Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovei advokatei Jolitai Urbienei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Ivetai Baugirdei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šie mokėjimai kreditoriams: 1) 2019 m. vasario 28 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 2 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 16 569,65 Eur; 2) 2019 m. kovo 4 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 5 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 3) 2019 m. kovo 5 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 2 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 4) 2019 m. kovo 8 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 20 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 5) 2019 m. kovo 18 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 12 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 39 987,80 Eur; 6) 2019 m. kovo 14 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 32 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 39 987,80 Eur; 7) 2019 m. kovo 7 d. atliktas mokėjimas kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 30 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 8) 2019 m. kovo 19 d. atliktas mokėjimas kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 4 344,57 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 184,80 Eur. Tokiu būdu R. V. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu R. V. atstovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus su priedais, kurie buvo pridėti prie bylos medžiagos (b. l. 44–48). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo, Bendrovės turėtų lėšų atsiskaityti su kreditoriais, Bendrovės skolos VMI ir mokėjimo terminų, VMI pateiktų dokumentų, R. V. kaltės.

Teismo posėdyje R. V. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad jų įmonė tikrai visuomet mokėjo ir moka mokesčius. Jo nuomone, jie neturėjo mokestinių įsipareigojimų, kurių būtų neįvykdę. VMI rašo vienaip, nors pateikia dokumentus kitaip. Bendrovė moka pakankamai daug mokesčių, jie visi yra sumokėti. Nesijaučia kažką blogo padaręs. VMI pateikti dokumentai neatitinka tiesos. Jų sistemoje yra klaidų, skola negali būti, nes jos nebuvo. Kiekvieno mėnesio 25 dieną jie moka mokesčius. VMI tų dokumentų kažkodėl nepateikė. 2019 m. vasario 25 d. jie sumokėjo 18 000 – 19 000 Eur. Jie visada pirmiausia moka mokesčius. Jeigu trūksta pinigų, akcininkai prideda savo pinigų. Jų įmonė yra investicinė bendrovė, ji nuolat investuoja pinigus, t. y. jie skolinasi pinigus, stato namus ir juos parduoda. Jie negali nemokėti mokesčių, nes kitaip jiems neduotų paskolų. Jie yra pateikę rašytinius dokumentus apie kreditorius, kuriems jie nėra pradelsę mokėjimo terminų 2019 m. vasario 12 d. – kovo 31 d.

