Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas 8 kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2024 m. balandžio 28 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į šią kelio atkarpą ženklinantį įspėjamąjį ženklą Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkte numatyto reikalavimo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 99 punkte nustatytos pareigos važiuoti dešine kelio puse bei (duomenys neskelbtini) punkte nustatyto reikalavimo atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, ir privalėdamas važiuoti taip, kad nenuvažiuotų už kelio važiuojamosios dalies ribų, atsiradus kliūčiai stabdyti vairuojamą automobilį važiuojamosios dalies ribose nekeičiant judėjimo krypties, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, dėl ko automobiliui atsitrenkus į griovio šlaitą šio eismo įvykio metu automobilio keleiviui S. S. dėl krūtininio XII stuburo slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykis buvo praeitais metais, tiksliai negali pasakyti, kokį mėnesį, gal balandžio mėnesį. Apie 21.00-22.00 val. su S. S. važiavo iš Varnių į Telšius su nuomotu „Honda“ automobiliu. Buvo prietema, važiavo leistinu greičiu, tiksliai nepamena, apie 50-55 km/h greičiu. Matė tame kelio ruože įspėjamąjį ženklą „Laukiniai gyvūnai“, sulėtino greitį. Prieš automobilį iššoko stirna. Pasimetė ir norėdamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, pasuko vairą ir tada automobilis nulėkė nuo kelio į šlaitą, o iš griovio atbulą automobilį išmetė atgal ant kelio. Gerai nepamena, į kurią pusę pasuko vairą, gal į kairę. Smūgis buvo stiprokas, buvo prisisegęs saugos diržais, išsiskleidė oro pagalvės. Nebuvo susižeidęs, sąmonės neprarado. Atsisegę diržus su S. S. išlipo iš automobilio. Gal S. S. trumpam buvo praradęs sąmonę. Buvo šoko būsenoje, skausmo iš karto nepajuto. S. S. sakė, kad skauda šoną. Tuo keliu važiavę vairuotojai iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus pagalbai, juos išvežė į ligoninę. Ten apžiūrėjo, peršvietė ir paleido. Nieko nesakė, kad yra kažkokie sužalojimai. Sakė, kad S. S. yra kelio sumušimas. S. S. prieš įvykį yra turėjęs traumų. Priimamajame nesakė, kad eismo įvykis galėjo sukelti S. S. stuburo slankstelio lūžį, bet jeigu ekspertai nustatė, sutinka, kad galėjo. Įvykio metu teisę vairuoti turėjo vienerius metus ir du mėnesius. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl neapdairumo, jo veiksmai nebuvo tokie, kokie turėjo būti. Gailisi dėl padarytos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo M. K. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

N. S. S. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d., vakare, maždaug apie 22.00 val., su draugu M. K. važiavo į Telšių miestą. M. K. vairavo išnuomotą automobilį. Jiems važiuojant nuo Varnių miesto ir likus maždaug 15 km iki Telšių, paprašė M. K. duoti jam parūkyti cigaretę. Jis tuo metu vieną ranką įkišo į kišenę, norėdamas paduoti ten turėjusią cigaretę, o kitą ranką laikė ant vairo. Kiek pamena, M. K. nevažiavo dideliu greičiu. Greičiausiai M. K. truputį atitraukė dėmesį nuo kelio ir nepamatė į kelią išbėgusios stirnos. Tačiau M. K. greitai sureagavo ir greitai ištraukęs ranką abiem rankomis pasuko vairą į kairės pusės kito kelio dalį. Automobilis nuvažiavo į kairės kelio pusės nedidelį griovį ir nesustojęs atbuline eiga grįžo į kelio važiuojamąją dalį. Nepamena, kaip automobilis buvo sustabdytas. Nepastebėjo, kur per kelią nubėgo stirna, kaip suprato, M. K. vairuojamas automobilis jos nekliudė. Tiek jis, tiek M. K., abu buvo užsisegę automobilyje įrengtais saugos diržais. Automobiliui sustojus abu išlipo iš automobilio, o ant kalno stovėjusio gyvenamojo namo gyventojai paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijai ir medikams, M. K. skaudėjo petys, o jam truputį skaudėjo nugarą, ties apatine nugaros dalimi. Jie abu sutiko važiuoti su medikais į Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrių, kur juos apžiūrėjo medikai. Jam medikai peršvietė nugarą ir išleido namo sakydami, kad jam nieko nėra. Jokių išrašų jam ligoninės priėmimo skyriuje nedavė. Atvykus į priėmimo skyrių jis jokio skausmo nugaros srityje jau nebejautė. Daugiau į medikus po įvykusio eismo įvykio nesikreipė. Apie tai, kad eismo įvykio metu jam buvo nustatytas krūtininio XII stuburo slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto lūžis, sužinojo apklausos metu. Maždaug prieš du mėnesius prieš eismo įvykį buvo apsilankęs pas šeimos gydytoją, ir peršvietus sakė, kad yra stuburo slankstelyje kažkoks pakitimas ir buvo pusei metų gavęs atleidimą nuo paskirtų viešųjų darbų. Su nugara problemos jam tęsiasi apie 7 metus. Mano, kad minėtas sužalojimas galėjo atsirasti dėl to, kad automobilis staigiai stabdė ir jam greitai įsirėmus į prisegtą saugos diržą greičiausiai ir suskaudo nugarą. Dėl patirto sužalojimo M. K. neturi jokių pretenzijų, nes mano, kad sužalojimas įvyko ne dėl M. K. neatsargaus vairavimo (1 t., b. l. 50-53).

