, kurie kada nors teoriškai galėtų būti panaudoti kokiai nors nusikalstamai veikai. Nuteistojo teigimu, nei vienas iš teismo nuosprendyje nurodytų daiktų, rastų jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriuos nuspręsta konfiskuoti, nėra susijęs su nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas, taigi, rasti daiktai nebuvo šios nusikalstamos veikos įrankiais, priemonėmis ar rezultatu. Pažymima, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jis anksčiau vertėsi individualia veikla, susijusia su spynų remontu bei restauravimu, todėl dauguma iš paimtų daiktų (visrakčiai ir jų dalys) yra darbo įrankiai, kurie buvo ir ateityje vėl galimai bus jo pragyvenimo šaltinis. Pabrėžia, kad jis nėra įtariamas analogiškų veikų padarymu, tad konfiskuotų daiktų net teoriškai negalima laikyti šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įrankiais, priemonėmis ar rezultatu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistajam G. G. paskirtos bausmės

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės dydžio bei prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 mėnesių ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, pasisakys dėl apelianto keliamo bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis), savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas vertino ir pagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir ja nebuvo padaryta reali žala. Visgi skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ką iš esmės darė ir pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto nusikalstami veiksmai buvo neatsitiktiniai – nors G. G. yra dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau anksčiau jau buvo teistas 4 kartus, didesnę dalį (3 kartus) už analogiškų nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirtos ne tik baudos, laisvės apribojimo, bet ir laisvės atėmimo bausmė. Pabrėžtina tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą G. G. padarė nepraėjus nė porai metų po to, kai už ankstesnius nusikaltimus jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vėliau taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kuriam suėjus iki šioje byloje padaryto nusikaltimo apeliantas dar buvo nuteistas ir pagal BK 281¹ straipsnio1 dalį (3 t., b. l. 103-110). Tokie pastarąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, savo elgesio nevertina kritiškai ir nerodo pastangų keisti gyvenimo būdą. G. G. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (3 t., b. l. 90-92, 96), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatytos ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose, t. y. nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe ir nusikaltimą padarė recidyvistas.

8. Visų šių anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, nėra per griežta, nepažeidžia proporcingumo principo, atitinka tiek G. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir jo asmenybę. Tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, nepadaryta žala, kas itin akcentuojama apeliaciniame skunde, nenusveria anksčiau aptartų aplinkybių ir neleidžia skirti nuteistajam prašomos trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistajam V. G. paskirtos bausmės

9. Nuteistojo V. G. apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašoma ją sušvelninti – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, šią bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams ir, šią bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinės subendrintos bausmės dydį nustatytų lygų laisvės atėmimui 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams.

10. Šioje byloje V. G. nuteistas už vienos apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymą, nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali žala nepadaryta. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe ir nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). V. G. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas net 8 kartus, iš esmės visi ankstesni nusikaltimai yra analogiško pobūdžio, nukreipti į svetimo turto užvaldymą, jam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikęs daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, beje, paskirtos už analogiško pobūdžio nusikaltimus, nauja nusikalstama veika padaryta nepraėjus nė pusmečiui nuteistąjį paleidus lygtinai (2 t., b. l. 91). Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. G. buvo teistas ir užsienyje (2 t., b. l. 91-94). Tokie duomenys akivaizdžiai rodo, kad apeliantas nusikalstamas veikas daro iš esmės sistemingai, nėra linkęs nei kritiškai vertinti savo veiksmus, nei keistis. Pastarojo praeityje padaryti daugkartiniai nusikaltimai, neišnykę teistumai, naujo nusikaltimo padarymas lygtinio paleidimo metu (be to, matyti, kad praeityje jam buvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimas) rodo, kad nuteistasis turi tvirtas kriminalines nuostatas, kurių neatsisakė net ir po to, kai jam buvo parodytas pasitikėjimas paleidžiant į laisvę neatlikus visos anksčiau paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

11. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, vertinti kaip neteisingą, pernelyg griežtą, neatitinkančią nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Bendrinant bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, pridėdamas ne visą, o tik dalį paskirtos ir neatliktos bausmės, todėl galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, pagrindų spręsti, kad sumažinus bausmės dydį bus įgyvendinti bausmės tikslai, nenustatyta. Kaip ir ankstesniame apeliaciniame skunde, taip ir šiame akcentuojama aplinkybė dėl veikos nutrūkimo pasikėsinimo stadijoje jau buvo įvertinta, akivaizdu, kad ji prisidėjo prie švelnesnės bausmės, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, paskyrimo. Tai, kad nebuvo padaryta reali žala, ir, kaip nurodoma, esant galimybei iš buto neišnešti vertingi daiktai, nevertintinos kaip išskirtinės aplinkybės. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad įsibrovimo į svetimą butą tikslas buvo surasti ir pagrobti pinigus, juvelyrinius dirbinius, auksą, o tai, kad pastarieji tokių vertybių nesurado, nerodo mažesnio jų asmenybės pavojingumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos skirti bausmės, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes pridėjo didesnę neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė kiek didesnę nei pasiūlytą prokurorės, būtent į ką atkreipiamas dėmesys apeliaciniame skunde, nereiškia, kad nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė.

Dėl konfiskuoto turto

12. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

13. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistojo V. G. bute (duomenys neskelbtini), rasti daiktai yra susiję su nusikalstamų veikų – vagysčių įsibraunant į patalpas, t. y. parenkant visraktį ir atrakinant buto spyną, darymu, todėl kaip nusikaltimo įrankiai turi būti konfiskuojami ir sunaikinami. Nuteistasis, nesutikdamas su tokiomis išvadomis, pabrėžia, kad konfiskuoti galima tik su nusikalstama veika susijusius daiktus, o ne apskritai kaltininkui priklausančius daiktus, kurie kada nors teoriškai galėtų būti panaudoti kokiai nors nusikalstamai veikai daryti. Apeliantas kategoriškai tvirtina, kad nė vienas iš jo buto paimtų daiktų nėra susiję su padarytu nusikaltimu, pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad jis anksčiau vertėsi individualia veikla, susijusia su spynų remontu bei restauravimu, todėl dauguma paimtų daiktų (antai, visrakčiai ir jų dalys), buvo jo darbo įrankiai, kurie ir ateityje gali būti naudojami jo darbe.

14. Kaip nurodyta anksčiau, baudžiamasis įstatymas konfiskuotiną turtą apibrėžia kaip BK uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą. Iš esmės sutiktina su apeliantu, kad iš pastarojo gyvenamosios vietos kratos metu paimti daiktai nėra šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, t. y. 2024 m. birželio 16 d., 02.49 val., įsibrovimo į (duomenys neskelbtini) butą, įrankiai ar priemonės. Neginčytina, kad didesnė dalis šių daiktų bendrai gali būti panaudoti darant nusikaltimus, įsibraunant į svetimas patalpas, tačiau toks manymas, anaiptol, nėra pakankamas šiuos daiktus pripažinti konfiskuotinu turtu būtent šioje byloje. Objektyvių duomenų, kad šie įrankiai buvo panaudoti įsibraunant į anksčiau nurodytą butą, nėra. Beje, ir pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad įrankiai buvo įsigyti galimai turint tikslą nusikalstamoms veikoms vykdyti, taigi, kaip matyti, išsakomas tik manymas, spėjimas dėl galimo daiktų panaudojimo nusikalstamais tikslais. Toks argumentavimas yra ydingas, teismo motyvai nepagrindžia BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo. Taigi byloje nesant objektyvių duomenų, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimti daiktai ir įrankiai buvo naudojami nuteistajam darant šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, jie atitinkamai pagal BK 72 straipsnio 2 dalį negali būti pripažintini konfiskuotinu turtu, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

