- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- ATP-25-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00184-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gintautas Būga Administracinė byla Nr. ATP-25-350/2014
2014 m. vasario 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. padarymo už tai, kad jis 2013-06-23 apie 21.20 val. Molėtų rajone, V. kaime vairavo automobilį neblaivus – nustatytas 2.59 prom. girtumas, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones.
Skundžiamu 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu Visagino miesto apylinkės teismas administracinę bylą Ž. L. pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukė, jam nepadarius šio administracinio teisės pažeidimo, Ž. L. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 124¹ str. 7 d. įspėjimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą dalyje dėl sprendimo nutraukti bylą Ž. L. atžvilgiu jam nepadarius veikos, numatytos ATPK 126 str. 4 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad Ž. L. pripažino faktą, kad vairavo automobilį, bei šventėje vartojęs alkoholį ( išgėrė apie 200 g. degtinės). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. L.. Pažymi, kad nuo pažeidėjo ir pareigūnų važiuojančių automobilių prasilenkimo momento iki pažeidėjo sulaikymo praėjo labai trumpas laiko tarpas, pagal nurodomą išgertą alkoholio kiekį ir nustatytą girtumo laipsnį artimą sunkiam tikėtina, kad Ž. L. vairavo jau būdamas neblaivus, juo labiau, kad aplinkybę apie alkoholio vartojimą šventėje patvirtino tik liudytojas A. L., kuris yra pažeidėjo brolis. Tokiu būdu teismas nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais, kuris, kaip pažeidėjo giminaitis, suinteresuotas duoti jam palankius parodymus ir nepagrįstai atmetė visiškai nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų – policijos pareigūnų parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija skundžiamą nutarimą dalyje tik dėl ATPK 126 str. 4 d. numatytos veikos padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą tik šioje dalyje.
Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Nagrinėjamoje byloje Ž. L. versiją, kad jis nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, patvirtina tik jo paties apylinkės teisme duoti parodymai. Aplinkybę, kad jis protokole nurodytą dieną alkoholio išgėrė atvykęs į kaime vykusią šventę, patvirtino tik jis pats ir liudytojas A. L., kuris yra pažeidėjo brolis. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad Ž. L. transporto priemonę protokole nurodytu laiku vairavo jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu Ž. L. kaltinančią versiją, kad girtumas jam buvo nustatytas netrukus po to, kai jis važiavo automobiliu iki kaime vykusios šventės ir buvo sulaikytas išlipęs iš automobilio nuėjęs nedidelį atstumą, ir nuo to laikotarpio iš jų akiračio buvo dingęs tik kelioms sekundėms, patvirtina policijos pareigūnų D. T. ir A. S. parodymai.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie A. L. girtumo nustatymą (b. l. 9). Kokių nors duomenų, kad minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti Ž. L., byloje nėra. Ir priešingai – paties Ž. L. parodymai ir paaiškinimai apie tai, kad jis atvykęs į šventę automobiliu ir tik išlipęs iš automobilio, kurio, pasak pareigūnų, net neužrakino, priėjęs prie savo brolio A. L. iš karto ėmė gerti jo pasiūlytą degtinę, nėra logiški ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai R. Ž., P. V., J. L. Ž. R. nepatvirtino matę Ž. L. šventėje vartojantį alkoholį, ar bendravę su juo, jie tik nurodė matę Ž. L. būnant šventėje.
Liudytojai Ž. R. ir R. Ž. nurodė matę, kada Ž. L. atvažiavo į šventę ir nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavę maždaug po minutės priėjo prie Ž. L., buvusio jau tarp žmonių, minioje ir nusivedė jį prie automobilio. Tačiau šie jų parodymai negali būti vertintini kaip Ž. L. kaltę, vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, paneigiantys duomenys, kadangi nenustatyta, kad pareigūnai būtų anksčiau pažinoję Ž. L., todėl suprantama, kad iš minios žmonių buvusių šventėje, jie negalėjo nustatyti, kam priklauso automobilis paskui kurį jie atvyko į šventę, jei prieš tai nebūtų matę jo vairuotojo.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad Ž. L. 2013-06-23 apie 21.20 val. Molėtų rajone, V. kaime vairavo automobilį neblaivus – nustatytas 2.59 prom. girtumas. Tokiais savo veiksmais Ž. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Kadangi apylinkės teismas administracinę bylą Ž. L. jam nepadarius veikos, numatytos ATPK 126 str. 4 d., nutraukė nepagrįstai, šioje dalyje nutarimas naikintinas.
ATPK 126 str. 4 d. reglamentuota atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat už neblaivumo patikrinimo vengimą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad tokie pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų.
Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį. Atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), į tai, kad Ž. L. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į tai, jog jis praeityje jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, laikantis baudos skyrimo taisyklių (ATPK 24 str. 3 d.), Ž. L. už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą skirtinas ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą dalyje, kurioje byla pagal ATPK 126 str. 4 d. Ž. L. nutraukta ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
Ž. L. nubausti pagal ATPK 126 str. 4 d., ir jam paskirti 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. šią nuobaudą subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu pagal ATPK 124 ¹ str. 7 d. paskirta nuobauda – įspėjimu ir Ž. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.