Liudytojas E. J. parodė, kad 2024 m. pavasarį, datos tiksliai nepamena, vakare, dar nebuvo iki galo sutemę, vairavo Telšių r., kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva. Važiuojant į namus leistinu 90 km/h greičiu jo vairuojamą automobilį aplenkė ta pačia kryptimi iš galo važiavęs automobilis, kurio markės ir modelio, spalvos, valstybinių numerių neužfiksavo. Jį aplenkęs automobilis važiavo viršydamas leistiną greitį, mano, kad jis važiavo 140 km/h. Pavažiavęs kokius 3 ar 4 kilometrus ant važiuojamosios kelio dalies, ties kelio posūkiu, pamatė stipriai apgadintą automobilį, kuris stovėjo ant ratų, suprato, kad yra įvykęs eismo įvykis. Šalia automobilio stovėjo jam nepažįstamas vyriškis, o antras nepažįstamas vyriškis ėjo atsigulti ant žolės. Sustabdęs savo vairuojamą automobilį, priėjo prie vyriškių, paklausti, ar jie sveiki, ar reikalinga pagalba. Ant žolės gulintis vyriškis dejavo, skundėsi skausmais, kalbėjo neadekvačiai. Vyriškiai pasakė, kad pagalba reikalinga, todėl jis iš savo telefono numerio skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė apie įvykį, kvietė medikus. Būdamas įvykio vietoje iki atvykstant medikams ir policijos pareigūnais trumpai kalbėjo su vyriškiais. Kaip suprato, priešais jų automobilį į kelią išbėgo miško žvėrelis, ko pasekoje jie nuvažiavo nuo kelio į griovį, automobilis trenkėsi į žemę, atšoko, nuo smūgio grįžo atgal į važiuojamąją kelio dalį. Jis pats eismo įvykio nematė, tačiau mano, kad eismo įvykiui kilti įtakos turėjo viršytas leistinas greitis. Taip pat negali pasakyti, ar eismo įvykyje dalyvavo tas pats automobilis, kuris viršydamas greitį jį aplenkė. Važiuojant Telšių link jį aplenkė tik vienas automobilis (1 t., b. l. 68-71).

L. M. K. parodė, kad dirbant su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisaraito Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja M. V. 2024 m. balandžio 28 d. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Nuvykus pagal budėtojo nurodytas koordinates kelio Telšiai-Varniai-Laukuva važiuojamojoje dalyje pastebėtas apgadintas automobilis, kurio markės ir modelio nepamena. Šalia automobilio ant žolės gulėjo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, S. S., kuris skundėsi, kad jaučia skausmą nugaros srityje. Daugiau jis su juo nebendravo, o S. S. buvo pasiūlyta nejudėti, iki atvyks greitosios pagalbos automobilis. Kitas prie automobilio buvęs jam nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, M. K., paaiškino, kad automobilį vairavo jis, važiavo nuo Varnių link Telšių, kad galimai nežymiai viršijo leistiną greitį, priešais jo vairuojamą automobilį išbėgo stirna, vengdamas susidūrimo su ja, pasuko vairą į kairę, nuvažiavo nuo kelio į griovį, automobilis priekine dalimis trenkėsi į griovio šlaitą, atšoko ir grįžo į kelią, t. y. įvyko eismo įvykis. Neilgai trukus atvyko greitosios pagalbos automobilis, kuriuo buvo išgabentas S. S.. Būdamas įvykio vietoje su M. K. daugiau nebendravo, šis skundėsi kaklo skausmais, todėl buvo iškviestas kitas greitosios pagalbos automobilis, kuriuo jis taip pat buvo išgabentas. Eismo įvykis įvyko ne kelio vingyje, o tiesiame kelyje (1 t., b. l. 74-77).