15. Tuo tarpu daiktai, rasti atliekant įvykio vietos apžiūrą (prie buto durų rastas gulintis visraktis) bei nuteistųjų asmens kratas (3 vienetai visrakčių, iš kurių du visrakčiai su juodos spalvos rankenomis, vienas – su sidabrinio metalo spalvos rankena, juodos spalvos radijo ryšio slopintuvą s/n (duomenys neskelbtini), dujų balionėliai) buvo arba tiesiogiai naudojami darant nusikalstamą veiką (visrakčiu atrakinta buto spyna, taip įsibraunant į svetimas patalpas), arba turimi su savimi, kad esant reikalui būtų palengvintas nusikaltimo darymas, taigi, laikytini kaip atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodyto konfiskuotino turto sąvoką, todėl skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti V. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu paimti elektroniniai prietaisai, visrakčiai ir įrankiai – radijo ryšio slopintuvai, 3 vnt., (pirmas slopintuvas su 4 antenomis, antras slopintuvas su 12 antenų, trečias slopintuvas su 28 antenomis), juodos spalvos dėžutė su užrašytu užrašu „71“ su visrakčio įrankiu viduje; juoda dėžė su užrašu „Pin&Cam Secur Map 6+6“ su viduje esančiu visrakčio įrankiu; juodos spalvos dėžė su raktų ruošiniais ir įvairiais visrakčiais, o, būtent: 1) permatomu užspaudžiamu maišeliu su užrašu „CAM 4+4“, maišelio viduje yra visraktis su rankena, plastikinė permatoma dėžutė su smulkiais strypeliais, adata su rankena; 2) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra stačiakampio formos metaliniai gabaliukai (4 vnt.); 3) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra popieriaus gabaliukas su užrašu „Boda 4+4 CAM“, taip pat šiame maišelyje yra kitas užspaudžiamas maišelis, kurio viduje įdėti juodos spalvos strypeliai; 4) permatomu užspaudžiamu maišeliu su raudonu užrašu „CAM 3+3“, maišelyje yra įdėti raktų ruošiniai (4 vnt.), visraktis su juodos spalvos rankena, adata su rankena ir apvali permatoma dėžutė; 5) permatomu užspaudžiamu maišeliu su juodos spalvos užrašu „450“; maišelio viduje yra du visrakčiai su rankenomis ir 2 vnt. adatų su rankenomis; 6) permatomu užspaudžiamu maišeliu su juodos spalvos užrašu „Cisa 3+3“; maišelio viduje yra visraktis su rankena ir kitas užspaudžiamas maišelis, kuriame įdėta išardyto visrakčio rankena bei dvi adatos su rankenomis, juodos spalvos strypeliai, du vienetai rakinimo elementų (visrakčio viršutinė dalis); 7) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra juodos spalvos visraktis, ant kurio rankenos matyti užrašas „Lowe Fletcher“; taip maišelyje guli rakto ruošinys, 3 užspaudžiami maišeliai su strypeliais ir viena adata su rankenėle; 8) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra sidabrinio metalo plokštelė ir sidabrinio metalo strypai; 9) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra juodos spalvos strypeliai; 10) užspaudžiamu maišeliu su juodos spalvos užrašu „Mottura +6+“, maišelyje įdėtos dvi visrakčių rankenos, du visrakčio rakinimo elementai ir maišelis su juodos spalvos strypeliais; 11) juodos spalvos visrakčiai su rankenomis (4 vnt.); 12) permatomu užspaudžiamu maišeliu, ant kurio yra lipdukas su užrašu „Mottura 3+3“, maišelio viduje įdėti du juodos spalvos visrakčiai su rankenomis, maišelis su strypukais; 13) permatomu užspaudžiamu maišeliu, ant kurio yra lipdukas su užrašu „CAM 3+3“, maišelio viduje yra visraktis su rankena, adata su rankena ir maišelis su strypukais; 14) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra 4 vnt. adatų su rankenomis; 15) visrakčio rakinimo elementu, kurio galva yra nulaužta; 16) spynų raktais (4 vnt.); 17) baltos spalvos cilindro formos dėžute su įvairiais užrašais, dėžutės viduje yra spynos rakinimo įrankiai; 18) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kuriame yra juodos spalvos strypeliai; 19) dėžute su užrašu „Holex“, kurioje yra juodos spalvos strypeliai; 20) dvi dėžutės su grąžtais; 21) permatomu užspaudžiamu maišeliu, kurio viduje yra dvi apvalios plastikinės permatomos dėžutės, jose įdėti juodos spalvos strypeliai; rudos spalvos piniginė, kurios viduje yra juodos spalvos elektroninis prietaisas ir dvi baterijos, ir grąžinti šiuos daiktus V. G. arba jo įgaliotam asmeniui.

Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.