Teismo posėdyje VMI atstovė paaiškino, kad įvertinus pateiktus rašytinius paaiškinimus ir priedus, VMI pozicija nesikeičia. Yra nurodyta, kad turi būti įvertinta sąlygų visuma, tačiau ANK ir CPK tvarka bylos nagrinėjimas skiriasi. Civilinėse bylose reikalaujama daugiau įrodymų, VMI VMI galėtų prašyti įrodymų iš atsakovo. Nurodyta, kad bendrovė buvo pateikusi prašymą dėl mokestinės prievolės mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir buvo sustabdytos prievolės. Tačiau jos nėra stabdomos, o stabdomas išieškojimas. Tai nereiškia, kad nėra mokestinės nepriemokos. Pateikus prašymą, buvo sustabdytas mokestinės nepriemokos išieškojimas. Prievolė pati nestabdoma ir nenaikinama. Stabdymas yra vidinis VMI reikalas. Mokesčių mokėtojas, prisijungęs prie „Mano VMI“, tikrai galėjo matyti mokestinę nepriemoką. Mokestinė nepriemoka reiškia mokestį, kurio mokėjimas yra pradelstas. 2019 m. vasario – kovo mėn. mokestinė nepriemoka egzistavo, tiesiog buvo sustabdytas jos išieškojimas, kol bus išnagrinėtas prašymas. Prašymas buvo pateiktas 2019 m. vasario 25 d. Sprendimas netenkinti prašymo priimtas 2019 m. balandžio 5 d. Pareiškimo 8 priede (b. l. 18) gali būti sistemos klaida. Daro prielaidą, kad tai yra dėl deklaracijų patikslinimo, bet tai nepaneigia, kad mokesčio mokėtojas turėjo mokestinę nepriemoką. Ši klaida neturi įtakos pareiškimui, nes vertinamas visas operatyvaus patikrinimo rezultatas. Mokestinė nepriemoka buvo ir kitomis dienomis. 2019 m. vasario 12 d. yra neteisinga suma (b. l. 18). Čia yra išimtiniai atvejai, nes mokesčių apskaitos sistema yra sudėtinga. Mokesčių mokėtojai teikia daug prašymų dėl mokestinių paskolų sudarymo, perėmimo. Yra stabdymai, buvo atliktas mokestinis tyrimas, operatyvus patikrinimas. Gali būti dėl to, kad nesibaigia vienas stabdymas, o prasideda kitas, sistema neturi kada sugretinti sumų. Mokestinė paskolos sutartis, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl tam tikros sumos išdėstymo, t. y. nurodo sumą, terminą, VMI vertina pagal kriterijus, pagal pateiktus dokumentus, ar išdėstymas yra įmanomas. Nesugretintos sumos yra iš ankstesnių laikotarpių mokėtos, tikslinant gali atsirasti permokos, gali atsirasti neįskaityti sumokėjimai ir kt. Vertinant dėl mokestinės nepriemokos, jie į šitą neatsižvelgia, nes mokesčių mokėtojui yra galimybė kreiptis ir susigrąžinti permoką. Gali būti, kad kažkada sumokėta, nes buvo mokestinė prievolė, pateikė patikslintą deklaraciją, kuri mažina mokestinę prievolę, tada gali atsirasti nesugretinta suma, t. y. permoka. Kol mokesčių mokėtojas neatlieka veiksmo, mokestinė nepriemoka vykdoma tokia, kokia įrodyta A skiltyje (8 priedas, b. l. 18). „Mano VMI“ paskyroje kiekvienas prisijungia ir mato mokestinę nepriemoką, kuri yra pradelsta ir kurią galima sumokėti. Yra galimybė kreiptis į VMI su konkrečiu klausimu, kokia yra tos dienos mokestinė nepriemoka. Taip pat bendrovė veda savo buhalterinę apskaitą, kurioje turėtų matytis įsiskolinimai, kreditai, debetai. Šiai dienai mokestinė nepriemoka yra sumokėta. Mokestinis tyrimas buvo atliekamas dėl operatyvaus patikrinimo. Mokestinio tyrimo rezultatas tas, kad pateikiamas pranešimas ir nurodoma, kokius trūkumus reikia nušalinti, t. y. teikiamos rekomendacijos. Jeigu nepašalinami trūkumai, tokiu atveju gali būti inicijuojamas mokestinis patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pagrindu buvo inicijuotas šitas pareiškimas. Šiai bendrovei nebuvo mokestinio patikrinimo, nes šalino trūkumus. Po jo atsirado pareiškimas teismui. Ir vieno, ir kito tyrimo metu buvo žiūrima į skirtingus dalykus, nes mokestinio tyrimo metu buvo žiūrimi sandoriai ir t. t. Operatyvaus patikrinimo metu buvo žiūrima į atsiskaitymo aplinkybes, kodėl mokestinė nepriemoka susidarė. Žiūrimas nemokumo faktas, gal įmonei inicijuotinas bankrotas, gal yra eiliškumo pažeidimas. Negalima sutikti, kad mokėjimą vykdė „Mano Bankas“, nes tokius įgaliojimus davė pats vadovas. Kredito sutartis pasirašyta banko atstovo ir įmonės vadovo. Esmė ta, kad įgaliojimus suteikia vadovas, pasirašydamas tokią sutartį. Kredito sutartis ir įsipareigojimai esmės nekeičia, kad ne pats tiesiogiai vadovas ir buhalteriai vyko. Vadovas, kaip atsakingas asmuo, turėtų įvertinti verslo padėtį ir dengti įsiskolinimą VMI, t. y. verslumo reikalas. VMI nevertina pradelstų kreditorių įsipareigojimų. Tokių duomenų VMI neturi. Kad asmuo neturi lėšų, yra vertinama visuma. Vadovas teikė paaiškinimą, nurodė priežastis, kad jam trūko lėšų atsiskaityti su VMI. Buvo nustatytas eiliškumo pažeidimas, buvo traktuojama, kad neturėjo lėšų atsiskaityti. Yra kiekvienos dienos duomenys, kurie nurodo, kad buvo įvykdytas pažeidimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, privalu laikytis įstatyme numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo akcentuojamos kasacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose. Ši aplinkybė (kad pateikta teismų praktika būtent civilinėse bylose) pati savaime nereiškia, kad šioje byloje negalima vadovautis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl minėtos teisės normos taikymo ir aiškinimo. Visgi būtina atsižvelgti į nurodytomis kasacinio teismo nutartimis sprendžiamų ginčų pobūdį, pareikštus reikalavimus, byloje dalyvaujančius asmenis. Nors kasacinis teismas pasisako dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo, tačiau iš šių civilinių bylų matyti, kad sprendžiami ne ginčai tarp VMI ir mokesčių mokėtojų, pvz., dėl žalos atlyginimo nesilaikant įstatymo nustatytos atsikaitymo eiliškumo tvarkos, o nagrinėjami kreditorių tarpusavio ginčai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017), restruktūrizavimo administratoriaus reikalavimai dėl sutarties dalies pripažinimo nesudaryta, sandorių nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018), bankrutavusios bendrovės reikalavimas buvusiam vadovui dėl sandorių (atliktų mokėjimų) pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019). Taigi nėra pagrindo tiesiogiai (neatsižvelgus į nagrinėjamos bylos specifiką) vadovautis rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

Sutiktina, kad sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos (ne)nesilaikymo svarbu nustatyti, ar Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, be to, ar tuo metu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką.