L. M. V. parodė, kad yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisaraito Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja. 2024 m. balandžio 28 d. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Nuvykę pagal budėtojo nurodytas koordinates kelio Telšiai-Varniai-Laukuva važiuojamojoje dalyje pastebėjo apgadintą automobilį, kurio markės ir modelio nepamena, o šalia jo pagal ankstesnius iškvietimus žinomus asmenis – M. K. ir S. S., kuris gulėjo ant žolės, skundėsi skausmais. Tiek S. S., tiek M. K. nurodė vienodas eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. kad išsinuomotą automobilį vairavo M. K., važiavo kryptimi Varniai-Telšiai, eismo įvykis įvyko dėl to, kad į važiuojamąją kelio dalį tiesiai prieš jų automobilį išbėgo stirna, o vengdami susidūrimo su ja, nuvažiavo nuo kelio į griovį. Tiksliai nepamena, ar įvykio vietoje M. K. buvo minėjęs, kad prieš įvykstant eismo įvykiui viršijo leistiną greitį. Jeigu tarnybiniame pranešime tokia aplinkybė yra užfiksuota, vadinasi, taip jis ir buvo minėjęs. M. K. ir S. S. buvo išgabenti greitosios pagalbos automobiliais (1 t., b. l. 80-83).

2024 m. balandžio 28 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2024 m. balandžio 28 d. kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva, 20,850 km, schemoje pavaizduotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (1 t., b. l. 21-22, 23-27, 28).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisaraito Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. 2024 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. 21.45 val. dirbant kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisaraito Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. K. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kelyje Varniai – Telšiai automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį, dabar skersai stovi ant važiuojamosios kelio dalies. Vienam vyrui, 40 m amžiaus, skauda šonkaulius, kitą reikia apžiūrėti. Kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva 20 km 850 m važiuojamoje kelio dalyje pastebėtas apgadintas automobilis „H. J.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio buvo automobiliu važiavę asmenys, t. y. vairuotojas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), keleivis S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas M. K. blaivus, keleiviui S. S. blaivumas nenustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. M. K. paaiškino, kad važiavo kryptimi Varniai-Telšiai, važiavo didesniu greičiu, nei yra leistina. Važiuojant automobiliu, M. K. pamatė, kad į važiuojamąją kelio dalj išbėgo laukinis gyvūnas – stirna, dėl to siekdamas išvengti susidūrimo su laikiniu gyvūnu, jis staigiai pasuko vairą į kairę pusę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavo į griovį, o po smūgio automobilis buvo nublokštas atgal į važiuojamąją kelio dalį. Su laukiniu gyvūnu susidurta nebuvo (1 t. b. l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 523/2024(04) nurodyta, kad S. S. nustatytas sužalojimas – krūtininio XII stuburo slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek netiesioginės traumos metu (pvz., esant staigiam intensyviam stuburo sulenkimui, kritimui iš aukščio ant sėdmenų ar kojų ar sunkaus svorio užkritimui ant sėdinčio/stovinčio asmens pečių), tiek ir tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu. S. S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krūtininio XII stuburo slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. S. S. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2024 m. balandžio 28 d. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytomis bei VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje patikslintomis eismo įvykio aplinkybėmis (1 t., b. l. 86-87).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius vyresniosios tyrėjos V. P. 2024 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva 20,85 km, blaivus M. K. vairuodamas automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvengdamas į kelią išbėgusio gyvūno, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Kartu važiavusiam blaiviam keleiviui S. S. Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyriui diagnozuotas dešinės kojos kelio ir juosmens sumušimas, jis išleistas gydytis ambulatoriškai. 2024 m. spalio 14 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krūtininio XII stuburo slankstelio kūno priekinio viršutinio krašto lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Esant šioms aplinkybėms tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 6-11).

2024 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva, ties 20,850 km esančio (duomenys neskelbtini). Kelio danga asfaltuota, kelias baltomis brūkšninėmis linijomis padalintas į dvi priešingas eismo juostas, abejose važiuojamojo kelio dalies kraštai taip pat pažymėti baltos spalvos brūkšninėmis juostomis. Važiuojamosios kelio dalies plotis 8,10 m. Apžiūrėjus kelią ir kelio sankasas jokių eismo įvykio požymių nenustatyta. Palei kelią matosi susmeigti signaliniai stulpeliai(1 t., b. l. 32-34, 35-37).