VMI pateiktame pareiškime nurodytas konkretus laikotarpis, kurio metu, VMI teigimu, Bendrovė vykdydama atsiskaitymus nesilaikė įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams pateikti VMI pareiškimo 7 priede (b. l. 17, lapo antra pusė). Iš šio priedo matyti, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais vyko 2019 m. vasario 12, 15, 19, 21–22, 28 d., kovo 4–8, 14–15, 18–20, 28 d.

Akivaizdu, kad tiksliai nustatyti, kiek lėšų Bendrovė turėjo nurodytomis dienomis ir kiek kreditorių reikalavimų turėjo patenkinti, yra pakankamai sudėtinga. Tokius duomenis galėtų pateikti nebent pati Bendrovė. VMI turi ribotas galimybes ir tokias bylai reikšmingas faktines aplinkybes paprastai nustato atlikdama mokesčių mokėtojo operatyvų patikrinimą.

Iš VMI 2019 m. gegužės 14 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (toliau – ir Operatyvaus patikrinimo pažyma, b. l. 8–9) matyti, kad šio patikrinimo tikslas yra patikrinti Bendrovės teisės aktuose nustatytų pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymą nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Atliekant operatyvų patikrinimą VMI vadovavosi jai Bendrovės pateiktais duomenimis: banko sąskaitų išrašais, Kasos knygos išrašu, avansinių apyskaitų, debitorių ir kreditorių sąrašais, finansinėmis ataskaitomis. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė turi dvi banko sąskaitas, iš kurių išrašų nustatytas lėšų judėjimas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (t. y. šiai bylai aktualiu laikotarpiu). Lėšų likutis Bendrovės sąskaitose 2018 m. vasario 1 d. buvo 47 980,69 Eur, o likutis 2019 m. kovo 31 d. – 106,60 Eur. Pajamos per šį laikotarpį sudarė 152 429,59 Eur, išlaidos – 200 303,68 Eur, iš jų VMI ir Sodrai tik 22 024,37 Eur, o tiekėjams – 126 127,71 Eur, darbo užmokesčiui – 679,64 Eur, kitos išlaidos skirtos paskolos ir pradinio įnašo grąžinimui pagal sutartis.

Minėti operatyvaus patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kadangi lėšų likutis 2019 m. kovo 31 d. buvo tik 106,60 Eur ir egzistavo mokestinė nepriemoka. Tokiu atveju Bendrovė turėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų pinigais eiliškumo.

Rašytiniuose paaiškinimuose daug dėmesio skiriama būtent pradelstiems kreditorių reikalavimams ir aplinkybei, kad VMI neįrodė kiek pradelstų reikalavimų Bendrovė turėjo minėtu laikotarpiu. Teismas jau minėjo apie VMI ribotas galimybes pateikti tokius tikslius duomenis. Kita vertus, nurodytas Bendrovės banko sąskaitose lėšų (pasak R. V., Bendrovė grynųjų pinigų operacijų neatlieka) judėjimas bylai aktualiu laikotarpiu parodo, kad Bendrovei trūko lėšų atsiskaityti kartu ir su VMI, ir su kitais kreditoriais, kadangi minėtu laikotarpiu buvo nepadengta mokestinė nepriemoka.

Aplinkybę, kad Bendrovė bylai aktualiu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtino ir pats R. V., pateikdamas VMI savo 2019 m. gegužės 3 d. paaiškinimą. Jame nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, laiku Bendrovė negavo pajamų, turi nuolat bankui mokėti palūkanas ir pagrindinė priežastis yra tai, jo 2019 m. sausio 1 d. jų kredito įstaiga iš kredito unijos tapo banku ir negali grąžinti sumokėto pajinio įnašo (156 000 Eur) (b. l. 26, kita lapo pusė).

R. V. taip pat nesutinka su aplinkybe, kad Bendrovė bylai aktualiu turėjo mokestinę nepriemoką, kadangi 2019 m. vasario 25 d. buvo pateiktas VMI prašymas dėl mokestinės paskolos sudarymo, kuris buvo galutinai išspręstas 2019 m. balandžio 4 d. ir tik 2019 m. balandžio 5 d. VMI pateikė raginimą Bendrovei dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Pasak R. V., pateikus tokį prašymą, nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo sustabdyta mokėjimo prievolė ir VMI paskyroje nebuvo jokių įrašų apie pradelstus ir VMI nesumokėtus mokesčius. Visų pirma, šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė visgi turėjo mokestinę nepriemoką. Antra, sutiktina su VMI atstovės pozicija, kad sustabdomas tik išieškojimas, tačiau ne mokėjimo prievolė, ji galioja toliau ir laikoma, kad Bendrovė turi prievolę mokėti mokesčius, kurių mokėjimo terminas jau yra pasibaigęs. Akivaizdu, kad minėto prašymas pateikimas, kurio pasekmė – mokestinės prievolės išieškojimo sustabdymas, negali būti laikomas leidimu šiuo laikotarpiu atsiskaityti su kitais kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų pinigais eiliškumo.

Minėta, kad VMI pateiktame pareiškime nurodytas konkretus laikotarpis, kurio metu, VMI teigimu, Bendrovė vykdydama atsiskaitymus nesilaikė įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Aplinkybėms, kad nurodytu laikotarpiu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, patvirtinti VMI prie pareiškimo pridėjo Integruotos kliento informacijos – Balanso išrašus (b. l. 18–26). Teisme kilo ginčas dėl 2019 m. vasario 12 d. balanso išrašo, kuriame nurodyta net 183 524 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka. VMI atstovė pripažino, kad tai gali būti sistemos klaida ir pateikė 2019 m. vasario 13 d. balanso išrašą, iš kurio matyti, kad nepriemoka yra tik 6 411,19 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vadovautis 2019 m. vasario 12 d. balanso išrašu (b. l. 18). Be to, teismas neturi pagrindo vadovautis ir 2019 m. vasario 15, 19, 21, 22 d. balanso išrašais (b. l. 18, kita lapo pusė, 19–20), nes byloje pateikti prieštaringi duomenys dėl mokestinės nepriemokos pradžios. Tokiu atveju visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad jo metu nustatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. balandžio 2 d., pelno mokesčio nepriemoka – nuo 2019 m. kovo 13 d. ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka – nuo 2019 m. vasario 26 d. (žr. Operatyvaus patikrinimo pažymos 2 puslapio 1 pastraipą). Taigi iš Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 26 d. Šioje pažymoje ir atkreipiamasis dėmesys, kad nuo mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019 m. vasario 26 d.) iš Bendrovės sąskaitos buvo išmokėtos šios sumos: 2019 m. vasario 28 d. – 2 000 Eur, 2019 m. kovo 4 d. – 5 000 Eur ir kt.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tikslina laikotarpį, per kurį Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų pinigais eiliškumo, t. y. nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

Iš prie VMI pareiškimo pateiktų Bendrovės mokestinės nepriemokos balansų, banko sąskaitų išrašų matyti, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems asmenims, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką, t. y. iš Bendrovei priklausančios „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2019 m. vasario 28 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 2 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 16 569,65 Eur; 2) 2019 m. kovo 4 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 5 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 3) 2019 m. kovo 5 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 2 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 4) 2019 m. kovo 8 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 20 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 5) 2019 m. kovo 18 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 12 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 39 987,80 Eur; 6) 2019 m. kovo 14 d. atliktas mokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 32 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 39 987,80 Eur; 7) 2019 m. kovo 7 d. atliktas mokėjimas kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 30 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 029,10 Eur; 8) 2019 m. kovo 19 d. atliktas mokėjimas kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitymo suma – 4 344,57 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 40 184,80 Eur. (b. l. 10–11, 12, 18, 20–25).

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. V. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas R. V., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, R. V. padarė administracinį nusižengimą. Tai, kad Bendrovei laiku negavus pajamų, negalėjo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio, finansinių sunkumų kilo ir dėl to, kad kredito unija tapo banku ir Bendrovė negalėjo atgauti pajinio įnašo, nelaikytina R. V. atsakomybę šalinančia aplinkybe. Būdamas Bendrovės vadovu jis privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad R. V. elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nepaisyti CK6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos; priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šios tvarkos privaloma laikytis ir įmonės restruktūrizavimo metu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-179-417/2019). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.930¹ straipsnį mokėjimai vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, patys savaime neturi pirmenybės prieš kitus mokėjimus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-171-935/2019).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad R. V. padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. R. V. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes R. V., būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), R. V. asmenybę (dirbantis, nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, b. l. 33–34), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad šiuo metu Bendrovė nebeturi mokestinės nepriemokos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. M. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-3660-1035/2019. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.