2024 m. lapkričio 29 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojant keliu Laukuva-Varniai-Telšiai ir pravažiavus dešinėje kelio pusėje įmontuotą stulpelį su mėlynos spalvos ženklu ,,29“ bei pavažiavus toliau apie 6 metrus, dešinėje kelio pusėje matosi pastatytas ženklas su trikampio formos su gyvūno piešiniu, įspėjančiu kad 7 kilometrų atstumu galima sutikti laukinius žvėris. Pravažius toliau dar keletą metrų tuo pačiu keliu link Telšių miesto, ties posūkiu, kairėje kelio pusėje, matosi pastatytas mėlynos spalvos ženklas nurodantis kilometražą, t. y., važiuojant nuo Varnių miesto pusės link Telšių miesto mėlynos spalvos fone matosi įmontuotas stulpelis su mėlynos spalvos ženklu, kuriame nurodytas baltos spalvos skaičius ,,30“, rodantis kilometražą, o iš kitos pusės, važiuojant nuo Telšių miesto pusės iki Varnių miesto, mėlynos spalvos fone matosi baltos spalvos skaičius ,,21“ rodantis kilometražą. Taip pat važiuojant nuo Telšių miesto pusės link Varnių pusės kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva matome dešinėje pusėje pastatytą stulpelį su mėlynos spalvos ženklu ,,14“ rodančiu kilometražą ir pravažius toliau apie 7 metrus tuo pačiu keliu, dešinėje kelio pusėje taip pat stebimas pastatytas ženklas trikampio formos su gyvūno piešiniu, įspėjančiu kad 9 kilometrų atstumu galima sutikti laukinius žvėris (1 t., b. l. 38-40, 41-45).

2024 m. gruodžio 18 d. akcinės bendrovės „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra N. D., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad N. D. pirkimo – pardavimo sutartimi nurodytą transporto priemonę pardavė M. B. (1 t., b. l. 19-20, 48).

(gim. (duomenys neskelbtini).). Iš 2024 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad L. J. pardavė motorolerį „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 35-36, 46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-255(24) nurodyta, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Honda“ vairuotojas M. K. turėjo važiuoti taip, kad nenuvažiuotų už kelio važiuojamosios dalies ribų, o jeigu kelyje atsirado kliūtis – stirna, kuri, judėdama į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, sudarė kliūtį pastarojo judėjimui – stabdyti vairuojamą automobilį važiuojamosios dalies ribose nekeičiant judėjimo krypties, t. y. nemanevruojant. Tokiu būdu jis turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Honda“ vairuotojas M. K. nevažiavo kelio važiuojamąja dalimi, o nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į griovio šlaitą (1 t., b. l. 92-96).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 21.45 val., dėl kaltinamojo M. K.padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis dėl kurio kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosiojo S. S. sveikata. M. K. kelio Telšiai-Varniai-Laukuva 20,85 km vairuodamas automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 99 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikydamas reikalavimų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, važiuoti dešine kelio puse ir atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, ir privalėdamas važiuoti taip, kad nenuvažiuotų už kelio važiuojamosios dalies ribų, atsiradus kliūčiai stabdyti vairuojamą automobilį važiuojamosios dalies ribose nekeičiant judėjimo krypties, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu S. S.patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi būdamas nepakankamai atidus neįvertino situacijos, nesuprato savo veikos rizikingumo, nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK 281 straipsnio redakcijai, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. balandžio 28 d., galiojusia BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, matyti, jog įstatymo pakeitimai lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, kadangi įstatymų leidėjas išplėtė alternatyvių bausmių rūšių sąrašą (papildomai numatė švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, taip pat į straipsnio dalies sankciją įtraukta dar viena bausmės rūšis – laisvės apribojimas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe faktą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, o ne tyčinį nusikaltimą, kaip tai nustato BK 27 straipsnio 1 dalis. Esant šiai aplinkybei, kaltinamasis nepripažintinas recidyvistu ir jam netaikytina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, kaltinamasis teisiamas devintą kartą, nusikalto būdamas teistas septynis kartus, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 97-108). Kaltinamasi nedirba, paskutinių trijų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, ir už KET pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 114-118). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai, kad nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį šio nusikaltimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnis, BK 61 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

K. M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą). Teisiamojo posėdžio metu tiek valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, tiek pats kaltinamasis prašė atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamasis nurodė, kad turi mažametį vaiką, siekia keisti gyvenimo būdą. Įvertinus šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo M. K. asmenybę, taip pat atsižvelgiant į tai, jog padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir gailisi, yra jauno amžiaus, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 6 dalies 5, 8 punktai, 7 dalis). Atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžiu kaltinamasis M. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, minėtu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014; Nr. 2K-309-699/2018).

Kaip matyti pagal formuojamą teismų praktiką, asmeniui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai asmuo nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, patį įvykį sukėlė taip pat šiurkštus taisyklių pažeidimas ar apsvaigimas nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis įvykį sukėlė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. pačios švelniausios kaltės formos. Pagal įvykusio įvykio aplinkybes negalima konstatuoti, kad eismo įvykį sukėlė šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kaltinamasis, nors prieš tai ir baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau ne už itin šiurkščius pažeidimus, įvykio metu buvo blaivus, nesiekė kilusių pasekmių ir dėl jų gailisi, eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo dėmesio, apdairumo ir galimai vairavimo patirties stokos bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę, įtvirtintą BK 68 straipsnyje, nėra pagrindo.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui M. B., todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8 punktais, 7 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trijų) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.